Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1058-464/2008 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovams O. I. , V. Z. , L. J. , uždarajai akcinei bendrovei „Jaros būstas“, valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems asmenims notarui E. A. ir notarei R. J. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netaikant nuostolių, galimų dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Teismas nevertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal 2007 m. gegužės 8 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko patirs nuostolių.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų išvengti galimų nuostolių ir tokiu argumentu nepagrįstai eliminavo apeliantės procesinę teisę užsitikrinti nuostolių, galimų dėl pritaikyto arešto 1/2 daliai žemės sklypo, esančio Skirgiškių k., Vilniaus raj. Apeliantei nėra žinoma, kad antstolis būtų sudaręs areštuotino turto aprašą, pagal kurį areštuotas turtas būtų perduotas saugoti L. J. . Kadangi apeliantė neturi pakankamai lėšų, kurioms esant galėtų prašyti teismą pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, todėl atsakovė ir neturėjo faktinio pagrindo pasinaudoti CPK 146 straipsnio nuostatomis.Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovės prašymas nepagrįstas iš dalies faktiškai, iš dalies teisiškai. Tokia nutarties formuluotė neišsami ir teisiškai ydinga, nes yra dalinė, o teismas dėl likusios prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo dalies nepasisakė.Minėtas sklypas yra įkeistas hipotekos kreditoriams AB SEB bankui ir UAB SEB lizingui, šios bendrovės turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto. Vadovaujantis CK 4.196 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, jeigu UAB ,,Jaros būstas“ nukreiptų savo reikalavimus į areštuotą žemės sklypą, AB SEB bankas ir UAB SEB lizingas būtų priversti nutraukti kredito bei finansinio lizingo sutartis prieš terminą ir dėl to nuostolius patirtų tiek šios bendrovės, tiek apeliantė, tiek UAB ,,Rex rangas“.Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad teismui, nagrinėjančiam nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, neprivaloma turėti įrodymų, kurie patvirtintų, kad tam tikro konkretaus dydžio nuostoliai ateityje neabejotinai atsiras, teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į tokiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą ir priėmė nepagrįstą nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad negalima nustatyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, fakto ir dydžio vadovaujantis preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės pateikta preliminarioji sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Be to, apeliantės pateikti hipotekos lakštų nuorašai patvirtina, kad AB SEB bankas ir UAB SEB lizingas nebuvo informuoti apie įkeičiamo sklypo apsunkinimą.Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje bei reikia įvertinti galimybę, jog dėl kokių nors ieškovo veiksmų tokių nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Tačiau apeliantė tokių aplinkybių egzistavimo nepagrindė.Atsakovė neįrodė, jog jos nurodoma preliminarioji sutartis yra realiai vykdoma, nes tiek pirkėjo savininkai, tiek pardavėjai yra glaudžiai susiję. Be to, nepateikti įrodymai, kad atsakovė įvykdė preliminariosios sutarties 1.3.5-1.3.7, 3.3 punktuose nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad prie atskirojo skundo pridėti hipotekos lakštų nuorašai patvirtina, kad preliminariosios sutarties ji realizuoti negalėjo.Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog jos nuostoliai sieks 3,9 mln. Lt, t. y. bus tokio dydžio kaip preliminariojoje sutartyje nustatyta dalies žemės sklypo kaina. Toks apeliantės paskaičiavimas akivaizdžiai neteisingas.Įstatymai nenumato galimybės skųsti apeliacine tvarka nutarties, kuria atsisakoma taikyti nuostolių užtikrinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis (b. l. 142-143), kuria teismas netaikė atsakovo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.).

Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, ir atsakovui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, CPK 178 straipsnį atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jo turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį.

Teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės L. J. nuosavybės teise valdomus 1 505 000 Lt vertės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o šių daiktų nesant ar esant neužtektinai - pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, ar atitinkamą dalį periodiškai gaunamų pajamų. Iš atsakovės pateiktų dokumentų nuorašų matyti, kad vykdant šią teismo nutartį areštuota 1/2 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,2119 ha, esančio Skirgiškių k., Vilniaus raj. (b. l. 118-123). Informacijos apie kitą konkretų atsakovės areštuotą turtą nepateikta. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų, šia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi (b. l. 107-112) bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeistos jau priėmus skundžiamą nutartį. Nors skundžiama nutartis priimta anksčiau negu minėtos Lietuvos apeliacinio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartys, jose nustatytos aplinkybės turi būti įvertintos nagrinėjant atskirąjį skundą, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas gali turėti tiesioginės įtakos nuostolių atsiradimui.

