- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1-89-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53721-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Stasys Karvelis, Ana Ustinovič
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius reablitacijos centre, 9 klasių išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas:
1. 1996 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232¹ straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams.
2.1998 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams;
3. 1999 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 6 dalies 1 punktą paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 1/6 turto konfiskavimu. Bausmę subendrinus su 1998 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/6 turto konfiskavimu;
4. 2002 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;
5. 2003 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2002 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6. 2004 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskiriant 750 Lt baudą;
7. 2004 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 2004 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 750 Lt bauda;
8. 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 d. ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
9. 2007 m. balandžio 17 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) paskiriant 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10. 2008 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2007 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
11. 2009 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskiriant 25 parų arešto bausmę;
12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 40 parų arešto bausmės.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 33 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 22 parų arešto bausmės;
16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 ir 16 d. nuosprendžiais ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės;
19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu buvo sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu ir paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. jis 2017 m. spalio 15 d., apie 23.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 4 aukšto bendrajame koridoriuje, būdamas neblaivus (girtumas nenustatytas), buitinio konflikto metu, tyčia sudavė nemažiau kaip šešis smūgius kumščiu savo kaimynui R. K. į veido sritį, dėl to nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėse bei 11-o danties šaknies lūžis ir danties pašalinimas, 13-o danties panirimas, 21-o danties panirimas ir pašalinimas ir 22-o danties vainiko lūžis. Remiantis 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG3499/2018(01), sužalojimai visumoje dėl trijų dantų (11-o, 21-o ir 22-o) lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. adresu (duomenys neskelbtini), ėjo su nukentėjusiuoju koridoriumi, buvo išgėrę. Kaimynė jiems padarė pastabą, kad netvarkingai paliktas kamuolys. R. su kaimyne pradėjo bartis, kaltinamasis bandė jį sulaikyti, nuraminti. Nukentėjusysis nereagavo. Kaltinamasis perspėjo, kad jei jis nenusiramins ir šauks ant tos moters, jie susipyks ir kaltinamasis jam suduos. Kaltinamasis negalėjo nulaikyti nukentėjusiojo, buvo priverstas suduoti jam smūgį. Jie pradėjo grumtis, nukrito ant grindų. Atbėgo nukentėjusiojo žmona ir kiti kaimynai. Po to buvo iškviesta policija, pradėjo aiškintis aplinkybes. R. pasakė, kad rašys pareiškimą, kaimynė nurodė, kad irgi rašys pareiškimą. Po to R. atsisakė ir patruliai išvyko. Kitą rytą atvyko iš 2 PK policijos pareigūnai, paprašė vykti į komisariatą. Iki suduodant smūgį kaltinamasis gėrė degtinę. Oficialiai niekur nedirbo. Nuo išėjimo į laivę buvo praėję trys dienos. Šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų nėra. Sausio mėnesį jau buvo reabilitacijoje. Paskutinį kartą gėrė alkoholinius gėrimus šito įvykio metu, po to jį nuvežė į reabilitaciją. Pats pasiprašė, nes vartojo narkotikus, manė, kad galėjo susitvarkyti pats, bet suvokė, kad reikia keisti savo gyvenimą. Iki teismo posėdžio žalos neatlygino, nes neturėjo galimybės. Nekilnojamojo turto neturi, butas yra brolio. Dabar reabilitacijoje, pratinasi apie darbo, keičia charakterį. Išgėrimas turėjo įtakos jo veiksmams. Jeigu būtų blaivas, to nebūtų buvę, būtų pasistengęs taikiai išspęsti situaciją, be smūgių. Suvokia, kad teks mokėti pinigus už dantų gydymą. Už savo veiksmus yra pasiruošęs atlyginti. Sutinka išmokėti tam tikrą sumą (2 t., b. l. 57-58).
