- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- eI3-2419-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02474-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2020-11-18 raštą Nr. 2D-16835 (toliau – ir ginčijamas sprendimas);
2) atnaujinti ir pratęsti Inspekcijos 2015-07-15 privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150715-00029;
3) priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad nuosavybės teise valdo pastatą - Poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - Poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - Poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - Poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad prisidėjo prie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projekto rengimo ir finansavimo, o I.P. iniciavo šio projekto rengimą kreipdamasis 2014-03-26 į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija). Paaiškina, kad Administracija 2014-04-18 įsakymu Nr. A1-355 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projekto rengimo” nutarė organizuoti formavimo pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Administracija2014-06-17 įsakymu Nr. A1-583 „Dėl direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimo sustabdymo” sustabdė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projekto rengimą iki kol bus pašalinti savavališkų statybų padariniai.
Nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė atliko patikrinimus vietoje ir surašė 2015-04-08 faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK 298 (16.31), 2015-06-08 faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-609, 2015-07-14 faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK- 810. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2015-07-15 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150715-00029 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo statytojas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016-01-15 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2015-07-14 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150714-00029, padarinius: išardyti savavališkai perstatytas poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1K1ž, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius poilsio pastato matmenis pagal nekilnojamojo turto kadastro dokumentų bylos duomenis, užfiksuotus 1998-11-11, bei pastato laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir sutvarkyti statybvietę. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-11-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1367-342/2014, kuris buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-12-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015 paliktas nepakeistu, tenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Administracijos 2014-06-17 įsakymą Nr. A1-583, kuriuo buvo sustabdytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projekto rengimas.
Nurodo, kad Administracijos direktoriaus 2016-02-29 įsakymu Nr. A1-199 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projekto rengimo reikalavimų” patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projekto rengimo reikalavimus. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2016-10-13 raštu Nr. (12.44-K1)2K1-1754 suderino žemės sklypo formavimo ir (duomenys neskelbtini), projektą. Administracija 2017-07-31 raštu Nr. (8.6.)-D3-K-1693r-2773 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto” nederino formavimo ir pertvarkymo projekto bei nurodė pastabas, pagal kurias formavimo ir pertvarkymo projektas turėjo būti pakoreguotas. Pažymi, kad pateikus 2018-02-26 pakreguotą formavimo ir pertvarkymo projektą, Administracija 2018-03-26 raštu Nr. (8.6)-D3-K-360r-75 nurodė, jog šioje teritorijoje galioja Šventosios gyvenvietės detalusis planas, kurio sprendiniai Palangos miesto tarybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 54 2 punktu buvo sustabdyti. Taip pat nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas, formuojant žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai teritorijoje galioja detalusis planas. Teigia, kad atsižvelgdama į tai, Administracija nederino formavimo ir pertvarkymo projekto, bei pasiūlė minėtų statinių savininkams pateikti savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo, kurio metu kompleksiškai būtų sprendžiamas žemės sklypų formavimo ir statybos reglamentų nustatymo, nagrinėjamojoje teritorijoje, klausimas.
Nurodo, kad Administracija 2018-08-13 raštu Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)” atsisakė tenkinti prašymą. Regionų apygardos administracinis teismas 2019-05-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-460-386/2019 panaikino atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-08-13 raštą Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)”. Atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas dar neįsiteisėjo, kadangi atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė panaikinti šį teismo sprendimą ir byla šiai dienai yra nagrinėjama LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2212-438/2020.
Nurodo, kad atsakovė 2020-10-14 raštu Nr. 2D-14764 informavo, kad 2020-10-23 9:00 val. atliks Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog 2020-10-20 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas sustabdyti Inspekcijos 2015-07-15 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150715-00029 vykdymą, kol nebus išnagrinėta LVAT administracinė byla Nr. eA-2212-438/2020. Paaiškina, kad atsakovė 2020-11-18 raštu Nr. 2D-16835 minėto prašymo netenkino ir nurodė, kad Inspekcijos Departamento 2020-11-11 raštu Nr. 2D-16349(2.34 E) kreipėsi į antstolę su prašymu priimti vykdyti Inspekcijos 2015-07-15 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150715-00029.
