- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-210/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00052-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1231-513/2010 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl lėšų priteisimo; trečiasis asmuo – A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 281 000 Lt nepagrįstai gautų lėšų. Nurodė, kad atsakovas negrąžino ieškovei 120 000 Lt, kuriuos ieškovė perdavė atsakovui pagal 2000 m. balandžio 12 d. ir 2000 m. gegužės 15 d. pakvitavimus už ketintą įsigyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuris, kaip paaiškėjo vėliau, priklausė ne atsakovui, o trečiajam asmeniui A. V.. Be to, pagal susitarimą su atsakovu, į kurio verslą ieškovė buvo investavusi savo lėšas, ieškovė po minėto namo pardavimo turėjo gauti iš atsakovo 161 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei L. P. iš atsakovo A. B. 10 000 Lt, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui A. V. priklausė 0,125 ha ploto žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį atsakovas 2000 m. balandžio 12 d. ir 2000 m. gegužės 15 d. paėmė iš ieškovės 120 000 Lt rankpinigių. Trečiasis asmuo 2006 m. rugsėjo 22 d. minėtą sklypą su namu už 370 000 Lt pardavė A. A. ir I. V., o 2006 m. spalio 19 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 110 000 Lt. Kadangi žemės sklypas su namu priklausė ne atsakovui, atsakovas neturėjo įstatymo nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo veikti trečiojo asmens vardu ir tvarkyti jam priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo klausimų, imti jo vardu pinigus iš pirkėjų, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad 120 000 Lt už žemės sklypą su namu atsakovui sumokėti nepagrįstai ir atsakovas privalo juos grąžinti ieškovei (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, už atsakovą prievolę grąžinti ieškovei 2000 m. sumokėtą avansą įvykdė trečiasis asmuo, o 10 000 Lt liko negrąžinti, nes ieškovė 2000-2006 metais gyveno ginčo name, nemokėjo nuomos mokesčio ir dėl jos kaltės namas buvo apgadintas. Kadangi ieškovė nuo 2006 m. spalio 19 d. iki ieškinio teismui pareiškimo nekėlė ginčo dėl į jos sąskaitą sumokėtų 110 000 Lt ir/ar dėl netinkamos atsakovo prievolės grąžinti jai 120 000 Lt įvykdymo, teismas laikė, kad ieškovė sutiko, jog prievolę grąžinti be pagrindo gautus pinigus už atsakovą iš dalies įvykdė trečiasis asmuo, pervesdamas jai 110 000 Lt. Ieškovei nebuvo pareikšti reikalavimai dėl nuomos santykių ir/ar dėl žalos atlyginimo, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 10 000 Lt – tai yra nuomos mokestis ir žalos atlyginimas. Kadangi atsakovas neturi teisės nei gauti mokesčio už nuomą, nei jį išskaityti iš gauto avanso, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė pareigos grąžinti ieškovei be teisėto pagrindo gauto avanso dalį – 10 000 Lt ir šią sumą iš atsakovo priteisė ieškovei. Kitą ieškovės reikalavimą dėl 161 000 Lt priteisimo, kuris kildinami iš su atsakovu susidariusių investavimo santykių, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl 10 000 Lt iš atsakovo priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas sutinka, kad neturėjo tinkamos formos išduoto trečiojo asmens įgaliojimo, tačiau atsakovas jam perduotų lėšų neįgijo, nes perdavė jas trečiajam asmeniui kaip avansą pagal būsimą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Šią aplinkybę patvirtino pats trečiasis asmuo, kuris suteikė galimybę ieškovei gyventi ginčo name. Lėšų perdavimo su tam tikru tikslu (žemės sklypo su namo įsigijimui) faktą savo konkliudentiniais veiksmais pripažino ir pati ieškovė, nes ji įsikėlė į namą, juo naudojosi, t. y. pripažino, kad lėšos atsakovui buvo perduotos kaip ginčo sklypo su namu avansas, o ne kaip atsakovo asmeniniams poreikiams skirta suma. Šis lėšų perdavimo tikslas buvo nurodytas ir pakvitavime. Nustačius lėšų perdavimo tikslą, akivaizdu, kad lėšas įgijo trečiasis asmuo kaip ginčo turto savininkas. Lėšos iš ieškovės per atsakovą buvo perduotos trečiajam asmeniui turint teisėtą pagrindą. Įgaliojimo atstovauti trečiajam asmeniui neturėjimą negalima pripažinti neteisėtu lėšų įgijimu. Pažymėtina, kad dalį lėšų (110 000 Lt) ieškovei grąžino būtent ginčo turto savininkas, t. y. trečiasis asmuo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prievolę