Kadangi A. S., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo ir jo patikslinimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nors ir buvo patikslintas sveikatos sužalojimo mastas, tačiau tai buvo padaryta ne dėl kaltinamojo veiksmų proceso metu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 15 d., apie 23.30 val. jis kartu su savo kaimynu R. K., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, grįžo iš parduotuvės namo nusipirkę butelį degtinės. Kai jie su kaimynu pasikėlė į jų namo 4 aukštą, jis pamatė gulintį vaikišką kamuolį, kurį R. K. paspyrė ir kamuolys pataikė į jų kaimynę D. (pavardės nežino), kuri tuo metu stovėjo koridoriuje. Tada kaimynė D. paprašė atsargiau elgtis, tačiau R. pradėjo šaukti ant kaimynės, keiktis jos atžvilgiu, pradėjo agresyviai elgtis. Jis pradėjo tramdyti R., kad jis nusiramintų ir nekibtų prie kaimynės. Tačiau jis jo neklausė ir A. S. jį perspėjo sakydamas „jeigu tu nenurimsi, mes galim susimušt“. Nežiūrint jo pastangų, R. kibo prie kaimynės. Norėdamas apginti kaimynę, jis sudavė vieną kartą kumščiu R. į veidą, po to jie susikibę pradėjo tarpusavyje muštis. Tuo metu koridoriuje buvo ir kiti jų kaimynai, t. y. K., kaimynės D. dukra, kaimynė T. (pavardės nežino), ir R. K. žmona R., kurie juos išskyrė. Po to, jie su R. K. išsiskyrė ir nuėjo namo. Tą dieną buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau kaimynas R. K. pareiškimo neparašė, sakė, kad neturi jam jokių pretenzijų. 2017 m. spalio 17 d. po šito įvykio į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis suprato, kad kaimynas parašė pareiškimą. Jis labai gailisi dėl savo poelgio bei su kaimynu noriu susitaikyti (1 t., b. l. 65).
Papildomos apklausos metu A. S. pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis parodė, kad lieka prie duotų parodymų, papildyti nieko neturi. Paaiškino, kad atsimena, jog vieną smūgį tikrai sudavė R. K. į veidą, o grumtynių metu neprisimena, kiek smūgių sudavė, nes neskaičiavo jų. Konfliktas kilo dėl jo kaimyno R. K. veiksmų kaimynės D. atžvilgiu. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi ir su nukentėjusiuoju R. K. norėtų susitaikyti (1 t., b. l. 106).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. paaiškino tik dėl civilinio ieškinio, nurodydamas, kad dėl padarytų sužalojimų (išmuštų dantų) jis jautė diskomfortą, pakito išvaizda.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 23.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio 4 aukšte jis išgėrinėjo kartu su savo kaimynu vardu R., kuriuo duomenų jis nežino, tačiau jis gyvena tuo pačiu adresu 4 aukšte. Jie išgėrinėjo degtinę pas R. bute, kai į butą atėjo jų kaimynas A., kuriuo duomenų jis nežino, tačiau jis gyvena tame pačiame aukšte. A. ir R. kartu dažnai geria ir yra draugai. A. atėjus, jie nusprendė nusipirkti dar degtinės butelį. R. K. kartu su juo nuėjo į šalia esančią parduotuvę, ten R. K. nusipirko butelį degtinės 1 l talpos. Nusipirkę, jie atėjo vėl pas R. ir pradėjo toliau gerti. Jiems sėdint pas R. prie stalo, R. K. pradėjo ginčytis su A. dėl kaimynės D., kuri R. K. apkaltino nebūtais dalykais, išvadino jį „kvailu lietuviu“ bei kitais panašiais žodžiais. Tuo metu D. irgi buvo koridoriuje, jie kartu su A. pakilo nuo stalo ir R. K. ėjo link savo buto kartu su savo žmona R., o A. ėjo jiems iš priekio. D., būdama koridoriuje, R. K. pasakė „tu šūdas“, o jis jai pasakė, kad kartu su žmona jie su ja nešnekės, dėl jos tokio elgesio. Tačiau A., girdėdamas jų pokalbį, staiga atsisuko ir sudavė jam į veidą kumščiu, sakydamas „daviau tau iš kuloko“. Į veidą jis jam sudavė vieną kartą, tačiau šis smūgis buvo labai stiprus, jis pajuto stiprų fizinį skausmą, vėliau jam bandant smūgiuoti dar, R. K. užsidengė dešine ranka ir taip apsigynė nuo tolesnių smūgių. Vėliau A. nuėjo link savo buto, atidarė duris ir nuėjo į butą, o jis liko stovėti koridoriuje. Įvykį matė jo žmona R. Jiems atėjus į kambarį, R. K. iš karto nuėjo miegoti, tačiau atsikėlė po kelių valandų, nes jam reikėjo į darbą. Atsikėlęs pastebėjo, kad yra išmušti 3 priekiniai dantys, skauda visą burną, o ranka patinusi ir skauda iki šiol (iki 2017 m. spalio 16 d.) (1 t., b. l. 9-10).