Nurodo LVAT praktiką dėl Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio taikymo (2007-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011ir kt.). Daro išvadą, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Pažymi, jog žemės, esančios pajūrio juostoje statusą ir naudojimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas bei kiti teisės aktai, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas, kurio rengimo organizatorius yra Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija (Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nurodo Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-07-28 įsakymu Nr. D1-601 patvirtino Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto pagrindinius teiginius ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano brėžinį (schemą), kuriame nustatytos pajūrio juostos ribos. Daro išvadą, kad tai lemia, kad ginčo žemės sklypui yra taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-07-28 įsakymu Nr. D1-601 patvirtino Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano nustatytas žemės naudojimo režimas. Argumentuoja, kad nors Privalomasis nurodymas pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas 2015-07-15, tačiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo procedūra buvo inicijuota dar 2014-04-18 ir iki šios dienos užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės, dėl valstybinės institucijos – Administracijos nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų, kurie teismo sprendimai buvo panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002-11-25 nutarimą ir paaiškina, kad šiuo atveju, remdamasis Administracijos 2018-03-26 raštu Nr. (8.6)-D3-K-360r-75, kuriuo buvo pasiūlyta kreiptis į Palangos miesto savivaldybę ne dėl formavimo ir pertvarkymo projekto, o dėl esamo Detaliojo plano sprendinių keitimo, objektyviai turėjo ir turi suformuotus teisėtus lūkesčius, jog turės galimybę susiformuoti žemės sklypą prie turimų statinių ir tokiu būdu įgyvendinti savininko teisę pilnai eksploatuoti turimą nekilnojamąjį turtą. Tvirtina, kad remdamasis savo teisėtai ir pagrįstai suformuotais lūkesčiais, investavo pinigines lėšas tam, kad būtų parengtas formavimo – pertvarkymo projektas su sprendiniais, detaliojo plano sprendinių koregavimo pasiūlymas ir atlikti kiti šiame skunde jau įvardinti veiksmai, t. y. atliko visą eilę tiek laikui, tiek piniginėms lėšoms imlių veiksmų, tikėdamasis, jog galės susiformuoti žemės sklypą. Tuo tarpu, nutraukus detaliojo plano sprendinių koregavimo ir kartu žemės sklypo formavimo procedūrą, visi teisėti lūkesčiai būtų paneigti, nes toks administracinės procedūros nutraukimas būtų įvykdytas nesant tam jokio teisinio ar faktinio pagrindo ir tokiu būdu iš pareiškėjo būtų atimama galimybė suformuoti ir naudoti žemės sklypą, o tuo pačiu absoliučiai paneigiami ir Pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Daro išvadą, kad, atliktus administracinės procedūros nutraukimą, būtų pažeidžiami konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai bei pareiškėjo teisėti interesai, o tuo pačiu nebūtų užtikrinamas asmenų pasitikėjimas valstybe ir teise.
Paaiškina, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, kurio nuostatos nuo 2014-01-01 iš esmės buvo perkeltos iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies. Atkreipia dėmesį, kad iki 2014-01-01 galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Apibendrina, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali teismų praktika dėl Statybų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo.
Patvirtina, kad žino LVAT 2012-12-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012 išaiškinimą. Daro išvadą, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Atkreipia dėmesį, kad iki šios dienos yra priimta eilė sprendimų, kurie paremti būtent minėta LVAT, kurie atkartoja, kad pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Pamini Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2018-01-09 sprendimą byloje T. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14), kuriame teismas konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimą. Argumentuoja, kad šis EŽTT sprendimas, bei byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą, nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ir atnaujinti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą: vyrauja visos teisinės prielaidos įteisinti savavališką statybą pagal Privalomąjį nurodymą, tačiau administracinės procedūros pradžioje suformuojant žemės sklypą prie rekonstruoto statinio ir tuomet statybos leidimo išdavimo užtruko ne dėl pareiškėjo kaltės. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo procedūra užtruko dėl Administracijos kaltės, kuri priėmė nepagrįstus ir neteisėtus administracinius aktus, kurie užvilkino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, vėliau ir detaliojo plano rengimo procedūrą. Šie administraciniai aktai buvo panaikinti teismų sprendimais ir minėta procedūrą turi būti pratęsta. Tik suformavus žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įgytų teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymi, kad Privalomasis nurodymas surašytas dėl mažareikšmių pažeidimų. Šie rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tikslu, kad išsaugoti statinio būklę nuo išorės poveikio ir atkuriant bei pagerinant fasado struktūrą bei išvaizdą. Šiems darbams nėra būtinas statybos leidimas, o reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo poilsio paskirties pastatui.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Privalomasis nurodymas 2020-11-11 pateiktas priverstinai vykdyti antstolei; pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00848. Tvirtina, jog pareiškėjui buvo nustatytas maksimalus 6 mėnesių Inspekcijos priimto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2016-01-15, per šį terminą pareiškėjas nesikreipė į Inspekciją ir neprašė termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsti ir teismui prašymo pratęsti šį terminą taip pat neteikė. Akcentuoja tai, jog jeigu pareiškėjui reikiamos dokumentacijos parengimui buvo reikalingas ilgesnis laikas nei nustatytas terminas Privalomajame nurodyme, nepraleisdamas nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, dėl jo pratęsimo galėjo kreiptis tiesiai į teismą. Teigia, kad dabar, kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra suėjęs, pasibaigusio termino pratęsimo galimybės nėra, kadangi galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.