grąžinti lėšas už atsakovą įvykdė trečiasis asmuo. Prievolę įvykdė tikrasis turto savininkas, kuris iš tikrųjų įgijo ieškovės lėšas. Reikalavimas dėl lėšų grąžinimo turėjo būti pareikštas ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Ieškovė šešerius metus pragyveno name be jokio nuomos mokesčio ir pablogino namo būklę, dėl ko trečiasis asmuo patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nereiškė reikalavimo trečiajam asmeniui, pastarasis nepareiškė jai priešinio reikalavimo dėl 10 000 Lt. Tokiu būdu atsakovas įvykdė prievolę grąžinti lėšas. Pagal CK 6.44 straipsnio 2 dalį prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą ir faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens.
Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo A. V. nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir juos palaiko.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė po motinos mirties gavo didelę pinigų sumą ir ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą, pasiūlė pirkti jam priklausantį neįrengtą gyvenamąjį namą. Tikėdama tuo, kad atsakovas yra namo šeimininkas, ieškovė sumokėjo jam 120 000 Lt rankpinigių. Nebūdamas namo savininku, atsakovas neturėjo teisės imti pinigus ir išduoti tai patvirtinančius raštelius. Nėra paslaptis, kad, siekdamas išvengti mokesčių, atsakovas nekilnojamąjį turtą registruodavo kitų asmenų vardu. Trečiasis asmuo A. V. dirbo pas atsakovą darbininku, todėl nenuostabu, kad apie turimą nuosavybę nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. Ieškovė, patikėjusi atsakovo pažadu grąžinti pinigus, sutiko išsikelti iš namo ir jį parduoti, pati surado pirkėją A. A.. Tik pasirašant preliminarius pirkimo-pardavimo dokumentus paaiškėjo, kad gyvenamasis namas registruotas ne atsakovo, o trečiojo asmens vardu. Pirkėjas pinigus už namą pervedė trečiajam asmeniui ir pagal susitarimą jis turėjo pinigus grąžinti ieškovei, tačiau ieškovė atgavo tik 110 000 Lt. Ieškovė jokių pretenzijų trečiajam asmeniui neturi, nes žino, kad visi pinigai atiteko atsakovui. Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą aiškiai žinodamas, kad yra neteisus. Atsakovo skola ieškovės šeimai – ta ne vien tik negrąžinti pinigai. Atsakovas sujaukė ieškovės šeimos gyvenimą taip, kad negalima išspręsti visų susikaupusių problemų. Ieškovė turi pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo, tačiau esama padėtis verčia atsisakyti bet kokio tolimesnio šio ginčo proceso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovė L. P. ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) dėl 120 000 Lt, sumokėtų atsakovui A. B. pagal 2000 m. balandžio 12 d. ir 2000 m. gegužės 15 d. pakvitavimus už ketinamą įsigyti žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinimo; 2) dėl 161 000 Lt, kuriuos ieškovė turėjo gauti po minėto nekilnojamojo turto pardavimo, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas patenkino dalį pirmo ieškovės reikalavimo dėl 120 000 Lt grąžinimo, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt, o kitą dalį šio reikalavimo atmetė, taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl 161 000 Lt priteisimo. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, o atsakovas apskundė sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovei buvo priteista 10 000 Lt. Taigi, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas pirmas ieškovės reikalavimas (dėl 120 000 Lt, sumokėtų atsakovui A. B. pagal 2000 m. balandžio 12 d. ir 2000 m. gegužės 15 d. pakvitavimus), teisėtumo ir pagrįstumo. Pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir/ar absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Ieškovės teigimu, ji, ketindama įsigyti minėtą žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, 120 000 Lt sumokėjo atsakovui, nes buvo įsitikinusi, kad šis nekilnojamasis turtas priklauso būtent atsakovui. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir pinigai buvo sumokėti atsakovui, ieškovė minėtą sumą prašė priteisti iš atsakovo. Atsakovo teigimu, ieškovė žinojo, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu priklausė ne atsakovui, o trečiajam asmeniui A. V., todėl, neįvykus šio turto pirkimo-pardavimo sandoriui, ieškovės sumokėtus 120 000 Lt turi grąžinti turto savininkas, o ne atsakovas, kas ir buvo padaryta, t. y. trečiasis asmuo grąžino ieškovei 110 000 Lt, o likusius pinigus pasiliko, nes ieškovė šešerius metus gyveno name nemokėdama jokio nuomos mokesčio ir pablogino namo būklę.