Papildomos apklausos metu R. K. parodė, kad pirminius parodymus nori papildyti tuo, kad savo pirmoje apklausoje nepaminėjo kaimynės D., kurios pavardės nežino, veiksmų, nes viskas įvyko labai staigiai, buvo streso būsenoje ir visą dėmesį buvo sukoncentravęs į priekį, kur stovėjo A., be to dėl girtumo tuo metu ne visas aplinkybes prisimena. Kitą dieną, kai pradėjo kalbėti su savo žmona, kuri buvo tiesioginė liudininkė, sužinojo, kad muštynėse dalyvavo ir kaimynė D. Žmona jam papasakojo, kad vienu metu jį mušė ir A. iš kairės pusės, ir kaimynė D. su strypu (galimai su metaliniu) iš nugaros. Tada jis prisiminė, kad taip ir buvo, kaip pasakojo žmona, t. y. D. sudavė jam kelis kartus su strypu per nugarą ir jam ginantis į dešinę ranką. Kadangi jis tuo metu buvo apsirengęs žiemine striuke, tai sužalojimo žymių ant nugaros jam neliko ir neskaudėjo, o tik nuo suduotų D. smūgių patyrė stiprų fizinį skausmą dešinės rankos nykštyje. Jis dėl piršto skausmo po įvykio kitą dieną kreipėsi į Pašilaičių rajono polikliniką pas chirurgą, kuris paskyrė ambulatorinį gydymą, išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą dviem savaitėm. Smūgius jam D. sudavė rudos spalvos galimai metaliniu strypu, kurį ankščiau yra matęs pas jos žaidžiantį anūką. Teisė pareikšti ieškinį jam yra išaiškinta, ieškinį byloje pareikš vėliau, nes turi paskaičiuoti turtinę žalą. Dėl kaimynės D. veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos padarytų jam kūno sužalojimų. Kaimynas R. šio įvykio nematė (b. l. 18).
R. K. 2017 m. spalio 16 d. pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) metų kaimynas S. išdaužė du dantis (1 t., b. l. 5).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. K. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. ji kartu su savo vyru R. K. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val., ji grįžo iš parduotuvės namo, tuo metu bendram koridoriuje, 4 aukšte sutiko savo kaimynę D. (pavardės nežino), kuri gyvena tame pačiame aukšte, buto numerio neatsimena ir ji jai pasakė, kad R. K. išgėrinėja. Tada ji nuėjo pas R. (pavardės nežino), kuris gyvena tame pačiame koridoriuje, nes manė, kad jos vyras gali būti ten. Užėjusi į butą pas R., pamatė, kad prie stalo sėdi R. K., R. ir S. (pavardės nežino). Ji iš karto priėjo prie savo vyro ir pasakė „R., einam namo“, tačiau jis pasakė eik iš čia, tada ji apsisuko, pliaukštelėjo jam ranka per galvą ir išėjo, nes įsižeidė. Vėliau, vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, koridoriuje jai kaimynė D. sako „žiūrėk, nulėkė narkomanas S. su R. į parduotuvę „rūsį“ šnapso pirkti“. Netrukus pamatė, kad S. su R. grįžo atgal ir nuėjo pas S. į kambarį. Ji nuėjo ir pasibeldė pas S. į kambarį, sakydama „S., ar tu žinai, kad R. visai negalima gert“, tuo metu ant stalo stovėjo butelis degtinės, o S. atsakė supratau ir pasakė R. „eik namo“. Tada ji, R. ir S. išėjo iš kambario į bendrą koridorių 4 aukšte ir tuo metu išgirdo, kad kaimynė D. kažką pasakė jos vyrui, o R. kažką jai atsakė, bet tiksliai jų pasakytų žodžių ji nepasakys, nes tuo metu buvo streso būsenoje. Po D. ir R. apsižodžiavimo, ji pamatė, kai S. labai stipriai smogė kumščiu R. į burną, o būtent į dantis. R. gynėsi rankomis, po to ji pamatė, kad R. pasipylė kraujas iš burnos. Liudytoja tuo metu buvo labai išsigandusi ir tiksliai nematė, kaip jie išsiskyrė. Po šito D. pasakė, kad