- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- I-297-609/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02708-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), jam priteisti 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3-6) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. periodiškai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant įstatymų nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kuriose buvo šalta, drėgna, tamsu, nešvaru, tualetas neatitvertas, asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Teigia, jog dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų jis patyrė pažeminimą bei psichologinę žalą. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, žiaurioms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 13 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, atsiliepime į skundą (b. l. 9-11) nurodė, jog su skundo argumentais nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. Pabrėžia, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje metu jis nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio kameros ploto. Teigia, kad Areštinėje periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, randami neesminiai trūkumai būdavo nedelsiant pašalinami. Nurodė, jog Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimą atliko 2016 m. balandžio 15 d., jo metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto pažeidimų nenustatyta, todėl skundo teiginys dėl prasto apšvietimo yra nepagrįstas. Teigia, jog Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 Areštinę yra numatoma rekonstruoti, po rekonstrukcijos kamerų Nr. 2, Nr. 4, Nr. 8 langai bus pritaikyti vėdinimui. Pažymi, jog Areštinėje esantys asmenys turi patys nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose pagal nustatytas Vidaus tvarkos taisykles. Teigia, jog kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) 20 punkto reikalavimus, nes jie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvara. Pabrėžia, kad Areštinėje asmens ir daiktų apžiūra yra atliekama pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintą Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo fizinei sveikatai pakenkė laikymo Areštinėje sąlygos.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė pažeminimu, psichologine žala.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.
Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).
Taisyklių 80 punkte nurodyta, kad policijos areštinių kamerose vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016 m. gruodžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos suteikimo (b. l. 13) matyti, kad pareiškėjas G. P. Areštinėje, kameroje Nr. 5 periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d.: kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, kartu su vienu asmeniu buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2016 m. liepos 12 d., kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, buvo laikomas vienas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. liepos 13 d., o laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. – kartu su vienu asmeniu, kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m., kartu su vienu asmeniu buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d., kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m, buvo laikomas vienas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 19 d., o laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 20 d. – kartu su vienu asmeniu.
Skundo argumentą, kad kamerose sanitariniai mazgai neatitverti nuo gyvenamosios paskirties ploto, paneigia byloje pateikta Areštinės plano kopija (b. l. 22), kurioje matyti, jog kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios kameros ploto.
Įvertinus nustatytą aplinkybę, jog į bendrą Areštinės kamerų gyvenamąjį plotą nėra įskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas (1,42 kv. m), vertintina, jog aukščiau nurodytais laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas atitiko Taisyklių 80 punkto reikalavimus.
HN 37:2009 (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentai. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. AK-100 (b. l. 31-33) nurodyta, jog 2015 m. birželio 16 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriui atlikus dirbtinės apšvietos matavimus kamerose Nr. 2, Nr. 5, buvo nustatyta, kad jose esanti dirbtinė apšvieta atitinka HN 37:2009 21 punkto reglamentuojamą rodiklį – 200 lx, kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 yra neskaidraus stiklo langai. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. AK-100 taip pat pažymėta, jog kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 langai nepakeisti į skaidraus stiklo, kas yra HN 37:2009 21 punkto pažeidimas.
HN 134:2015 17-39 punktuose reglamentuoti policijos areštinių patalpų įrengimo ir priežiūros reikalavimai. HN 134:2015 17 punkte nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) (b. l. 15) nurodyta, jog 2016 m. kovo 31 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatytas HN 134:2015 17 punkto pažeidimas, nes kamerose Nr. 2, Nr. 4 negalima atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4 pažymėta, jog minėta neatitiktis bus pašalinta, atlikus Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 numatytą Areštinės rekonstrukciją, todėl nustatytas HN 134:2015 17 punkto reikalavimo neatitikimas nevertintinas kaip pažeidimas, nes pagal HN 134:2015 3 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Minėtame patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad kameroje Nr. 2 ant sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, dėmės ant sienų likusios po pelėsio naikinimo darbų. Kitų pažeidimų ir neatitikimų nenustatyta.
Taisyklės numato asmenų, laikomų policijos areštinėje, pareigas. Taisyklių 9.2 punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo). HN 134:2015 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės vidaus tvarką reglamentuoja 2016 m. kovo 3 d. Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko patvirtintame patalpų, įrenginių, inventoriaus valymo ir buitinių atliekų šalinimo tvarkos aprašas (b. l. 20-21), kurio II dalies 1 punktas numato, kad kameras valo ir dezinfekuoja areštinėje laikomi asmenys, o II dalies 3 punkte nurodyta, kad areštinėje laikomiems asmenims prašant, valymo reikmenis ir medžiagas išduoda joje dirbantys areštinės pareigūnai.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Areštinės kamerose nešvaru, tačiau byloje duomenų, kad jose laikomi asmenys nėra aprūpinami valymo priemonėmis, nėra. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjas buvimo Areštinėje metu turėjo galimybę pasirūpinti kameroje švara.
Į bylą pateiktais įrodymais paneigtas pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis Areštinėje faktas, o patikrinimų metu fiksuoti pažeidimai negali būti vertintini kaip nežmoniškos sąlygos, asmens žeminimas, kankinimas. Pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014).
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė vienos iš esminių sąlygų (neteisėti veiksmai) atsakovės atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.