Mano, kad pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki bus priimtas procesinis sprendimas LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-2212-438/2020. Nurodo, kad procesinis sprendimas šioje byloje jau yra priimtas, tačiau priimant sprendimą dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą šios bylos neišnagrinėjimas/išnagrinėjimas nebuvo aktualus. Pažymi, jog patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba” duomenis ir nustatė, kad pareiškėjui statybą leidžiantis dokumentas poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimui neišduotas, 2020-10-27 Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-201027-00100 konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas.
Nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad priimtas sprendimas neteisėtas iš esmės Viešojo administravimo įstatymo (redakcija galiojusi prašymo pateikimo metu - 2020-09-01 - 2020-10-31)) 8 straipsnio 1-2 dalies nuostatų prasme, nes jie visiškai nepagrįsti. Mano, kad priimtame sprendime aiškiai nurodė pareiškėjo prašymo netenkinimo argumentus, išsamiai juos motyvavo ir pagrindė teisės normomis, t.y. sprendime yra nurodytas faktinis ir teisinis pagrindai, be to faktinis pagrindas pagrįstas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, kurios yra pakankamos, reikiamoms sąlygoms nustatyti, kad būtų galima atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-11-18 sprendimo Nr. 2D-16835 „Dėl neįvykdyto 2015-07-15 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150715-00029 adresu (duomenys neskelbtini), (Poilsio pastatas 1K1Ž)” teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti ir pratęsti Inspekcijos 2015-07-15 privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150715-00029.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2020-10-20 pateikė prašymą atsakovei sustabdyti 2015-07-15 privalomojo nurodymo vykdymą kol bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinė byla Nr. eA-2212-438/2020. Atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo minėto pareiškėjo prašymo netenkino ir nepratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino, kadangi privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2016-01-15, o prašymas pratęsti įvykdymo terminą gautas 2020-10-20, t. y. praleidus įstatymo nustatytą prašymo pateikimo terminą. Pareiškėjas mano, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba, išimtiniais atvejais, per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai, kas yra pasibaigę ir gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančiomis nuo suinteresuoto asmens valios (žr., pvz., LVAT 2013-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad Įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Be kita ko, LVAT formuodamas teisminę praktiką dėl Įstatymo 14 straipsnyje numatyto termino taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr. pvz. LVAT 2019-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1181-502/2019, 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad jam yra žinoma anksčiau aptarta LVAT bylose dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies taikymo suformuota praktika, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuomet, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Tačiau pareiškėjas argumentuoja, jog nors Privalomasis nurodymas pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas 2015-07-15, tačiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo procedūra buvo inicijuota dar 2014-04-18 ir iki šios dienos užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės.
Iš nurodytų nuostatų darytina išvada, kad iškėlus bylą teisme dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba jo termino pratęsimo (nepratęsimo), yra sustabdoma privalomojo nurodymo perdavimo priverstiniam vykdymui procedūra, tačiau nurodytos nuostatos nenumato galimybės stabdyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, iki kol bus išspręstas teisminis ginčas teisme. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo Privalomojo nurodymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir įsiteisėjęs. Kadangi teisės aktuose nėra nustatytos galimybės stabdyti privalomąjį nurodymą, kol įsiteisės atitinkami teismų sprendimai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymo sustabdyti 2015-07-15 privalomojo nurodymo vykdymą kol bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinė byla Nr. eA-2212-438/2020.