iškvies R. policiją ir nuėjo skambinti policijai. Policijos pareigūnai paklausė, ar kas turi kam pretenzijų, R. pasakė, kad jis turi pretenzijų, parodė į S. ir D.. Policijos pareigūnai paklausė R., ar jam nereikia medikų pagalbos, jis pasakė, kad nereikia ir atsisakė rašyti pareiškimą. Po to, policijos pareigūnai išvažiavo, o jie su R. nuėjo namo. Kitą dieną R. atsikėlė anksti ir išėjo iš namų. Vėliau ji sužinojo, kad jis dėl minėto įvykio parašė pareiškimą policijos komisariate (1 t., b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta D. Z. parodė, kad ji gyvena bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra K. Z.. 2017 m. spalio 15 d., vakare, apie 18.00 val., ji gamino pietus bendroje virtuvėje, o jos 3-jų metų anūkas žaidė su kamuoliu 4 aukšto bendrajame koridoriuje. Tuo metu ji matė, kaip kaimynas R. K. gėrė degtinę pas kaimyną R. (pavardės nežino) kartu su A. S. Po to, kaip jai pasakojo R. K. žmona R., ji buvo nuėjusi pas R. vestis savo vyrą namo, skėlė jam antausį, o jis ją iškeikė ir atsisakė eiti. Po to D. Z. matė kaip S. vedė R. namo, nes jis buvo labai girtas ir negalėjo pats eiti. Eidamas koridoriumi keikėsi necenzūriniais žodžiais ir spardė kamuolį, kuris buvo koridoriuje. Ji jam pasakė pastabą, kad jis apsiramintų. Kaip pasakojo R., S. paguldė R. miegoti ir jis snūstelėjo apie 20 min. Po to D. Z. matė, kad prabudęs R. nuėjo pas S. ir jie kartu išėjo į parduotuvę. Grįžę iš parduotuvės, liudytoja matė, kad jie nešėsi butelį degtinės ir butelį limonado ir vėl gėrė pas R.. Po kurio laiko išėjęs į koridorių R., būdamas neblaivus, vėl pradėjo spardyti koridoriuje žaislus ir pataikė kamuoliu liudytojai į sužalotą koją (jos dešinėje kojoje įstatyta metalinė konstrukcija). Tada ji pradėjo R. barti, o jis pradėjo šaukti ant jos keiksmažodžiais. S., išėjęs į koridorių, pradėjo gėdinti R., tuomet jie abudu susikibo. Po to iš buto išėjo jos dukra K. ir pasakė jai su anūku eiti namo, ji nuvedė anūką į savo butą, bet liudytoja išgirdo didelį triukšmą ir grįžo į koridorių. Tuo metu R. dar buvo susikibęs su S. ir jos su K. bandė juos išskirti. Liudytoja sugriebė R. už pečių iš nugaros, kaip viskas vyko detaliai, ji visko neprisimena, matė tik kaip R. atsitrenkė į durų staktą ir matė, kad jam veido srityje iš lūpos pasirodė kraujas. Ji nematė, kad S. būtų sudavęs kokios nors smūgius R.. Po šito ji iškvietė policiją, nes R. labai triukšmavo ir keikėsi. R., išgirdęs, kad ji iškvietė policiją, apsirengė ir norėjo pabėgti, bet policija jį sulaikė laiptinėje. Kitą dieną ji matė, kaip R. ir jo žmona susirinko daiktus ir išvyko. Įvykį galėjo matyti kaimynė T. (1 t., b. l. 91).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Z. parodė, kad gyvena kartu su savo motina D. Z. bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, maždaug apie 19.00 val., ji atėjo pas save namo ir pamatė, kad kaimynai R. K. ir A. S. atėjo iš parduotuvės į jų bendro naudojimo koridorių ir jau buvo išgėrę. Jos mama jai pasakė, kad R. K. jau triukšmauja ir jų bendrajame koridoriuje vos nenutrenkė liudytojos (duomenys neskelbtini) metų vaiko su kamuoliu. Po kurio laiko ji išėjo į koridorių ir pamatė, kad A. S. veda R. į jo kambarį. Pastebėjo, kad tuo metu R. nenorėjo eiti, bet vis dėl to nuėjo ir užsidarė duris. Po to ji nuėjo į bendro naudojimo virtuvę ir išgirdo, kad R. vėl išėjo iš savo kambario į bendrąjį koridorių. Tuo metu koridoriuje buvo A. S., kuris nuolat prašė R., kad jis eitų namo miegoti, po to pamatė, kad R. pradėjo elgtis agresyviai, šaukė, nenorėjo eiti namo. Kai ji išėjo iš virtuvės į koridorių, tuo metu išėjo iš kambario jos mama ir liudytoja matė, kaip R. trenkė kamuoliu mamai per nesveiką koją. Ji dėl to išsigando, nes stipriau trenkus per tą koją mama taptų neįgalia. Tada ji pasakė R. „ką tu darai, iškviesiu policiją“. Mama taip pat sakė, kad iškvies policiją ir R. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Tada A. S. liepė R. atsiprašyti mamos už tai, kad išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Tuo metu R. pastūmė A. S. ir liepė jam eiti šalin ir jie pradėjo stumdytis šalia R. buto durų, jie stumdėsi gana ilgai, bet buvo neįmanoma suprasti, ar kuris nors trenkė vienas kitam kumščiu. Tada priėjo jos mama ir sakė R., kad jeigu jis nenusiramins ji tuoj pat iškvies policiją, bet jis vis tiek stumdė A. S. ir tarsi agresyviai artinosi prie mamos. Tada tikslai matė, tik neprisimena iš kurios pusės, kaip mama ranka trenkė per nugarą R. K. ir pasakė, kad eina kviesti policiją. Po šito R. norėjo išeiti iš namo, bet laiptinėje jį sulaikė policija. Konflikto metu koridoriuje taip pat buvo kaimynė T. (1 t., b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. Y. parodė, kad ji gyvena bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare būnant bendro naudojimo virtuvėje bendrajame koridoriuje išgirdo riksmus, iš balsų suprato, kad tai buvo kaimynė D. Z. ir kaimynas R.. Po to ji išgirdo, kad koridoriuje kažkas tai spyrė kamuoliu ir girdėjo kaip kaimynė D. sušuko „ką tu, išprotėjai, ką darai“, o R. tuomet keikė D. visokiais žodžiais. Po to išgirdo ir iš balso suprato, kad iš savo kambario išėjo kaimynas S. ir girdėjo kaip jis užstojo žodžiais kaimynę D., sakydamas „tu ką, išprotėjai, ji vyresnio amžiaus žmogus, jei išgėrei, eik namo“. Tada ji išėjo iš virtuvės ir nuėjo į savo buto kambarį, o kaimynai tuo metu stovėjo koridoriuje ir barėsi, bet nesimušė. Po to, būdama savo bute girdėjo koridoriuje riksmus, bet žiūrėti, kas ten vyksta, ji neišėjo. Po kiek laiko, ji išėjo iš savo buto į bendrąjį koridorių ir pamatė D., ji sakė, kad iškvies policiją, kad R. neturi teisės šitaip su ja elgtis ir kolioti ją visokiais žodžiais. Koridoriuje taip pat buvo ir kaimynas S., jis tuo metu buvo labai susinervinęs, teigdamas, kaip jis gali šnekėti nepagarbiai ant D.. Tada ji pradėjo raminti S., sakydama jam, kad jis nekreiptų dėmesio, kad R. su D. rytoj susitaikys, ir išėjo. Vėliau pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, tačiau ji su jais nebendravo. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, R. žmona R. atėjusi į virtuvę, kurioje buvo D. ir S., savo vardu atsiprašinėjo D., sakydama jai, kad rytoj R. išsiblaivys ir atsiprašys, nes jam bus gėda. Kaip vyko muštynės tarp kaimynų ji nematė, o tik girdėjo riksmus. Kitą dieną iš savo kaimynų ji sužinojo, kad R. parašė policijos komisariate pareiškimą ant S., dėl to, kad jis buvo sužalotas (1 t., b. l. 47-48).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog yra registruotas pranešimas apie tai, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) bendrajame koridoriuje 4 aukšte kaimynas vardus A. sumušė pareiškėją R. K., o būtent išmušė tris dantis ir bandant užsidengti sužalojo R. K. dešinę ranką (1 t., b. l. 3).
