Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Z. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287 straipsnio 1 dalį ir nuteista 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL (602,41 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto ir 16 MGL (602,41 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Z. D. nuteista už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 9.00 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodama psichinę prievartą, tai yra grasindama statutinei valstybės tarnautojai – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai R. B. ją užmušti, pakasti, papjauti, sakydama, kad nukentėjusioji R. B. ją dar prisimins, gatvėje neprasilenks, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-58660-17 atliekamo procesinio veiksmo – kratos metu reikalavo nepaimti tyrimui reikšmingo nešiojamojo (planšetinio) kompiuterio „Lenovo“, tokiu būdu savo naudai reikalaudama susilaikyti nuo teisėto veiksmo grasino valstybės tarnautojui.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai yra pakankami daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad Z. D. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas įvertino Z. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, su padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios Z. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo ir bausmės individualizavimo aspektu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis) kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą nebuvo padaryti esminiai šio Kodekso pažeidimai.

Dėl įrodymų vertinimo.

7. Įrodymų vertinimui keliami reikalavimai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje, kurio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

8. Skunde nuteistoji Z. D. nesutinka su teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą tvirtindama, kad nukentėjusiajai procesinio veiksmo – kratos metu ji negrasino. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje suriktus įrodymus, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Teismas nuosprendyje išsamiai aprašė visus byloje surinktus įrodymus, pateikė jų teisinį vertinimą šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, aiškiai nurodė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja.

9. Nuteistoji Z. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė grasinusi kratą jos bute atlikusiai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai R. B.. Tačiau jos paaiškinimai iš esmės paneigti nukentėjusiosios R. B., liudytojų G. B., A. V. parodymais, rašytiniais įrodymais. Tiek nukentėjusioji, tiek minėti liudytojai viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad atvykus į nuteistosios butą daryti kratą ir Z. D. supažindinus su teismo nutartimi, nuteistoji demonstravo akivaizdų nepasitenkinimą atliekamu procesiniu veiksmu, o tyrėjai R. B. siekiant paimti nešiojamąjį kompiuterį – pradėjo tyrėjai grasinti sakydama, kad ją užmuš, papjaus, kad su ja gatvėje neprasilenks, į visus R. B. pasakymus reagavo agresyviai, kompiuterį atidavė tik po pokalbio su advokate. Taip pat nurodė, kad po incidento su Z. D. nukentėjusioji buvo išsigandusi dėl grasinimų, jautė įtampą. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji R. B. nurodė ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl grasinimo. Nukentėjusioji ir liudytojai teisiamajame posėdyje parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Nukentėjusiosios ir liudytojų suinteresuotumas šioje byloje nenustatytas, duomenų apie nuteistosios ir pareigūnų asmeninio pobūdžio nesutarimus byloje nėra. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų apkalbėti apeliantę ir būdami įspėti už melagingų parodymų davimą sakyti netiesą, nukentėjusiosios R. B., liudytojų G. B., A. V. parodymais nėra pagrindo abejoti.

10. Skunde teigiama, kad nuteistajai ir jos šeimai buvo daromas spaudimas, tačiau kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis tai vyko, skunde nuteistoji nenurodo. Baudžiamojoje byloje jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme Z. D. būtų grasinta ar darytas kitoks neleistinas poveikis, nėra. Duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme Z. D. apie pareigūnų daromą spaudimą jokių aplinkybių nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad skundo teiginių dėl nuteistosios atžvilgiu daryto pareigūnų spaudimo jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, jie atmetami, kaip nepagrįsti. Taip pat kaip deklaratyvūs atmetami ir Z. D. teiginiai dėl teisės į gynėją ikiteisminio tyrimo metu pažeidimo. Teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas patvirtina, kad teisė turėti gynėją Z. D. buvo išaiškinta, tačiau ji šios teisės pirminės apklausos metu atsisakė (1 t., b. l. 48). Gynėjo nuteistoji nepageidavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 127).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė Z. D. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai ją pripažino kalta dėl šio nusikaltimo padarymo. Nuteistosios nesutikimas su nuosprendyje padarytomis išvadomis yra grindžiamas jos subjektyviu vertinimu, tačiau toks vertinimas nepaneigia teisinio įrodymų vertinimo, kuris atliktas laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nenustačius įrodymų vertinimo ar baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, apkaltinamąjį nuosprendį naikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

12. Skunde taip pat keliamos abejonės dėl kratos atlikimo tvarkos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad su procesinio veiksmo – kratos atlikimu susijusios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad krata buvo atlikta esant teisiniam pagrindui (priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis leisti atlikti kratą (1 t., b. l. 40, 41)) ir laikantis nustatytos tvarkos (krata atlikta dalyvaujant pačiai Z. D., prieš atliekant kratą perskaityta teismo nutartis, Z. D. paliktas vienas kratos protokolo egzempliorius (1 t., b. l. 41, 45)).

Dėl bausmės.

13. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteistajai Z. D. už BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 40 parų arešto bausmė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė bausmę švelninti ir vietoje arešto bausmės skirti baudą, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

14. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padarytą nusikaltimą, skiriamą bausmę motyvavo. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), tai, kad nusikaltimas įvykdytas esant neišnykusiam teistumui, kaltės dėl padaryto nusikaltimo Z. D. nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, nesigailėjo, atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinti ir nuteistąją charakterizuojantys duomenys, rodantys, kad nuteistoji yra linkusi nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o jai ankstesniais nuosprendžiais skirtos baudos bausmės teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo – Z. D. anksčiau tris kartus teista už tyčinių nusikaltimų padarymą, administracine tvarka bausta, paskirtų baudų nemoka, nors yra dirbanti.

16. Paminėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati jos padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytą nusikaltimą Z. D. buvo paskirta antra pagal griežtumą sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatyta trumpesnė, negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Z. D. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę esant aukščiau paminėtiems neigiamai nuteistosios asmenybę charakterizuojantiems duomenims nėra pagrindo. Bausmės švelninimo pagrindu nelaikytinos ir nuteistosios bei jos gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje akcentuotos aplinkybės dėl mažamečių vaikų. Nuteistosios gynėja prašymą švelninti bausmę ir vietoje arešto bausmės skirti baudą grindė tuo, kad nuteistoji viena augina du mažamečius vaikus, kurių jai atliekant arešto bausmę nebus kam prižiūrėti. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pati nuteistoji patvirtino, kad vaikai su ja negyvena (1 t. b. l. 129). Be to, patikrinus Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ieškinį nagrinėjama civilinė byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos vaikams nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, kurioje atsakovais yra Z. D. ir jos sutuoktinis ir kurioje 2019 m. birželio 25 d. priimtas sprendimas laikinai apriboti Z. D. motinos valdžią į nepilnamečius vaikus, priteisti vaikams išlaikymą. Esant šioms aplinkybėms nuteistosios siekis rūpintis savo nepilnamečiais vaikais vertinamas kaip deklaratyvus ir nelaikytinas pagrindu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę švelninti.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimo, Z. D. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, tiek bausmės skyrimo ir jos individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Esant šioms aplinkybėms skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios Z. D. apeliacinį skundą atmesti.