Atsakovė 2008 m. spalio 14 d. prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašė įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 3,9 mln. Lt. Savo prašymą atsakovė iš esmės siejo su areštu, taikytinu jai ir jos sutuoktiniui priklausančiai žemės sklypo, esančio Skirgiškių k., Vilniaus raj., daliai. Nurodė negalėsianti vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal 2007 m. gegužės 8 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rex rangas“ (buvęs pirkėjo pavadinimas UAB „JU2 investicija“) ir apeliantės bei E. J. . Apeliantė pažymėjo, kad pagal šią sutartį UAB „Rex rangas“ minėtą žemės sklypo dalį įsipareigojo nupirkti už 3,9 mln. Lt iki 2009 m. gegužės 15 d. ir atsakovei jau yra sumokėjusi 2,5 mln. Lt. Pagal šią sutartį atsakovė ir E. J. garantavo, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną dėl minėto žemės sklypo nebus jokių teisminių ar kitokio pobūdžio ginčų, kad turtas nebus areštuotas, nebus savininko teisių apribojimų (sutarties 1.3.2, 1.3.3 punktai). Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutarties nėra galimybės pasirašyti, UAB „Rex rangas“ turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti, kad atsakovė ir E. J. grąžintų visas pagal sutartį sumokėtas sumas, o taip pat padengtų UAB „Rex rangas“ dėl to atsiradusius nuostolius (1.3.13). Atsakovės teigimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė neturės galimybės sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl privalės grąžinti UAB „Rex rangas“ sumokėtą sumą bei atlyginti šiai bendrovei nuostolius, dėl ko pati atsakovė patirs 3,9 mln. Lt nuostolių. Taigi atsakovė galimų nuostolių atsiradimą grindžia dviem argumentais – dėl preliminarios sutarties nevykdymo gresiančia baudine sankcija bei lėšų, susijusių su pagal preliminarią sutartį parduotą turtą, grąžinimu.

Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovas UAB ,,Jaros būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, šalys, neįregistravusios preliminariosios sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8572008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007, kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju faktą, kad 2008 m. gegužės 8 d. sudaryta preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 124-127) siekiama tarp šios sutarties šalių sukurti realius verslo santykius, patvirtina UAB „Rex rangas“ (buvusios UAB ,,JU2 investicija“) atsakovei ir jos sutuoktiniui E. J. pagal šią sutartį sumokėtos sumos (b. l. 128-130) bei hipotekos lakštų nuorašai (b. l. 163-174), patvirtinantys jog atsakovė bei E. J. sutiko įkeisti preliminariosios sutarties objektą (sklypą) AB SEB bankui ir UAB SEB lizingui užtikrinant skolininko UAB „Rex rangas“ prievoles pagal kreditavimo sutartį Nr. 1750506011224-01 ir finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-100342.

Laikant preliminariąją sutartį tinkamu pagrindu atsakovės galimiems nuostoliams įrodinėti, atsakovės nurodyti preliminariojoje sutartyje nustatytos sklypo dalies kainos (3,9 mln. Lt) dydžio nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos ji esą patirs privalėdama grąžinti UAB „Rex rangas“ sumokėtus 2,5 mln. Lt, sumokėti UAB „Rex rangas“ su sutartimi susijusius nuostolius (tame tarpe ir 500 000 Lt baudą), teisėjų kolegijos nuomone, iš dalies nepagrįsti. Nors, kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau pastarojo instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą (ar kitą laikinąsias apsaugos priemones taikyti pareikalavusį byloje dalyvaujantį asmenį) ar privalomai taikyti priemones, analogiškas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Nuostolių, susijusių su 2,5 mln. Lt žemės sklypo dalies pirkėjui grąžinimu, atsakovė iš esmės neįrodinėja, nenurodo jokių su pinigų grąžinimo aplinkybe susijusių pasekmių. Paprastai teismas numato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti. Nutraukus preliminariąją sutartį, atsakovės nuosavybėje liktų preliminariosios sutarties objektas – žemės sklypo dalis, nes 2,5 mln. Lt buvo tik avansas už žemės sklypo dalį, kurią atsakovė bei E. J. ketina perleisti UAB ,,Rex rangas“ nuosavybėn. Pasisakydama dėl su bauda susijusių nuostolių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad visas preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas atsakovė atliko (yra įvykdžiusi preliminariosios sutarties 1.3.5-1.3.7 punktuose prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projektų bei detaliųjų planų parengimu) ir kad pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą sąlygotų tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 178 str.).