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2000 m. sumokėjo atsakovui 120 000 Lt už žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina atsakovo 2000 m. balandžio 12 d. ir 2000 m. gegužės 15 d. išrašyti pakvitavimai, kuriuose nurodyta, kad atsakovas paima iš ieškovės 120 000 Lt (viename raštelyje nurodyta 40 000 Lt suma, kitame – 80 000 Lt) sumą už ketinamą įsigyti žemės sklypą su namu, esantį (duomenys neskelbtini), Nr. 90 (b. l. 10, 11). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuose rašteliuose nėra nurodyta, kad šis turtas nepriklauso atsakovui arba kad atsakovas pinigus paima kaip įgaliotinis, siekdamas juos perduoti tikrajam turto savininkui, t. y. trečiajam asmeniui. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad ji buvo įsitikinusi, jog perkamas žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu priklausė būtent atsakovui, kuris ir paėmė iš ieškovės 120 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo įstatymo nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo veikti trečiojo asmens vardu ir tvarkyti jam priklausančių nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo klausimus, imti pinigus iš pirkėjų. Minėta, kad pačiuose pakvitavimuose taip pat nėra nurodyta, kad atsakovas, imdamas pinigus iš ieškovės, veikia kaip trečiojo asmens atstovas (įgaliotinis). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, pareiga grąžinti pinigus tenka atsakovui, o ne trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kas turi grąžinti pinigus ieškovei – atsakovas ar trečiasis asmuo, neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad dalį ieškovės atsakovui sumokėtų pinigų faktiškai grąžino trečiasis asmuo, nes ieškovė pinigus už žemės sklypą su namu sumokėjo atsakovui, manydama, jog jis yra turto savininkas, o apie tai, kad tikrasis turto savininkas yra trečiasis asmuo, sužinojo daug vėliau. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai patvirtina, kad 120 000 Lt ieškovei turi grąžinti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad trečiasis asmuo, pervesdamas ieškovei 110 000 Lt, iš dalies įvykdė atsakovo pareigą grąžinti ieškovei sumokėtus pinigus už sklypą su namu (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nebūdamas minėto nekilnojamojo turto savininku, neatskleidęs šios informacijos ieškovei, be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, todėl pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį privalo grąžinti ieškovei, kurios sąskaita tai buvo įgyta.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pagal 2000 m. balandžio 12 d. ir 2000 m. gegužės 15 d. pakvitavimus sumokėjo atsakovui 120 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalį atsakovo prievolės grąžinti pinigus įvykdė trečiasis asmuo (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), priteisė ieškovei iš atsakovo likusią negrąžintą sumą, t. y. 10 000 Lt. Apelianto teigimu, ieškovei pagrįstai nebuvo grąžinti visi pinigai, sumokėti pagal pakvitavimus, nes ieškovė šešerius metus gyveno name, nemokėdama nuomos mokesčio, ir pablogino namo būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius, jog būtent atsakovas privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtus už sklypą su namu pinigus, šie apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės. Kadangi šis turtas priklauso ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, tik trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš ieškovės nuomos mokesčio ir nuostolių už sugadintą turtą atlyginimo, o ne atsakovas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas dar nėra įvykdęs dalies pareigos grąžinti ieškovei be teisėto pagrindo gautus pinigus, t. y. dar negrąžino 10 000 Lt, todėl jie priteistini ieškovei iš atsakovo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantui Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo atidėtas 300 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteistinas 300 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 84 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 300 (tris šimtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).