Iš 2017 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3396/2017 (01) matyti, kad R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, 11-o, 12-o ir 22-o dantų vainikų lūžiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d. R. K. nustatyti sužalojimai padaryti 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėse vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; 11-o, 12-o ir 22-o dantų vainikų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje, dėl trijų dantų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. K. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. R. K. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti R. K., padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), individualieji žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (1 t., b. l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot, apžiūrėjusi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pateiktus R. K. asmens sveikatos istorijos įrašus dėl 2017 m. spalio 15 d. įvykio (plaštakos rentgenogramos) konstatavo, kad R. K. nustatytas minkštųjų audinių patinimas veide, odos nubrozdinimas galvoje (tikslesnė lokalizacija nenurodoma). Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat diagnozuotas dešinės plaštakos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ir radiologinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 25-26).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK l. e. 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo pareigas J. P. 2017 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ajame veiklos skyriuje atliekant ikiteisminį tyrimą bei siekiant nustatyti A., galimai sumušusio pareiškėją R. K., asmenybę, 2017 m. spalio 17 d. apie 08.00 val. jis kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju M. J. nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Jiems užėjus į bendrabučio 4 aukštą, ten paklausė gyventojų dėl vyro vardu A., kuris turi gyventi viename iš butų. Vienas iš kaimynų, kuris neprisistatė, paaiškino, kad vyras vardu A. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems pabeldus į minėto buto duris, jas atidarė vyriškis, kuris prisistatė A. S.. Jam paklausus A., ar jis sumušė kaimyną R. K., šis prisipažino ir sutiko kartu važiuoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-ąjį PK tolimesniam aiškinimuisi (1 t., b. l. 49).
Byloje esančiame VšĮ „AP klinika“ 2017 m. gruodžio 6 d. išraše nurodoma, kad R. K. šiuo metu neturi 12, 11, 21, 22 dantų. Rekomenduotas gydymas: 3 implantai 12, 11 ir 22 vietoje su kaulo priauginimu. Laikinas plastamasinis tiltas ant implantų. Nuolatinis protezavimas cirkonio keramika 4 vnt. po 4-6 mėn. Viso gydymo kaina apie 5000 eurų (1 t., b. l. 30).
Iš byloje esančio VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2018 m. rugsėjo 13 d. išrašo matyti, kad 2017 m. spalio 16 d. pacientui (R. K.) atvykus po traumos (teigė, jog vakar buvo sumuštas) buvo pašalinta 11 danties vainikinė dalis (dėl lūžio). Pacientas nukreiptas burnos chirurgo konsultacijai ir būklės įvertinimui (į Universitetinę Žalgirio ligoninę). 21 d. buvo pašalintas 2017 m. spalio 23 d. (VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos odontologijos skyriuje), dėl ūmaus viršūninio periodantito bei paslankumo po traumos. Pacientas gydėsi įstaigoje nuo 2016 m. vasario 29 d. 12 dantis buvo šalintas 2017 m. birželio 7 d. protezavimo tikslu dėl lėtinio periodantito. Daugiau duomenų apie priekinių dantų būklę neatžymima. 13 dantis VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos odontologijos skyriuje nebuvo šalintas. 2017 m. spalio 16 d. ambulatorinės kortelės įraše pažymėt, kad pacientas vakar buvo sumuštas. Buvo nukreiptas burnos chirurgo konsultacijai. 21 dantis buvo pašalintas dėl ūmaus viršuminio periodantito, kuriam galimai turėjo įtakos patirta dantų trauma (2 t., b. l. 120).
Iš byloje esančios 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG3499/2018(01) matyti, kad R. K. nustatyti 11-o danties šaknies lūžis ir danties pašalinimas, 13-o danties panirimas, 21-o danties panirimas ir pašalinimas ir 22-o danties vainiko lūžis. Sužalojimai, visumoje, dėl trijų nuolatinių dantų netekimo, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Pažymėtina, jog ši specialisto išvada buvo gauta atnaujinus bylos nagrinėjimą dėl sužalojimo masto nustatymo. Gavus 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. pG3499/2018(01), prokurorė patikslino kaltinamąjį aktą.
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
Kaltinamajam šioje byloje yra pareikštas kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino A. S. pareikštą kaltinimą.
