Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-706-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
2A-706-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01835-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Nijolė Danguolė Smetonienė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas
I. S., S. M.
Ieškovas
UAB ,,Bikuvos“
Trečiasis asmuo
V. M.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 706 - 252 - 2012

Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01835-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.4; 35.6.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-218-839/2012 pagal ieškovo UAB ,,Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovėms I. S., S. M., tretiesiems asmenims V. M., antstolei A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės I. S. priešieškinį ieškovui UAB ,,Bikuvos“ prekyba, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. M., antstolei A. M., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarei dėl vekselyje ir vykdomajame įraše papildomos prievolės (laidavimo) pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2011-10-25 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DP-4172, sudarytą tarp atsakovių I. S. ir S. M., dėl žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, taikyti restituciją natūra, grąžinant šį turtą atsakovės I. S. nuosavybėn, o atsakovei S. M. iš atsakovės I. S. grąžinti 8 300 Lt.

Nurodė, kad atsakovės I. S. ir S. M. 2011-10-25 sudarė žemės sklypų ir negyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią I. S. pardavė S. M. 0,2008 ha žemės sklypą, 1,3016 ha žemės sklypą, garažą, 1,5000 ha žemės sklypą ir 0,1835 ha žemės sklypą už bendrą 8 300 Lt sumą. Tačiau šis sandoris pažeidžia ieškovo UAB „Bikuvos“ prekyba kaip atsakovės I. S. kreditoriaus teises (sudarytas 2,6 karto mažesne kaina nei jo rinkos vertė, po šio sandorio sudarymo I. S. neliko jokio turto, kurio sąskaita būtų galima visiškai atsiskaityti su UAB „Bikuvos“ prekyba). Ieškovo teigimu, jis su 2011-10-05 prašymu kreipėsi į antstolę A. M., prašydamas išieškoti iš atsakovės I. S. ir trečiojo asmens V. M. solidariai 21 406,67 Lt skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal 2011-10-03 Utenos rajono 4-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. DP-3864. Antstolė 2011-10-25 turto arešto aktu Nr. SD-10685 areštavo minėtą nekilnojamąjį turtą, viso areštuoto turto vertė buvo nustatyta 21 777 Lt. 2011-11-11 patvarkymu antstolė informavo, kad visas areštuotas atsakovės I. S. nekilnojamasis turtas yra perleistas atsakovei S. M..

Atsakovė I. S. pateikė teismui priešieškinį, prašydama pripažinti 2009-11-27 paprastajame neprotestuotiname vekselyje, išduotame UAB „Bikuvos“ prekyba 20 357 Lt sumai su mokėtinomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, papildomą prievolė – I. S. laidavimą negaliojančiu, taip pat pripažinti negaliojančiu 2009-11-27 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu atliktą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro 2011-10-03 vykdomąjį įrašą – solidariai išieškoti iš laiduotojos I. S. 20 357 Lt sumą su mokėtinomis 6 procentų metinėmis palūkanomis.

Nurodė, kad 2009-11-27 UAB „Bikuvos“ prekyba ir V. M. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 12 160 Lt sumai. Tą pačią dieną vekselyje ir Laidavimo sutartyje kaip laiduotoja pasirašė ir I. S.. Šis vekselis galėjo būti pateiktas apmokėjimui per 36 mėnesius nuo jo išdavimo dienos. Ši prievolė yra kilusi iš sutartinių santykių, kilusių tarp juridinių asmenų – 2009-11-25 V. M. pasirašė sutartį dėl skolos perkėlimo, t. y. perėmė iš pradinio skolininko UAB „Paslaptingas tolis“ 12 160 Lt skolą UAB „Bikuvos“ prekyba, priteistą pagal 2009-07-14 Utenos rajono apylinkės teismo įsakymą. Kadangi tarp V. M. ir G. S. buvo konfliktinė situacija, manė, kad surašyti UAB „Bikuvos“ prekyba reikalavimai dėl ta pačia data nurodyto 2009-11-27 vekselio 20 357 Lt sumai yra emocinio pobūdžio. Tačiau ji niekada nepasirašė UAB „Bikuvos“ prekyba vekselio 20 357 Lt sumai su mokėtinomis 6 procentų metinėmis palūkanomis kaip laiduotoja. Jos parašas vekselyje gautas apgaulės būdu, vekselis surašytas nesilaikant reikalavimų bei pateiktas vykdyti ankščiau nurodyto termino.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino negaliojančia 2011 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DP-4172, sudarytą tarp atsakovių I. S. ir S. M., pagal kurį I. S. pardavė, o S. M. nupirko 0,2008 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,3016 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,1835 ha žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 8 300 Lt nuo sutarties sudarymo momento. Taikė dvišalę restituciją ir šį turtą grąžino I. S. jos asmeninėn nuosavybėn, o S. M. grąžino iš I. S. 8 300 Lt.