Kita vertus teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė turi galimybę išvengti nuostolių atsiradimo, nepagrįsta. Akivaizdu, jog atsižvelgiant į atsakovės turto arešto mastą (kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi areštuotas 4,3 mln. Lt vertės atsakovės turtas), pagrįstas atsakovės teiginys, kad ji neturi galimybės pasinaudoti CPK 146 straipsnio nuostatomis. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės pinigines lėšas (jei ji tokių turėtų), susidarytų situacija, kuri taip pat sukeltų atsakovei realius nuostolius, nes atsakovė negalėtų šiais pinigais disponuoti.

Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti ir tai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalės laisvai disponuoti jai ir jos sutuoktiniui E. J. priklausančia sklypo, esančio Skirgiškių k., Vilniaus raj. dalimi, dėl ko pagrįstai tikėtina, kad patirs nuostolių. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, iš hipotekos lakštų nuorašų (b. l. 163-174), matyti, kad atsakovė bei E. J. sutiko įkeisti preliminariosios sutarties objektą (sklypą) AB SEB bankui ir UAB SEB lizingui užtikrinant skolininko UAB „Rex rangas“ prievoles. UAB „Rex rangas“ preliminariosios sutarties pagrindu atsisakius sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė privalėtų grąžinti minėtą pirkėjo sumokėtą 2,5 mln. Lt avansą, o sklypo, kuriuo užtikrintas UAB ,,Rex rangas“ prievolių įvykdymas pagal kredito sutartis, dalis, nors ir liktų atsakovės ir jos sutuoktinio nuosavybėje, vis tiek liktų apsunkinta hipoteka. Be to, įtakos nuostoliams atsirasti gali turėti ir tai, jog pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje bei nuvertėjus žemės sklypui, apeliantė praras galimybę parduoti šį objektą už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą. Taigi, atsakovė patirtų nuostolių tiek negalėdama minėto sklypo parduoti, tiek UAB „Rex rangas“ nevykdant savo įsipareigojimų kredito įstaigoms.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie nuostolių, susijusių su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo ateityje tikimybe ir dydžiu, nepagrįsta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės galimybės disponuoti areštuotu turtu yra ribojamos, ji dėl šių priemonių taikymo galimai negalės įvykdyti preliminariosios sutarties ir patirs nuostolių, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atsakovė L. J. dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti 1 mln. Lt nuostolių. Tai neužkerta kelio atsakovei prašyti papildomų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, jeigu bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėtų tokių didesnių nuostolių atsiradimo tikimybė ir būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad asmuo, kurio iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlygintų nuostolius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas UAB ,,Jaros būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą ir teigia, jog šios bendrovės turtinė padėtis stabili, tačiau savo galėjimą atlyginti galimus apeliantės nuostolius grindžia iš esmės tik tuo, jog teismui atmetus ieškinį, UAB ,,Jaros būstas“ nuosavybės teise valdytų žemės sklypą, kurio vertė 8 197 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, vien šio sklypo vertė negarantuoja atsakovo UAB ,,Jaros būstas“ finansinio stabilumo, nes byloje nėra duomenų apie šios bendrovės veiklą, kreditorius ir pan., todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas nebus apsunkintas, negalima (CPK 185 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės L. J. atskirojo skundo argumentai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, įpareigojant atsakovą UAB „Jaros būstas“ iki 2009 m. kovo 1 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 1 mln. Lt atsakovės L. J. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Jaros būstas“ per nustatytą terminą neįmokėjus į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą nurodytos sumos arba nepateikus šiai sumai banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos L. J. atžvilgiu, bus panaikintos (CPK 147 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria atmestas atsakovės L. J. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Jaros būstas“ iki 2009 m. kovo 1 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 1 000 000 Lt (vieną milijoną litų) atsakovės L. J. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jaros būstas“ nustatytu terminu neįmokėjus į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą nurodytos sumos atsakovės L. J. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba nepateikus šiai sumai banko garantijos, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.