Teisminio nagrinėjimo metu A. S. paaiškino, kad nukentėjusysis R. K. barėsi kaimyne, todėl kaltinamasis bandė jį sulaikyti, nuraminti, o nukentėjusiajam nepaklusus, kaltinamasis perspėjo, kad jei R. K. nenusiramins, jam suduos. Kaltinamasis teigė, jog negalėjo nulaikyti nukentėjusiojo, todėl buvo priverstas suduoti jam smūgį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo R. K. ir liudytojų R. K., D. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3396/2017 (01) nurodyta, kad R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, 11-o, 12-o ir 22-o dantų vainikų lūžiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d. R. K. nustatyti sužalojimai padaryti 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėse vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; 11-o, 12-o ir 22-o dantų vainikų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje, dėl trijų dantų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. K. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. R. K. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti R. K., padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), individualieji žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (1 t., b. l. 13-14). Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot, apžiūrėjusi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pateiktus R. K. asmens sveikatos istorijos įrašus dėl 2017 m. spalio 15 d. įvykio (plaštakos rentgenogramos) konstatavo, kad R. K. nustatytas minkštųjų audinių patinimas veide, odos nubrozdinimas galvoje (tikslesnė lokalizacija nenurodoma). Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 15 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat diagnozuotas dešinės plaštakos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ir radiologinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 25-26). 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3499/2018(01) konstatuota, kad R. K. nustatyti 11-o danties šaknies lūžis ir danties pašalinimas, 13-o danties panirimas, 21-o danties panirimas ir pašalinimas ir 22-o danties vainiko lūžis. Sužalojimai, visumoje, dėl trijų nuolatinių dantų netekimo, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nors kaltinamojo A. S. gynėjas prašė perkvalifikuoti A. S. veiksmus pagal BK 140 straipsnį, tačiau R. K. padaryti sužalojimai A. S. veiksmais 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3499/2018(01) yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, specialisto išvada teismas neturi pagrindo abejoti, todėl kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka BK 138 str. d., kadangi jis, smurtaudamas prieš R. K., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žala (ar jos dalis) nukentėjusiajam neatlyginta. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis anksčiau buvo teistas net 20 kartų, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis; 1 t., b. l. 68-74, 107-113). Administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 75-78, 114-118), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 120). Protestantų bažnyčios „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2019 m. sausio 27 d. (su ribotu išėjimu) atlieka reabilitaciją dėl priklausomybių narkotikams ir/ar alkoholiui (1 t., b. l. 82). Yra gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre 1996 m., diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 124). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, koks konkrečiai kiekis etilo alkoholio įvykio metu buvo kaltinamojo organizme, nors pats kaltinamasis pripažino, kad tuo metu jis buvo pavartojęs alkoholio, taigi, dėl šių aplinkybių teismas nepripažįsta tai kaltę sunkinančia aplinkybe.
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pasisakydamas dėl konkrečios skirtinos bausmės, teismas pažymi, jog kaltinamasis yra teistas 20 kartų. Ši nusikalstama veika padaryta praėjus vos 3 dienoms po to, kai kaltinamasis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę (1 t., b. l. 74, 113). Tokia aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kita vertus, kaltinamasis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 120), jis nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2019 m. sausio 27 d. atlieka reabilitaciją dėl priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms riboto išėjimo sąlygomis (1 t., b. l. 82). Teisme jis nurodė suvokiantis, kad reikia keisti savo gyvenimą (2 t., b. l. 57-58). Taigi, matyti, kad kaltinamasis vis tik deda tam tikras pastangas siekdamas pasikeisti, gyventi socialų gyvenimą. Su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė šiuo atveju sutrukdytų kaltinamajam toliau tęsti teigiamus asmenybės pokyčius. Tuo tarpu laisvės apribojimo bausmė ir ypač kartu su šia bausme skiriami įpareigojimai turės priešingą efektą, t. y. dar labiau įpareigos kaltinamąjį keistis, laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo taisyklių, juo labiau, jog kaltinamasis atlikdamas laisvės apribojimo bausmę bus nuolat stebimas ir kontroliuojamas bausmę vykdančios institucijos, įvertinus, be kita ko, jog tokia bausmės rūšis atitiktų ir nukentėjusiojo interesus – o būtent, gauti padarytos žalos atlyginimą. Todėl kaltinamajam skiriama 2 metų laisvės apribojimo bausmė, kartu nustatant šiuos įpareigojimus: 1) per 1 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įpareigojimas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis neskirtinas dėl kaltinamojo atliekamos reabilitacijos programos.