Teismas konstatavo, kad atsakovė I. S. ginčijamu 2011-10-25 sandoriu perleisdama 0,2008 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,3016 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1835 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleido vienintelį turtą, kuris tuo metu jai priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis ir kurio daiktinės teisės nebuvo apsunkintos. Pažymėjo, kad ginčo turtą atsakovė perleido už 8 300 Lt, kai iš pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad viso perleisto turto vidutinė rinkos vertė 2011-10-25 buvo 21 777 Lt, t. y. daugiau nei du kartus didesnė. Tokiu būdu, atsakovė, perleisdama turėtą nekilnojamąjį turtą ir žymiai sumažindama turėto turto masę, nenurodydama jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Teismas, vertindamas atsakovių sudarytą preliminariąją sutartį, atsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta tarp atsakovių, kurios nėra tik viena kitą pažįstantys asmenys, t. y. S. M. yra I. S. vaiko močiutė, trečiojo asmens V. M. motina, t. y. visi siejami giminystės ryšiais, be to, I. S. prisistato kaip V. M. „žmona“, jo ir S. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu priima korespondenciją, skirtą asmeniškai jai, taip pat, kad atsakovės yra dirbę toje pačioje V. M. priklausančioje įmonėje UAB „Paslaptingas tolis“, tuo tarpu paprastasis vekselis ir laidavimo sutartis dėl UAB „MEGA-A“ pasirašyti 2009-11-27, o preliminarioji sutartis – 2011-08-09. Tokiu būdu, sprendė, jog atsakovės nei pagal įstatymą, nei kitais pagrindais šios preliminarios sutarties neturėjo sudaryti, todėl ji negali būti pripažinta aplinkybe, patvirtinančia atsakovių pareigą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.

