Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

nuteistojo V. Ž. (V. Ž.) gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 45 parų arešto – bausmės pridėjus dalį – 30 parų arešto – švelnesnės bausmės, ir V. Ž. paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Ž. paskirta galutinė bausmė – areštas 50 parų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Ž. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 7 d., ne vėliau kaip 17.10 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – G. M. AB SEB bankas išduotą „Mylimiausia Mastercard“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB SEB bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

2. Taip pat, V. Ž. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 7 d. žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB SEB bankas išduotą „Mylimiausia Mastercard“ banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. M. vardu, neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas minėtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (bekontaktę kortelę): 1) 2023 m. liepos 7 d. 17.10 val. apsipirko parduotuvėje „Narvesen“, esančioje Vilniuje, Šeškinės g. 24, už 4,30 Eur; 2) 2023 m. liepos 7 d. 17.13 val. apsipirko „Kebabų ir šašlykų namai“, esančiuose Vilniuje, Šeškinės g. 32, už 5,50 Eur; 3) 2023 m. liepos 7 d. 17.16 val. apsipirko mažojoje bendrijoje „Lukšių ūkis“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, už 10 Eur; 4) 2023 m. liepos 7 d. 17.19 val. apsipirko parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, Ukmergės g. 223, už 21,87 Eur; 5) 2023 m. liepos 7 d. 17.22 val. apsipirko parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, Ukmergės g. 223, už 3,98 Eur; 6) 2023 m. liepos 7 d. 17.22 val. apsipirko parduotuvėje „Narvesen“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, už 30 Eur; 7) 2023 m. liepos 7 d. 17.23 val. apsipirko parduotuvėje „Narvesen“, esančioje Vilniuje, Šeškinės g. 24, už 8,60 Eur; 8) 2023 m. liepos 7 d., nuo 17.26 val. iki 17.28 val., apsipirko parduotuvėje „Amber Distribution“, esančioje Vilniuje, Šeškinės g. 22, už 44,34 Eur; 9) 2023 m. liepos 7 d., nuo 17.30 val. iki 17.31 val., apsipirko Vilniuje, Šeškinės g. 22, už 21,35 Eur, taip neteisėtai apgaule savo naudai įgijo G. M. priklausantį turtą, kurio vertė – 149,94 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. Ž. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra tik dėl nuteistajam skirtos bausmės.

6. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. Ž. bausmę, tai yra parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taip pat ir bausmių bendrinimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nuteistojo ir apeliacinės instancijos teisme jo gynėjo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta ar neproporcinga.