Kadangi byla išnagrinėta taikant BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 17 d. 08.40 val. iki 2017 m. spalio 17 d. 12.38 val. (1 t., b. l. 51, 66) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinių ieškinių
R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl dėl 300 eurų neturtinės ir 3000 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 29), kurį vėliau patikslino, prašydamas iš kaltinamojo priteisti dėl 5000 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 73-74), pateikdamas medicininius dokumentus (2 t., b. l. 79-112)
Ligonių kasos byloje pareiškė civilinį ieškinį 99,15 euro turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 34). Pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą (1 t., b. l. 36) bei prašymus nagrinėti civilinį ieškinį atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 34, 45; 172) Nurodoma, kad tokio dydžio turtinė žala buvo padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl R. K. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų dėl to, kad jis buvo sužalotas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Kaip šiuo nuosprendžiu konstatuota, A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl ko R. K. buvo padaryti sveikatos sužalojimai, atitinkamai suteikus jam sveikatos priežiūros paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondui buvo padaryta nurodyta turtinė žala. Taigi pripažintina, kad būtent kaltinamojo nusikalstami veiksmai lėmė, kad buvo padaryta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti turtinė žala (pažymėtina, patvirtina atitinkamais dokumentais – apskaičiavimais). Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
R. K., kaip minėta, prašo priteisti jam iš kaltinamojo 1000,00 eurų neturtinę žalą. Kaip paaiškino posėdžio metu, dėl padarytų sužalojimų (išmuštų dantų) jis jautė diskomfortą, pakito išvaizda.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinės žalos sąvoka – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamojo padarytais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, kas neabejotinai nukentėjusiajam R. K. sukėlė atitinkamo pobūdžio pasekmes – fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus dėl išvaizdos pokyčių netekus dantų, būsimus nepatogumus dėl dantų atstatymo procedūros, taigi neturtinė žala jam buvo neabejotinai padaryta. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina tiek į jau minėtas aplinkybes, tiek ir į teismų praktikoje priteisiamą neturtinės žalos dydį, be kita ko, pastebint, jog nukentėjusysis visgi labiau akcentavo konfliktus ir su kitais kaimynais, dėl to pablogėjusią žmonos sveikatą ir dėl to kilusį poreikį išsikraustyti, nei jo paties patirtus išgyvenimus dėl sužalojimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad apskritai kilusi situacija išsirutuliojo iš nukentėjusiojo asmens veiksmų bendros su kaltinamuoju kaimynės atžvilgiu, pats nukentėjusysis netinkamai elgėsi spirdamas kamuolį ir pataikydamas į kaimynę, o tai lėmė ir kaltinamojo veiksmus. Teismo vertinimu, manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam R. K. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur. Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-416-942/2016 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt (atitinkamai nuo apytiksliai 230 iki 3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis R. K. neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam bus reikalinga dantų atstatymo procedūra, kuriai reikalingi pinigai. Teismas pažymi, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad dėl tokios galimos operacijos nukentėjusysis patirs papildomus nepatogumus, tačiau reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra tapatus reikalavimui atlyginti turtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis pateikė VšĮ „AP klinika“ 2017 m. gruodžio 6 d. išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad rekomenduotas gydymas: 3 implantai 12,11 ir 22 vietoje su kaulo priauginimu (augmentacija). Laikinas tiltas plastmasinis ant implantų. Nuolatinis protezavimas cirkonio keramika 4 vnt. Po 4-6 mėn. Viso gydymo kaina – apie 5000 EUR (1 t., b. l. 30). Tačiau pirmiausia pastebėtina, kad nepateikta jokių duomenų apie tokio realaus gydymo kainą. Antra, objektyviai nėra aišku, ar nukentėjusysis tokį gydymą išties atliks. Trečia, išlaidos gydymui pripažįstamos turtine žala, todėl ir turi būti įrodytos konkrečiais ir aiškiais įrodymais. Ketvirta, teisme paaiškėjo aplinkybė, jog 12 dantis buvo pašalintas dar 2017 m. birželio 7 d., t.y. daugiau kaip prieš 4 mėnesius iki nusikalstamos veikos padarymo, taigi, neaišku, ar ta aplinkybė įvertinta pateikiant 2017 m. gruodžio 6 d. VšĮ „AP klinika“ preliminarią gydymo kainą. Todėl šiuo proceso metu priteisti nukentėjusiajam sumą, būtiną gydymui, nėra galimybės, esant tik hipotetinei gydymo kainai, taigi nesant aiškiam ir konkrečiam turtinės žalos dydžiui. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis R. K. ieškinį dėl sumos, reikalingos gydymui (kaulo augmentacijai ir dantų protezavimui), priteisimo iš kaltinamojo A. S. galės pateikti teismui civilinio proceso tvarka, kai šią žalą realiai patirs, t. y. kai atliks gydymą (kaulo augmentaciją ir dantų protezavimą) ir gaus sąskaitą apmokėjimui.
Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 67), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų (kompaktinio disko – 1 t., b. l. 24) klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 6-7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti A. S.: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.); 4) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 2 p.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.); 4) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 2 p.).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 17 d. 08.40 val. iki 2017 m. spalio 17 d. 12.38 val. išbūtą laiką (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš A. S. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Pripažinti R. K. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš A. S. 99,15 EUR turtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su įrašais palikti saugoti byloje (1 t., b.l.24).
Išaiškinti A. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.