Teismas atsakovės I. S. teiginius, kad vekselį ji pasirašė dėl ieškovės apgaulės, vertino kritiškai, kadangi šiuos teiginius iš esmės palaiko tik ji ir tretysis asmuo V. M., kuriuos sieja pakankamai artimi santykiai, bendro vaiko auginimas. Iš 2011-11-25 Utenos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos priimto nutarimo nustatė, kad ikiteisminis turimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., nepradėtas. Teismo nuomone, V. M., būdamas UAB „MEGA-A“ akcininku, neabejotinai žinojo apie įsiskolinimus ieškovei. Kadangi vekselį pasirašė du asmenys, ranka įrašydami savo duomenis, todėl tikėti atsakovės paaiškinimu, kad pasirašyti pateiktų dokumentų nebuvo galima vizualiai atskirti, nėra pakankamo pagrindo. Be to, vekselis pateiktas nepažeidžiant galutinio termino dėl jo apmokėjimo, kitų esminių trūkumų, kurie leistų pripažinti jį negaliojančiu, nėra. Teismas nustatė, kad 2009-06-03 išduotas vykdomasis raštas dėl 14 582 Lt skolos, 4 203 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 18 784,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo ieškovės naudai iš UAB „MEGA-A“. 2009-11-27 pasirašyta laidavimo sutartis, vekselis, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas, netinkamai išsiaiškinęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės ir sutarčių teisę, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones ir šalių įrodinėjimo pareigas, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų sąsajumą, leistinumą, nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė dalį įrodymų arba apskritai paliko juos nevertintus, išvadas grindė prielaidomis. O būtent: teismas, vadovaudamasis CK 6.67 str. 1 d. 1 p., padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės yra nesąžiningos sandorio šalys. Priešingai, atsakovės nėra susietos jokiais artimais giminystės ryšiais. Teismas, teigdamas, kad preliminarioji sutartis nesukėlė I. S. pareigų sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes ieškovas teisme neginčijo ir neprašė pripažinti preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties neteisėta. Būtent spręsdamas dėl konkrečios preliminarios sutarties reikšmės teismas turėjo aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes ir kt. Šiuo atveju S. M. atpirko nekilnojamąjį turtą už tiek, už kiek pati buvo pardavusi I. S.. Tai tik patvirtina, jog turto kaina perleidžiant turtą tikrai specialiai nebuvo mažinama, kad jį realizuoti ir išvengti prievolės vykdymo. Teismas nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą atsakovei I. S., nes tiek dėl nesąžiningumo, tiek dėl jos nemokumo ar itin pablogėjusios finansinės padėties, galinčios pakenkti ieškovo interesams, aplinkybes, sudarančias teisinį ieškinio pagrindą, turi įrodyti ieškovas. Teismas visiškai nevertino ir ieškovės buhalterinės apskaitos pateikto rašytinio įrodymo – apyvartos žiniaraščio nuo 2009-11-25 iki 2011-11-11, pagal kurį skolininkas V. M. 2011-11-11 jokių skolų ieškovui neturi, priešingai, fiksuota 690 Lt permoka. Teismui nesukėlė abejonių tai, kad tą pačią dieną 2009-11-27 vekselis pasirašytas 12 160 Lt sumai yra apskaitytas buhalterinėje apskaitoje, o 20 357 Lt sumai pasirašytas vekselis bendrovės buhalterinėje apskaitoje visiškai neapskaitytas; kodėl du skirtingoms sumoms išduoti vekseliai iš skirtingų juridinių asmenų – UAB „Paslaptingas tolis“ ir UAB „Mega“ kylančių prievolių yra pasirašyti ta pačia data, o jų turinys absoliučiai identiškas. Taip pat teismas visiškai nevertino kito svarbus rašytinio įrodymo – 2010-10-14 Panevėžio apygardos teismo nutarties, iš kurios turinio matyti, kad pasirašius vekselį ieškovas yra įtrauktas į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą 20 357 Lt sumai. Savo sprendimo išvadas dėl atsakovės sąžiningumo teismas grindžia tik prielaidomis, o oficialių ir kitų rašytinių įrodymų, kurie aiškiai įrodo ieškovo nesąžiningumą ir apgavystes, visai netiria ir nevertina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tinkamai motyvuotas, priimtas ištyrus visus byloje esančius įrodymus, iš esmės tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Teismas pagrįstai yra atmetęs apeliantės nurodytus argumentus dėl vekselio negaliojimo, nes jie nepagrįsti CK, LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl vekselių naudojimo. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, perleisdama turėtą nekilnojamąjį turtą, žymiai sumažino turėto turto masę, nenurodė jokių galimybių atsiskaitymui su kreditoriumi, todėl tokiu būdu pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą tretysis asmuo V. M. prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, susijusias su ieškiniu ir priešieškiniu. Ieškovė neįvykdė CPK 178 str. nustatytos pareigos šaliai, teigiančiai apie kitos šalies nesąžiningumą, įrodyti aplinkybes. Jokių įrodymų apie S. M. nesąžiningumą byloje nėra pateikta. Actio Pauliana instituto taikymui būtina sąlyga yra turėti neabejotiną ir galiojančią teisę, tačiau teismas šios pagrindinės sąlygos buvimo, nors ji buvo ginčijama, nevertino.

Šalies argumentai

Atsakovė S. M. pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos įrodymą – VĮ VU ligoninės Santariškių klinikos 2011-11-25 epikrizę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai parengiamojo teismo posėdžio metu atmetė prašymą prijungti prie bylos VĮ VU ligoninės Santariškių klinikos 2011-11-25 epikrizę, kuria siekė paaiškinti teismui, kodėl 2011-10-25 buvo notariškai sudaryta sutartis. Teigia, jog jos, kaip sąžiningos įgijėjos, nuosavybės teisė neginama, o akivaizdžiai ignoruojama, pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir savininkų teisėtų lūkesčių principus naudoti ir valdyti teisėtai įgytą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės I. S. apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atmeta atsakovės I. S. apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo priemones ir šalių įrodinėjimo pareigas, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų sąsajumą, leistinumą, nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė dalį įrodymų arba apskritai paliko juos nevertinęs, išvadas grindė prielaidomis. Priešingai, matyti, jog teismas įvertino įrodymų visumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 176 str. 1 d., įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; ir kt.). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, nuo kasacinio teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos nenukrypo, įrodymus vertino tinkamai, o teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės I. S. apeliacinio skundo argumentais, kad ji buvo sąžininga sandorio šalis, kad elgėsi sąžiningai ginčijamu 2011-10-25 sandoriu perleisdama 0,2008 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,3016 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1835 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Ginčo turtą atsakovė I. S. perleido už 8 300 Lt, tuo tarpu iš pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad viso perleisto turto vidutinė rinkos vertė 2011-10-25 buvo 21 777 Lt, t. y. daugiau nei du kartus didesnė (t. 1, b. l. 9-15, 44). Įrodymų, jog tuo metu perleisto turto vertė buvo žymiai mažesnė, apeliantė nepateikė. Be to, aplinkybių, kad ji turi daugiau turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, taip pat nepateikė. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, perleisdama turėtą nekilnojamąjį turtą, žymiai sumažino turėto turto masę, nenurodė jokių galimybių atsiskaitymui su kreditoriumi, todėl pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad turtas buvo nupirktas iš atsakovės S. M., kuri vėliau šį turtą atpirko už tą pačią kainą, šiuo atveju neturi reikšmės, tuo labiau, kad byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, už kokią kainą apeliantė turtą įsigijo iš atsakovės S. M., bei būtent 2011-10-25 sandorio sudarymo metu I. S. jau turėjo kreditorių, kurių interesai dėl turto perleidimo aiškiai mažesne kaina nei reali turto rinkos vertė galėjo būti pažeisti.

