- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e1-922-805/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32084-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas 2019 m. rugpjūčio 14 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis T. Ž. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi jis, žinodamas, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2020 m. liepos 19 d. apie 03.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje.
Iš kaltinamojo T. Ž. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo meta buvo neblaivus. 2019 m. rugpjūčio 14 d. jam teismas uždraudė vairuoti automobilį 2 metus, kadangi vairavo automobilį neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo 1,51 promilės ir neturėdamas teisės jo vairuoti. Jis teisės vairuoti automobilius neturi ir nėra jos įgijęs. Su 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo sprendimu yra supažindintas probacijos tarnyboje. Žino, kad, jei vairuos automobilį teismo uždraustu laikotarpiu, grės baudžiamoji atsakomybė. Patvirtino, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 03.45 val., būdamas neblaivus, automobiliu Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vienas važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), žvejoti į (duomenys neskelbtini). Buvo gėręs sidrą. Važiuodamas automobiliu žinojo, kad to daryti negali, nes teismas jam yra uždraudęs vairuoti automobilį, tačiau vis tiek važiavo. Galvojo, kad anksti ryte jo niekas nesustabdys. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Liudytojas L. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis. 2020 m. liepos 19 d. apie 03.45 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtaujama. Jiems vykstant į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui, kadangi kilo įtarimas, jog automobiliu gali šalintis asmuo iš pranešimo. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą arba kitą asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Vairuotojas jiems paaiškino, kad su savimi neturi pasiėmęs jokių dokumentų. Pagal turimas prieigas nustatė, kad automobilį vairavo T. Ž.. Kadangi vairuotojas taip pat nepateikė ir transporto priemonės dokumentų, patikrinus duomenis paaiškėjo, kad transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Paklaustas ar turi vairuotojo pažymėjimą, T. Ž. paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada nebuvo įgijęs. Bendraujant su vairuotoju jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. T. Ž. paklausus ar yra vartojęs alkoholio, jis paaiškino, kad prieš porą valandų gėrė alaus, o patikrinus vairuotojo blaivumą 04.02 val. jam buvo nustatytas 1,87 promilių, girtumas, o pakartotinio patikrinimo metu 04.20 val. – nustatytas 1,48 promilių girtumas. Su padarytu pažeidimu T. Ž. sutiko, kaltės neneigė, gailėjosi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. Ž. prisipažinimo, liudytojo L. R. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas T. Ž., kuris Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiu, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2021 m. spalio 17 d. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno regiono skyriuje T. Ž. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe dėl teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo. 2020 m. liepos 22 d. gautas iš tarnybinis pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nustatyta, kad T. Ž. 2020 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,87 promilių girtumas, pakartotino patikrinimo metu nustatytas 1,48 promilių girtumas. 2020 m. liepos 28 d. T. Ž., atvykęs į probacijos tarnybą, buvo įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, paimtas paaiškinimas;
neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog T. Ž. 2020 m. liepos 19 d. 04.02 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0229“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,87 promilių, girtumas, pakartotinio patikrinimo metu 04.20 val. nustatytas 1,48 promilių, girtumas;
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-873-1023/2019, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu T. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį Renault Megane Coupe, valstybini Nr. (duomenys neskelbtini)
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys reglamentuotos BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurios 1 punkte įtvirtintas draudimas naudotis specialia teise. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones BK 68 straipsnio pagrindu. Šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad T. Ž. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2020 m. liepos 19 d. apie 03.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po to kai jam 2019 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios aplinkybės – besikartojantys Kelių eismo taisyklių pažeidimai, padaryti vairuojant transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, esant supažindintam su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei pasekmėmis, patvirtina kaltinamojo sąmoningą tyčinį veikimą ir rodo neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus draudimus ir tuo pačiu padarytos veikos pavojingumą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį, kaip baudžiamasis nusižengimas, kvalifikuota teisingai.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už T. Ž. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), bylos duomenimis jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos keliamus suvaržymus, apribojimus, suvokė savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, kadangi buvo supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau nepaisant to vengė ją vykdyti. Bylos duomenimis kaltinamasis T. Ž. yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, T. Ž. sutinkant skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, kurią kaltinamasis prašo išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.
Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau pagal naujai formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019) yra numatyta galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Vertinant tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba ir gauna pastovias pajamas, bylos duomenimis šeimos nesukūręs, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesant pateiktų išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę-šeiminę padėtį, esamus išlaikytinius, turimus skolinius įsipareigojimus ir pan., prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo vienerių metų laikotarpiui tenkintinas iš dalies ir T. Ž. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, tačiau trumpesnis nei, kad prašoma, t. y. penkių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam T. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 45 MGL (2 250,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Ž. paskirti galutinę bausmę –30 MGL (1 500,00 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. Ž. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įteikti T. Ž. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti T. Ž., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti T. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.