9. Skundžiamu nuosprendžiu V. Ž. nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų finansų sistemai, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą. Veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. V. Ž. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią vėliau panaudojo neteisėtai inicijuodamas devynias finansines operacijas, tai yra apsipirkdamas parduotuvėse iš viso už 149,94 Eur. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, apeliantas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu nėra pagrindo.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos (1 t. b. l. 145–156, 2 t., b. l. 87–92) matyti, kad V. Ž. anksčiau ne vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas išnykusį teistumą, todėl laikytina, kad jas padarė būdamas neteistas. Kita vertus, po šioje byloje aktualių nusikalstamų veikų padarymo V. Ž. padarė dar du baudžiamuosius nusižengimus – pasikėsino pagrobti svetimą nedidelės vertės turtą, už ką jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kitu tos pačios dienos – 2024 m. balandžio 3 d. – teismo nuosprendžiu, kuris šiuo metu jau yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2024 m. balandžio 24 d.). Be to, V. Ž. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje V. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad V. Ž. daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes bei važiavimą viešuoju transportu be bilieto, be to, po šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo jis ir toliau nuolat daro administracinius nusižengimus, daugiausia smulkias vagystes ir jam skirtų baudų nemoka (1 t. b. l. 125–138, 140–143, 144, 2 t., b. l. 93–131). V. Ž. neturi realaus pastovaus pragyvenimo šaltinio, nuo 2023 m. birželio 14 d. niekur oficialiai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 158–159, 161). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja V. Ž., rodo, kad jis dėl savo ankstesnio nusikalstamo bei priešingo teisei elgesio teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau jam skirtos bausmės (tiek švelnesnės – bauda, laisvės apribojimas, tiek ir griežtesnės – areštas bei laisvės atėmimas) bei nuobaudos (baudos) nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir apelianto asmenybę, taip pat ir griežčiausių sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimo – skyrimo galimybę, tai yra, kad tokios bausmės skyrimas būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į V. Ž. nusikalstamą elgesį, bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. Ž. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus būtent BK 214 straipsnio 1 dalies bei 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas arešto bausmes.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo skirti jam švelnesnes – laisvės apribojimo arba baudos bausmes, nes turi problemų su sveikata. Kaip matyti iš bylos medžiagos (2 t., b. l. 8, 17), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. Ž. kelis kartus buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad V. Ž. dėl kokių nors sveikatos problemų negalėtų atlikti arešto bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, V. Ž. turėjo sveikatos problemų ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti nusikalstamas veikas bei toliau daryti administracinius nusižengimus. Be to, pirmosios instancijos teismas dėl V. Ž. sveikatos būklės buvo kreipęsis ir į medicinos įstaigą, iš kurios gavo atsakymą, kad V. Ž. turimi sveikatos sutrikimai (terapiniai susirgimai) netrukdo jam dalyvauti teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 21–22). Pats V. Ž. taip pat nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatos būklė būtų sunki, jam būtų reikalinga kažkokia išskirtinė, ypatinga medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas jam atliekant arešto bausmę. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. Ž. sveikatos būklė nagrinėjamoje byloje negali būti veiksniu, dėl kurio jam reikėtų skirti švelnesnę bausmę. Be to, nuteistąjį charakterizuojantys ir jau aptarti duomenys (niekur nedirba, skirtų nuobaudų (baudų nemoka), turi skolų), taip pat aplinkybės, kad jam anksčiau jau buvo skirtos tiek laisvės apribojimo, tiek ir baudos bausmės, tačiau V. Ž. vis tiek pakartotinai nusikalto, rodo, kad švelniausia V. Ž. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatyta bausmė – bauda, kuri, be kita ko, net ir skiriant minimalią, šiuo atveju būtų gana nemaža (nuo 100 MGL (5 000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), arba sankcijose apskritai nenumatyta bausmė – laisvės apribojimas – būtų neefektyvios ir nesulaikytų V. Ž. nei nuo naujų nusikalstamų veikų, nei nuo administracinių nusižengimų darymo.

12. Pažymėtina, kad arešto bausmės trukmė nei BK 214 straipsnio 1 dalies, nei 215 straipsnio 1 dalies sankcijose nenurodyta, ji nustatyta BK 49 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už abiejų nusikaltimų padarymą paskyrė V. Ž. mažesnes arešto bausmes nei vidurkis (už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 40 parų (ne 30, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė gynėjas), o už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 45 paras arešto, kai šios bausmės vidurkis – 52,5 paros arešto). Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau apeliantas iš esmės charakterizuojamas neigiamai, taigi pirmosios instancijos teismas už padarytus nusikaltimus paskyrė jam pakankamai švelnias arešto bausmes. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, ir skirtingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė gynėjas, už atskiras nusikalstamas veikas V. Ž. skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 45 parų arešto bausmės pridėdamas tik dalį – 30 parų – švelnesnės 40 parų arešto bausmės. Nors teismas pridėjo pakankamai žymią dalį švelnesnės bausmės, tačiau būtent tokia pridėtos bausmės dalis šiuo atveju, atsižvelgus tiek į nusikalstamas veikas, tiek ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra pagrįsta ir teisinga. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad subendrinta bausmė (75 paros arešto), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. Ž. dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 50 parų arešto). Taigi paskirta galutinė bausmė, atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra pakankamai švelni ir nėra jokio pagrindo dar labiau mažinti jos dydį.

13. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Ž. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė V. Ž. savo rūšimi bei dydžiu ne per griežtą bausmę, kurią švelninti apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 15 d. pažyma su advokato prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokatui V. Latušinskiui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. Ž., apskaičiavimo (2 t., b. l. 62–66). Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikimo V. Ž. suma yra 116,67 Eur.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

16. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Tačiau pastebėtina, kad šioje byloje nuteistajam V. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas V. Latušinskis) buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas V. Ž. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į V. Ž. turtinę padėtį (nedirba), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo V. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.