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas 2011-08-09 preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, ginčijamame sprendime nurodė, jog ši sutartis sudaryta tarp atsakovių I. S. ir S. M., kurios nėra tik viena kitą pažįstantys asmenys, iš šalių paaiškinimų nustatė, kad S. M. yra I. S. vaiko močiutė, trečiojo asmens V. M. motina, t. y. visi siejami giminystės ryšiais, be to, I. S. prisistato, kaip V. M. „žmona“. Nors, kaip nurodo apeliantė, pagal CK 6.67 str. 1 d. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, o šiuo atveju šalių artimi giminystės ryšiai nesiejami, tačiau vertinant šių aplinkybių visetą nėra pagrindo išvadai, kad preliminarioji sutartis sudaryta sąžiningai, nežinant apie turimą prievolę. Pažymėtina ir tai, kad I. S. V. M. ir S. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu priima korespondenciją, skirtą asmeniškai jai, atsakovės yra dirbę toje pačioje V. M. priklausančioje įmonėje UAB „Paslaptingas tolis“. Atsižvelgiant į tai, kad paprastasis vekselis ir laidavimo sutartis dėl UAB „MEGA-A“ pasirašyti 2009-11-27, o preliminarioji sutartis – 2011-08-09, teismas sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovės nei pagal įstatymą, nei kitais pagrindais šios preliminarios sutarties neturėjo sudaryti, todėl ji negali būti pripažinta aplinkybe, patvirtinančia atsakovių pareigą sudaryti pagrindinę pirkimo – padavimo sutartį. Būtent jau iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos apeliantė ir trečiasis asmuo V. M. jau buvo gavę iš ieškovo reikalavimus apmokėti 2009-11-27 vekselį.