Inter alia (be kita ko) pareiškėjas argumentuoja, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas ne dėl jo kaltės, o dėl valstybinės institucijos – Palangos miesto savivaldybės administracijos nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų, kurie teismo buvo panaikinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į LVAT administracinę bylą Nr. eA-2212-438/2020.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1367-342/2014 įsiteisėjo LVAT 2015-12-14 nutartimi palikus šį sprendimą nepakeistą. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016-01-15 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2015-07-14 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150714-00029, padarinius. Taigi, nurodyta administracinė byla iš esmės negalėjo turėti jokios įtakos privalomojo nurodymo įvykdymui. Sutiktina su pareiškėju, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu LVAT administracinė byla Nr. eA-2212-438/2020 nebuvo išnagrinėta. Kita vertus, LVAT 2020-12-22 nutartimi administracinė byla Nr. eA-2212-438/2020 buvo išnagrinėta. Nurodyta LVAT 2020-12-22 nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipe?dos ru?mu? 2019-05-24 sprendimas pakeistas: panaikinta sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiškėjos I. P. skundas ir panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-08-13 raštas Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)” ir perduota byla šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o likusioje dalyje teismo sprendimas paliktas nepakeistas. LVAT 2020-12-22 nutarties 60 punkte nurodyta, jog: „<...> pirmosios instancijos teismo sprendimu, kaip nepagrįstas yra atmestas pareiškėjo A. T. skundas. Nors pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, tačiau apeliacinio skundo šiuo klausimu nepateikė. <...> teisinis reguliavimas lemia, kad nėra teisinių prielaidų ir sąlygų apeliacine tvarka revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje, todėl jis paliekamas šioje dalyje nepakeistu”. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipe?dos ru?mu? 2019-05-24 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-460-386/2019 dalyje, kuri LVAT 2020-12-22 nutartimi palikta nepakeista, vertinant Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-08-13 rašto „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)” nurodyta, jog: „<...> nagrinėjamu atveju dėl Ginčo teritorijos planavimo inicijavimo į Administracijos direktorių kreipėsi I. P. ir skundžiamu raštu atsakyta būtent į pareiškėjos I. P. kreipimąsi. Teismo vertinimu, vien dėl to, kad pareiškėjui A. T.nuosavybės teise Ginčo teritorijoje priklauso statiniai ir šiuo atveju sutampa abiejų pareiškėjų pozicijos, kurios vėliau gali ir nesutapti, dar nereiškia, jog skundžiamas raštas sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes. Skundžiamu raštu pareiškėjui A. T. nėra suformuluotos kokios nors privalomos elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos. Šiuo atveju pareiškėja I.P. laikytina teritorijų planavimo proceso iniciatore ir tik ji gali ginti su tuo susijusias savo teises. Bylos duomenimis pareiškėjas A. T. dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo nesikreipė, todėl nagrinėjamu atveju jam, kaip Ginčo teritorijoje esančių statinių savininkui, teisines pasekmes galėtų sukelti tik jau priimtas ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, o ne tarpiniai teritorijų planavimo procese priimami aktai. Taigi, bylos išsprendimas tik ateityje ne tiesiogiai gali turėti įtakos šio pareiškėjo teisėms ar pareigoms”. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pareiškėjos I. P. skundas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-08-13 rašto „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)” teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021, kurioje galutinis teismo procesinis sprendimas nėra priimtas. Įvertinus anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo Klaipe?dos ru?mu? 2019-05-24 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-460-386/2019 dalimi yra nuspręsta pareiškėjo skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-08-13 rašto „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)” teisėtumo ir pagrįstumo atmesti kaip nepagrįstą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pareiškėjo teiginiai, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl Administracijos nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų, kurie teismo buvo panaikinti, laikytini nepagrįstais.
Šiuo atveju Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčyti teisme, inter alia (be kita ko) pareiškėjas neteikia į bylą pagrįstų argumentų ir įrodymų paneigiančių, jog jis turėjo visas galimybes pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į atsakovę (taip pat teismą) dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo iki jame nustatyto termino (2016-01-15) pabaigos, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas į bylą neteikia jokių objektyvių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad terminas buvo praleistas dėl kitų nei nuo jo paties valios priklausiusių subjektyvių priežasčių. Savo elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiškėjo, kuris nesutinka su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, pareiga.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2016-01-15. Pareiškėjas prašymą atsakovei pateikė 2020-10-20, t. y. pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą prašymo pateikimo terminą. Kadangi pareiškėjas į atsakovę kreipėsi pasibaigus Inspekcijos privalomuoju nurodymu nustatytam terminui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovė pagrįstai atsisakė jį pratęsti.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą.
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).
Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime išsamiai išdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Dėl nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A.T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.