- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-438-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21453-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Advokatai
- Povilas Latvys, Bogdanas Chranovskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – M. V. (M. V.), jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduotas I. M. atsakomybėn vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 13 d.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. V. dalį automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė ir teismų sprendimai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2023 m. birželio 12 d., apie 12.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis, kuomet Vilniuje, Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje policijos pareigūnams jį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, jam nustatytas 2,69 promilių girtumas.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. V. nuspręsta išieškoti 5 000 Eur kaip dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą, pakeista ir iš M. V. valstybės naudai išieškota dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkanti pinigų suma – 15 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje nėra tinkamai nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išimtį, kuri, esant tam tikroms sąlygoms, leidžia nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o išieškoti iš kaltininko šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Darė išvadą, kad išvados nekonfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio – nuosprendžiuose tinkamai nemotyvuotos, nenurodant konkrečių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos, nustatančios, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad, taikydami BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą, tačiau tinkamai jos taikymo nepagrindę savo sprendimuose, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas nusprendė išieškoti iš M. V. 5 000 Eur kaip konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai, ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą; kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos, o tai lėmė, kad nebuvo konfiskuotas M. V. priklausantis automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, ir tik nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės.
4.2. Nurodo, kad šiuo atveju surinkti įrodymai patvirtinta, jog M. V. yra automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teisėtas savininkas ir valdytojas. Šis automobilis yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurį įvykdė minėtas asmuo, padarymo priemonė, todėl neabejotinai turi būti konfiskuojamas.
4.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilio konfiskavimas iš M. V. būtų per griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip teigia, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo imperatyvaus turto konfiskavimo, nenustatyta. Priešingai, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, konfiskuoti automobilį, įvertinus ir kitas taikomas poveikio priemones, yra ne tik tikslinga, proporcinga, bet ir būtina.
4.3.1. Pasak prokurorės, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. V. padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Šio nusikaltimo pavojingumas pasireiškė tuo, jog M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje, kurioje eismas itin intensyvus. Minėti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, o tai, kad jo veika nesukėlė padarinių, nesumenkina jo padarytos veikos pavojingumo. Pareigūnai tikrinimo metu antru pūtimu nustatė, kad M. V. iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Visos šios išvardintos aplinkybės rodo didesnį veikos pavojingumą, todėl vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, siejant jį su nusikalstama veika, darytina išvada, kad ši priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
4.3.2. Teigia, jog šiuo atveju susiklosčiusi situacija, BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme, nėra išskirtinė bei reikalaujanti nuokrypio nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suteikė išskirtinę reikšmę M. V. turtinei padėčiai ir ją nepateisinamai susiejo su konfiskuotino automobilio verte.
4.3.4. Nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo įvertintos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padėtį ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog automobilio konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą. Atkreipia dėmesį, kad panašiose bylose kasacinės instancijos teismas nuosekliai pasisako, jog asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372- 693/2018, Nr. 2K-287-1073/2018).
4.3.5. Kaip teigia, M. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Nurodo, kad M. V., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. ir jo gynėjas advokatas Povilas Latvys prašė prokurorės skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas pabrėžė, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ne visais atvejais yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Gynėjas akcentavo, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį iš M. V. yra išieškota konfiskuotino turto vertės dalis – 15 000 Eur, paties automobilio vertė dėl nusidėvėjimo tapo mažesnė, nei buvo nagrinėjamo įvykio metu (pagal kelių transporto priemonės 2024 m. gegužės 10 d. vertinimo ataskaitą – transporto priemonės rinkos vertė su PVM yra 21 300 Eur), todėl konfiskavus automobilį ir jį parduodant galimai būtų gauta ne didesnė suma nei jau sumokėjo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo. Gynėjas pabrėžė, kad M. V. nepažeidė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, neperleido savo automobilio (šiuo metu automobiliu naudojasi M. V. draugė). Pasak gynėjo, faktinė situacija byloje yra pasikeitusi, atsiradusios naujos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti automobilio konfiskavimo, palikti galioti sprendimą išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. prašė apeliacinio skundo netenkinti, nekonfiskuoti automobilio. Prokuroras apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat sutinkama su šiam asmeniui paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Prokurorė skunde teigia, jog apylinkės teismas iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nepagrįstai nekonfiskavo nusikaltimo priemonės, vietoj to nuspręsdamas iš M. V. išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio vertės. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), o automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023). Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
8. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
9. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-195-788/2019).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V., būdamas neblaivus, vairavo automobilį dienos metu, Vilniaus mieste, esant judriam eismui – Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje. Pažymėtina, jog pirmojo tikrinimo metu (12.59 val.) M. V. buvo nustatytas net 4,27 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu (13.20 val.) nustatytas girtumas – 2,69 promilės taip pat viršijo sunkaus girtumo ribą (t. 1, b. l. 12). Liudytojo M. R. (R.) parodymais, pareigūnai, sustabdę M. V. vairuojamą automobilį, tarnybiniame automobilyje įjungę švyturėlius ir garsinį signalą, prie akivaizdžiai neblaivaus vairuotojo rado ir nugertą alkoholinio gėrimo butelį. Kaip pirmosios instancijos teisme paaiškino M. V., alkoholinius gėrimus jis gėrė kelias dienas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, M. V. savo veiksmais kėlė itin didelį pavojų kitų asmenų bei savo paties saugumui, nuosavybei, sveikatai ar net gyvybei, ir skaudžių pasekmių buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. V. galiojančio teistumo neturi, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 87–104, 106–107), todėl yra pagrindo spręsti, kad asmuo ne visada linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Darytina išvada, jog asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Kaip nustatyta BK 72 straipsnio 3 dalyje, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – M. V. (t. 1, b. l. 25). Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu konfiskuotinas turtas nebuvo paslėptas, suvartotas, nepriklausė tretiesiems asmenims. Priežasčių, dėl kurių šio turto būtų buvę negalima paimti arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, apylinkės teismas nenustatė. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti turto (nusikaltimo priemonės) konfiskavimo teisiškai nepagrįstas. Konstatavusi išdėstytą, teisėjų kolegija vis tik vertina, kad susiklosčiusi situacija konkrečioje baudžiamojoje byloje šiuo metu leidžia spręsti apie turto – automobilio konfiskavimo netikslingumą.
12. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies buvo patenkintas prokurorės apeliacinis skundas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. V. nuspręsta išieškoti 5 000 Eur kaip dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą, buvo pakeista ir nuspręsta iš M. V. valstybės naudai išieškoti dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11d. išdavė vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš M. V. valstybės naudai dalį transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: YV4A22PM0H1126588, vertės atitinkančios pinigų sumos – 15 000 Eur. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų, pinigų perlaidų priėmimo kvitų matyti, jog vykdančiai išieškojimą antstolio Dariaus Stakeliūno kontorai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nustatyta išieškotina suma buvo sumokėta (t. 2, b. l. 106–118). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakydamas į pateiktą klausimą, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad tebėra prokurorės skundu prašomo konfiskuoti automobilio savininkas. Taigi, M. V., žinodamas apie kasacinio teismo sprendimą perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir suprasdamas, jog vėl bus nagrinėjamas prokurorės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirti automobilio konfiskavimą, su ginčo turtu elgėsi sąžiningai. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. V. būtų padaręs naujų teisės pažeidimų ar nesilaikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, įvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės modifikavimas (susijęs su restitucija) nebėra tikslingas.
13. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. vasario 20 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Teisėjų kolegija, įvertinusi viešojo intereso apsaugos ir individui tenkančių praradimų naštos pusiausvyrą, atsižvelgdama, jog asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galėjo turėti pagrįstą lūkestį, jog įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, taip pat įvertinusi šio asmens elgesį (gerą valią), jam tekusių praradimų pobūdį, laiką, praėjusį nuo nagrinėjamo įvykio, valstybės realiai gautą ekonominę naudą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas (konfiskuoti turtą – automobilį būtų netikslinga). Duomenų, kad automobilio palikimas savininko dispozicijoje šiuo metu keltų nusikaltimo priemonės pakartotinio panaudojimo nusikalstamais tikslais riziką, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju individuali bei bendroji prevencija, kad tiek turto savininkas, tiek kiti asmenys ateityje susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, gali būti užtikrinama išieškojus iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
14. Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2241073/2023).
15. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Konkrečios transporto priemonės įvertinimo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo pateikta. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volvo (USA) XC90“ vidutinė kaina su PVM 2023 m. birželio 14 d. buvo 34 469 Eur (t. 1, b. l. 28). Teisėjų kolegija vertina, kad svarstytina dėl 34 469 Eur sumos išieškojimo proporcingumo (byloje esančia Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L240426, pagal kurią šios transporto priemonės rinkos vertė su PVM 2024 m. gegužės 10 d. yra 21 300 Eur (t. 2, b. l. 70–105), nesiremiama, kadangi nustatyta ne nusikalstamos veikos metu buvusi, o vėliau beveik metus eksploatuoto automobilio vertė, kuri, atitinkamai, yra sumažėjusi).
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išieškojus iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tinkamai individualizuotas ir suvaržytų šio asmens teises daugiau, negu yra būtina. Skundžiamame nuosprendyje, darydamas išvadą, kad išieškotina 5 000 Eur dydžio suma, apylinkės teismas akcentavo aplinkybę, jog M. V. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tačiau jis nėra nuteisiamas, o atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra jauno amžiaus, dirbantis, prisidedantis prie mažametės dukros išlaikymo, turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų, paties teigimu, gaunamas darbo užmokestis sudaro 700 – 1 000 Eur per mėnesį, finansiškai padeda tėvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). Išdėsčiusi argumentus, kodėl šioje byloje transporto priemonės (automobilio) vertės, o ne paties automobilio konfiskavimas yra tikslingesnis, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta išieškotina iš kaltininko suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant situacijai, kai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra realiai įvykdyta (išieškota 15 000 Eur suma), šis teismo nuosprendis panaikintas dėl priežasčių, nesusijusių su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniu – dėl teismų netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, šiuo konkrečiu atveju proporcingumo principo nepažeidžia ir gali užtikrinti nagrinėjamai baudžiamojo poveikio priemonei siekiamus tikslus dalies konfiskuotino turto vertės – 15 000 Eur dydžio sumos išieškojimas. Sprendimas dar labiau padidinti išieškotiną sumą padėtų pasiekti tik nubaudimo tikslą, todėl nebūtų teisingas.
17. Apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą.
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. V. dalį automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur, ir išieškoti iš M. V. valstybės naudai dalį automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.