Apeliantė teigia, kad byloje nebuvo pareikštas ieškinys dėl 2011-08-09 preliminariosios sutarties nuginčijimo. Teismo vertinimu, tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo besąlygiškai vadovautis preliminariąja sutartimi ir negalėjo spręsti ginčijamo 2011-10-25 žemės sklypų ir negyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo privalomumo pobūdžio pagal kitas byloje nustatytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes. Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. Skolininkas, turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (pvz., sudaro sandorį nepalankesnėmis sau sąlygomis, nei būtų galėjęs, t. y. vykdydamas sutartinį įsipareigojimą, parduoda turtą už daug mažesnę kainą nei jo rinkos vertė). Taigi vykdydamas tokią savo pareigą skolininkas, sudarydamas sandorį, turi siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditoriaus interesai, todėl turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo turtą apeliantė perleido už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, perleido vienintelį turėtą turtą (šios aplinkybės jokiais įrodymais nepaneigė), nenurodė jokių galimybių atsiskaitymui su kreditoriumi. Tai, kad preliminariosios sutarties ar pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nebuvo įregistruotų apribojimų I. S. disponuoti turtu, nereiškia, kad ji galėjo sudaryti sandorius savo nuožiūra aiškiai nenaudingomis sau ir jos kreditoriams sąlygomis.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens V. M. išduotame 2009-11-27 paprastajame neprotestuotiname vekselyje 20 357 Lt sumai su 6 proc. metinėmis palūkanomis, kurio apmokėjimą laidavo apeliantė, mokėjimo terminas buvo nurodytas apmokėti „jį pateikus“. Vadinasi, vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, turėjo teisę pateikti vekseli apmokėjimui bet kuriuo metu. Vekselio davėjas buvo pratęsęs vekselio pateikimo apmokėti terminą 36 mėn. nuo vekselio išrašymo dienos (nesant tokio pratęsimo, vekselis turėtų būti pateiktas apmokėjimui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos), padarydamas dėl to specialų įrašą vekselyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė jau nuo 2009-11-27 negalėjo nežinoti, jog vekselis gali būti pateiktas apmokėjimui bet kuriuo metu, todėl iki vekselis nėra apmokėtas, tiek vekselio davėjas, tiek vekselio laiduotojas, t. y. apeliantė, yra atsakingi už vekselio sumos apmokėjimą. Teismas sprendime pagristai nurodė, kad apeliantes teiginius, jog vekselį ji pasirašė dėl ieškovės apgaulės, iš esmės palaiko tik jos ir trečiojo asmens V. M. teikiami paaiškinimai, kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių jų teiginius, byloje nėra. Teismas pabrėžė, kad V. M., būdamas UAB „MEGA-A“ akcininku, neabejotinai žinojo apie įsiskolinimus ieškovui, be to, atsakovę I. S. ir V. M. sieja pakankamai artimi santykiai, bendro vaiko auginimas. Abejonių dėl parašų tikrumo ant vekselio šalys nekelia. Tokiu būdu, sutiktina su išvada, kad kitais įrodymais neparemti teiginiai negali būti vertinami kaip visiškai patikimi ir objektyvūs, nes sau palankių paaiškinimų teikimas yra jiems naudingas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinė kolegija 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra pažymėjusi, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą tarp jų – ir išrašydamas vekselį turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas šioje byloje nėra susijęs su apeliantės skunde nurodytu apyvartos žiniaraščiu nuo 2009-11-25 iki 2011-11-11. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad šiame dokumente yra apskaitytas visiškai kitos V. M. skolos mokėjimas, t. y. skolos pagal 2009-11-25 skolos perkėlimo sutartį, kuria UAB „Paslaptingas tolis“ skola buvo perkelta V. M., mokėjimas. Pagal 2009-11-27 laidavimo sutartį UAB „MEGA-A“ skola ieškovui nebuvo perkelta trečiajam asmeniui V. M.. Todėl ieškovo buhalterinėje apskaitoje, kaip pagrindinis skolininkas, yra nurodyta tik BUAB „MEGA-A“, o ne V. M.. Pagal laidavimo sutartį buvo nustatyta, jog V. M. atsakomybė už skolininko UAB „MEGA-A“ prievoles prieš ieškovą UAB „Bikuvos“ prekyba yra solidari (Laidavimo Sutarties 3.1 p.). CK 6.6 str. 4 d. numato, kad tuo atveju, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tokiu būdu, ieškovas turėjo teisę būti įtrauktas į BUAB „MEGA-A“ kreditorių sąrašą, o tai neatleidžia nuo atsakomybės prieš ieškovą laiduotojo trečiojo asmens V. M., juo labiau, kad jis papildomai yra išdavęs ieškovo naudai 2009-11-27 paprastąjį neprotestuotina vekselį 20 357 Lt sumai su 6 proc. metinių palūkanų, kurio apmokėjimą yra laidavusi atsakovė I. S.. Dėl šių aplinkybių 2009-11-27 laidavimo sutartis su V. M. ir 2009-11-27 vekselis 20 357 Lt sumai yra laikomi pas ieškovą kartu su pagrindinio skolininko BUAB „MEGA-A“ skolos dokumentais ir yra apskaityti pas ieškovą kartu su BUAB „MEGA-A“ skola.

Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi apeliantė savo pateiktame skunde iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurių būtų nenurodžiusi pirmosios instancijos teisme ir teismas jų būtų neįvertinęs, papildomai nenurodė. Tiek ji, tiek jos atstovė advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir davė išsamius paaiškinimus. Teismas taip pat mano, kad nėra pagrindo, kaip įrodymo, priimti atsakovės S. M. pateiktos VĮ VU ligoninės Santariškių klinikos 2011-11-25 epikrizės, kadangi iš esmės šis dokumentas naujų aplinkybių nepatvirtintų ir jokios įtakos sprendimo teisėtumui neturi.

Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, pasisakė, kodėl vienus įrodymus laiko nepakankamais, o kitais priimdamas sprendimą remiasi, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį tenkinti,o priešieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba sumokėjo 700 Lt (t. 2, b. l. 9-10). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės I. S. CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų UAB „Bikuvos“ prekyba, į. k. 284088150, naudai.

Teisėjai Ramunė ČeknienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė