Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2003 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius amnestijos įstatymą, nuo neatliktos bausmės dalies atleistas,

2) 2004 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

3) 2004 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 63 str. tvarka prijungus ankstesnę bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi BVK 157 str. tvarka 2005 m. birželio 16 d. lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 2 mėn. 1 d. paskirtos bausmės,

4) 2006 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

5) 2006 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

6) 2007 m. sausio 17 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, BK 63 str. tvarka prijungus ankstesnes bausmes, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,

7) 2007 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 63 str. tvarka prijungus ankstesnę bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliko 2010-08-13,

8) 2011 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

9) 2011 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 64 str. tvarka prijungus ankstesnę bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

10) 2012 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 63 str. tvarka prijungus ankstesnę bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliko 2013 m. gruodžio 19 d.,

11) 2015 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmės neatlikęs,

12) 2015 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 254 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d., BK 259 str. 1 d. - 2 m. 2 mėn laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė bausmė 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti, teista:

1) 2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., kuriuo jai paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikusi (nuosprendžio priėmimo metu), teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2017 m. birželio 14 d., apie 02.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. N., pastarajai apgaule iš buto Baltikalnio g. 5–7, Klaipėdoje, išviliojus nukentėjusiąją B. P., įsibrovė į butą ir pagrobė B. P. priklausantį televizorių „LG“ kartu su valdymo pultu 200 Eur vertės ir kambarinę anteną 11 Eur vertės t.y. pagrobė B. P. priklausančio turto už 211 Eur.

S. N. 2017 m. birželio 14 d., apie 02.30 val., veikdama bendrininkų grupėje su A. K., išviliojo apgaule iš buto Baltikalnio g. 5–7, Klaipėdoje, nukentėjusiąją B. P., po ko jos bendrininkas A. K. įsibrovė į butą ir pagrobė B. P. priklausantį televizorių „LG“ kartu su valdymo pultu 200 Eur vertės ir kambarinę anteną 11 Eur vertės, t. y. veikdami bendrai su A. K., pagrobė B. P. priklausančio turto už 211 Eur.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad A. K. ir S. N., veikdami bendrai, pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, t.y.: 2017 m. birželio 14 d., apie 02.30 val., S. N. apgaule išviliojus savo tetą, nukentėjusiąją B. P., iš buto Baltikalnio g. 5–7, Klaipėdoje, A. K. įsibrovė į butą ir pagrobė B. P. priklausantį televizorių „LG“ kartu su valdymo pultu 200 Eur vertės ir kambarinę anteną 11 Eur vertės, kurį vėliau abu užstatė ir pridavė į lombardą. Tokiu būdu A. K. ir S. N. iš viso pagrobė B. P. priklausančio turto už 211 Eur.

Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuojamo jiems nusikaltimo pripažino, tačiau aplinkybę – dėl pasišalinimo iš buto – nurodė skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji S. N. teisiamojo posėdžio metu teigė nelabai prisiminusi, kur tuo metu buvo K., kai ji išėjo iš buto su teta, lyg ir liko bute, lyg ir ne, pats A. K. – parodė, jog buvo likęs bute. Gynėjas išreiškė nuomonę dėl įsibrovimo į patalpą nebuvimo ir veikos perkvalifikavimo į BK 178 str. 1 d.

Teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duotus parodymus (1 t., b.l. 41–44, 50–52, 64–67, 99–102), nukentėjusiosios pirminį pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b.l. 1–4) ir vėlesnę jos apklausą ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 22–23), juos sugretinęs, išklausęs kaltinamųjų parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, daro išvadą, jog kaltinamieji S. N. ir A. K., pasisvečiavę pas B. P. bute Baltikalnio g. 5–7, Klaipėdoje, kuomet jiems ir kilo mintis pavogti ten buvusį televizorių, abu buvo išėję trumpam iš buto, kur netrukus Sigita grįžo viena pas tetą, apgaule ją išviliojo iš namų, taip pašalindama kliūtį A. K. netrukdomam patekti į butą, kuris nebesant kliūties, lengvai pateko į trumpam paliktą nerakintą butą ir pagrobė iš ten daiktus. A. K. į butą pateko neturėdamas tam nei leidimo, nei buto gyventojos sutikimo, nes jau tuo metu jų pasisvečiavimas pas tetą buvo pasibaigęs. Tai, kad kaltinamasis savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, konkrečiai aplinkybės, kad buvo likęs bute, nepatvirtino teisme, nereiškia, jog šie jo parodymai yra niekiniai ir neturintys įrodomosios vertės. Teismas tai laiko kaip galbūt nesugebėjimą viską tiksliai atsiminti praėjus nemažam laiko tarpui, ką patvirtino ir kaltinamoji, jog ne viską puikiai šiai dienai prisimena. Be to, kaip patys kaltinamieji nurodė, buvo nemažai ir išgėrę tą naktį. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamųjų parodymai apie pasišalinimą iš buto iš esmės sutapo su nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais: pačių kaltinamųjų prisipažinimu, parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios B. P. pareiškimu ir parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. birželio 15 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, ir kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamųjų nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip vagystė, įsilaužus į patalpą (butą).

Nusikalstamą veiką kaltinamieji A. K. ir S. N. padarė veikdami tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad grobdami svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamieji turėjo galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo – pagrobtą turtą parduodami lombarde, gautus pinigus išleisdami savo reikmėms.

Kaltinamieji A. K. ir S. N., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusio asmens (fizinio ar juridinio) interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį apysunkį kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei, veikiant bendrininkų grupėje. Jis anksčiau teistas net 12 kartų, taip pat ir už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, bausmę atlikęs, tačiau praėjus dvejiems metams padarė naują nusikaltimą. Daug kartų baustas administracine tvarka, ir už pažeidimus nuosavybei, baudų nesumokėjęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šiuo metu atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai kaltinamojo atžvilgiu: Nr. 01-1-64783-17 dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., ir Nr. 04-6-00019-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nusikalsti, nepaklusti visuomenės nustatytoms taisyklėms, kaip matyti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. A. K. oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jo atsakomybę vieną švelninančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas trumpesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Toks bausmės paskyrimas dera su teisingumo principo reikalavimais. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai jam atlikus paskirtą bausmę, ypač įvertinant A. K. ankstesnius teistumus, dėl šios priežasties teismas nemato pakankamo pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 2 d. (1 para) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 2, b.l. 77, 87-89).

Kaltinamoji S. N. padarė vieną tyčinį apysunkį kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei, veikiant bendrininkų grupėje Ji anksčiau teista vieną kartą už tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuosprendžio paskelbimo dienai bausmės dar neatlikusi, tačiau bylos duomenimis (2 t., b. l. 101), laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. balandžio 2 d. S. N. administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Yra ištekėjusi, turi du mažamečius vaikus, yra dirbanti. Nukentėjusiosios atsiprašė savarankiškai nuvykusi pas ją į namus, sutarė atlyginsianti pusę padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jos atsakomybę vieną švelninančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant bausmės terminą, artimą įstatyme numatytam vidurkiui (BK 48 str. 2 d.), paskiriant kaltinamajai šiuos įpareigojimus: per visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kadangi 2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajai paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės vykdymas baigiasi 2018 m. balandžio 2 d. (už kelių dienų), tai nėra tikslinga šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinti.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jai taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Byloje nukentėjusioji B. P. yra pripažinta civiliniu ieškovu, byloje yra pareikštas 211 eurų dydžio civilinis ieškinys, kuriuo B. P. prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą (t. 1, b. l. 24). Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatyta, kad S. N. ir A. K., veikdami bendrai, pagrobė B. P. priklausantį, turtą – televizorių „LG“ kartu su valdymo pultu 200 Eur vertės ir kambarinę anteną 11 Eur vertės. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų jai padaryta 211 Eur turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. Civilinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų bendrų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp kaltinamųjų nusikalstamų veikų ir B. P. padarytos 211 eurų turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas baudžiamosiose bylose priteisiant nusikaltimais, kurie padaryti bendrininkaujant, padarytos žalos atlyginimą pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo (turi solidariąją pareigą) atlyginti visi kartu (solidariai). Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tokią žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7dalis). Toks solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Civilinio Kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis) (2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamoji byla Nr. 2K-351-489/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamųjų A. K. ir S. N. solidariai priteistina nukentėjusiosios B. P. naudai 211 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. CD laikmenos su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 2 d. (1 para) ir suėmime nuo 2018 m. kovo 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžiui įsiteisėjimo.

S. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

S. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo B. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų A. K. ir S. N. solidariai priteisti 211 eurų (du šimtus vienuolika eurų) turtinės žalos atlyginimo B. P. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam - per dvidešimt dienų nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Klaipėdoje – Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, H. Manto g. 38, Klaipėda, tel. (8-46) 310220).

Išaiškinti kaltinamiesiems, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.