- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-316-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21941-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. G., ir A
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė K. G. - vieneri metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose ir bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo K. G. sulaikymo dienos.
K. G. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2018m.gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 11 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti į valstybės pajamas trisdešimt eurų, saugomų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate.
K. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir A. A., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepateiktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. G. nuteistas už tai, kad 2018m.balandžio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno mieste, prie prekybos centro “ (duomenys neskelbtini)”, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens už du šimtus eurų neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą-kanapes (antžemines dalis) – ne mažiau kaip 13,38 gramo (tetrahidrokanabilio koncentracija yra 9,3 procento) bei psichotropinę medžiagą metamfetaminą, kurios bendroji miltelių masė ne mažiau kaip 9,837 gramo, o bendroji metemfetamino masė milteliuose-3,357 gramo, kurias parsigabeno jam priklausančiu automobiliu “Peugeot 406”, v/ nr. (duomenys neskelbtini) į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) , po to dalį psichotropinių medžiagų-metamfetaminą, kurių bendroji miltelių masė 2,603 gramo, o bendroji metamfatemino masė milteliuose 0,650 gramo, 2018 m. gegužės 10 d. apie 19 val. atgabeno jam priklausančiu automobiliu “Peugeot 406”, v/(duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kapinių esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur už trisdešimt eurų neteisėtai pardavė A. A., o likusią psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, kurio bendroji miltelių masė 7,234 gramo, o bendroji metamfetamino masė milteliuose 1,707 gramo bei narkotinę medžiagą-kanapes (antžemines dalis), kurios masė 13,38 gramo (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,3 procento), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 10 d. 20.51 val., kai šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos kratos metu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas K. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde K. G. prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį.
3.1. Skunde K. G. nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir kvalifikuodama jo veiksmus pagal BK 260 str. 1 d. remiasi tik vienu nusikaltimo sudėties objektyvios pusės elementu, o būtent ta aplinkybe, kad jis fiziškai perdavė kitam nuteistajam nusikaltimo dalyką – narkotines medžiagas. Jo vertinimu, teismas netinkamai įvertino visą eilę tyrimo metu nustatytų objektyvių aplinkybių, tokių, kaip nusikalstamos veikos pradžios momentas, veikos tapatumas ir jos tikslai, kitus objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Skunde apeliantas teigia, kad pagal surinktą medžiagą akivaizdu, jog jis jokio tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo, jų įsigijo savo reikmėm, o A. A., sužinojęs, kad K. G. turi namuose narkotinių medžiagų, įkalbėjo jam jų duoti. Teigia, kad narkotines medžiagas supylė į maišelius jų net nepasvėręs, ir A. A. už jas neprašė pinigų, šis savo iniciatyva padavė jam 30 eurų. Skunde apeliantas teigia, kad teismas neįvertino ypatingai svarbaus momento apie tai, kad nusikaltimą išprovokavo nuteistasis A. A. aktyviais ir įkyriais veiksmais, skambindamas telefonu ir siųsdamas SMS žinutes. Pats apeliantas neturėjo tikslo įvykdyti inkriminuos nusikalstamą veiką, jis tik vienintelį kartą perdavė įkyriai prašančiam A. A. narkotinių medžiagų, ir tai buvo vienas vienintelis atvejis. Byloje nėra jokių operatyvinių duomenų, kad K. G. anksčiau būtų vykdęs tokią neteisėtą veiklą. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad K. G., veikdamas savarankiškai, 2018 metų balandžio mėnesį įsigijo narkotinių medžiagų su tikslu jas išplatinti kitiems asmenims. Apelianto nuomone, tai, kad jis už perduotas narkotines medžiagas nereikalavo jokio atlygio, patvirtina, kad jis neturėjo jokio motyvo šias medžiagas platinti ar pardavinėti.
3.2. Apeliaciniame skunde K. G. nesutinka su jam paskirta bausme. Nuteistasis teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę, ypač teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes: tvirtus socialinius ryšius, artimiausią aplinką, šeiminę padėtį, darbinius ryšius. Skirdamas itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, ar tai nepakenks nuteistojo socialinei aplinkai, kuri yra teigiama, ir socialiniams ryšiams, nevertino, ar padaryta žala socialiniams ryšiams nebus didesnė nei tokia bausme pasiekta nauda. K. G. turi legalų pajamų šaltinį - dirba, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose. Akivaizdu, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis nebegalės tinkamai pasirūpinti savo šeima, mažamečiais savo vaikais, neteks darbo, o šeima pajamų - vienintelio pragyvenimo šaltinio, neįsivaizduojamai neigiamai pakenktų tiek K. G., tiek jo šeimos socialinei aplinkai. Be to, ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje kartu su kitais nuteistaisiais, praradus darbą ir nuolat pergyvenant dėl negalėjimo pasirūpinti šeima, neturėtų jokios teigiamos įtakos K. G. asmenybei. Apelianto įsitikinimu, jam paskirta bausme nebus pasiekti bausmei keliami tikslai. Nuteistasis nurodo, kad Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad bylose dėl narkotikų platinimo, teismas įvertinęs veiką ir asmenybę apibūdinančius požymius, taiko būtent BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas t. y. taiko švelnesnę bausmę arba švelnesnę bausmės rūšį. Šios įstatymo nuostatos susiję su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai sankcijoje numatyta net minimali bausmė prieštarautų teisingumo principui. Nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės. Ir šiuo atveju vadovaujantis suformuota teismų praktika nėra svarbu nustatyti išimtines aplinkybes, būtent teismai pasisako, kad reikia vertinti visą visumą aplinkybių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-455-648-2015 ir 2K-267-788-2015).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. K. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas ginčija jam inkriminuotos veikos kvalifikuojančio požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti rastas narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat nesutinka su paskirta bausme.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. G. nurodo, kad byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t.y. jis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir kad jas platino.
7.1. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nuosekliai aiškino, kad 2018 m. balandžio mėnesį Kaune, prie prekybos centro “(duomenys neskelbtini)” iš nepažįstamo vyro už du šimtus eurų nusipirko psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kurias ketino suvartoti pats. Bendraujant su A. A. išsikalbėjo, kad abu pavartoja narkotikų, taigi, šis žinojo, kad K. G. jų turi, todėl 2018 m. gegužės 10 d. paskambino K. G. ir paprašė gauti narkotikų. K. G. nutarė pagelbėti jam, supylė į tris plastikinius maišelius maždaug po gramą ir susitikimo metu perdavė A. A., nesakė, kad reikia mokėti, pats A. A. jam padavė 30 eurų. Daugiau niekada niekam nėra pardavęs narkotinių medžiagų, labai gailisi dėl apdaryto. Apelianto įsitikinimu, tokie jo niekuo nepaneigti parodymai neginčijamai patvirtina, kad jis neturėjo jokio tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas.
7.2. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė arba kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Pažymėtina, kad šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, įrodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti kaltinamojo atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir pan.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014; Nr. 2K-52-699/2015; Nr. 2K-105-699/2016, Nr. 2K-155-693/2016). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.
7.3. Kolegija pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Pripažinti jo parodymus teisingais ir patikimais galima būtų tik tuomet, jei juos patvirtintų kiti byloje surinkti patikimi duomenys. Nors apeliantas neigia įgijęs narkotines ir psichotropines medžiagas su tikslu jas platinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti tuo, kad K. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o neigimas BK 260 straipsnyje numatyto veiką kvalifikuojančio požymio – narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.
7.4. Kratos metu pas apeliantą rastų narkotinės bei psichotropinės medžiagų kiekiai nėra dideli, tačiau pakankamai pagrįstų abejonių dėl K. G. versijos šias medžiagas įsigijus savo reikmėms kelia kitos nustatytos aplinkybės. Visų pirma tai, kad jis įsigijo dviejų visiškai skirtingų rūšių ir kilmės medžiagų, kurių vienos priskiriamos augalinės kilmės narkotinėms, o kitos yra cheminės kilmės psichotropinės medžiagos. Pats apeliantas pripažino, jog narkotikus vartodavo retai, ir šį kartą po įsigijimo, pavartojo tik vieną kartą, praėjus 2 ar 3 savaitėms. Kaip nustatyta abiejų nuteistųjų parodymais, jie buvo pažįstami apie metus laiko ir žinojo, kad abu vartoja narkotikus. Narkotines ir psichotropines medžiagas K. G. įsigijo 2018 m. balandžio mėnesį, o jau gegužės 10 d. A. A. jam paskambino su prašymu padėti įsigyti narkotikų. Jis pats ne vienerius metus vartojo narkotikus, todėl akivaizdu, kad turėjo žinoti, kur jų galima įsigyti. Šiuo atveju jis kreipėsi į K. G.. Taigi, šios aplinkybės kelia abejonių dėl atsitiktinio A. A. kreipimosi į apeliantą dėl narkotinių medžiagų įsigijimo.
7.5. Iš byloje esančių 2018 m. gegužės 10 d. kratos protokolo matyti, kad K. G. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasta augalinės kilmės medžiagų smulkintuvas, svarstyklės, užspaudžiami maišeliai, (t. b. l. 33-47). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo specialisto išvada Nr.140(3789)-ISI-4668 patvirtina, kad ant kratos metu rasto ir paimto metalinio smulkintuvo vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai, ant plastikiniu dangteliu su užrašu „ChampionScale“ uždengiamų elektroninių svarstyklių paviršių rasti psichotropinių medžiagų-amfetamino, metamfetamino, bei narkotinių medžiagų –kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. ( I t. b. l. 84-88). Tokios svarstyklės įprastai naudojamos siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, o „dozuojant“ sau vartojimui skirtas medžiagas, tokios svarstyklės nėra reikalingos. Taigi, šalia narkotinių ir psichotropinių medžiagų, priemonių, kurios skirtos paruošti, pasverti ir supakuoti, radimas, kartu su kitais byloje surinktais duomenimis patvirtina išvadą apie jų įsigijimo tikslą. K. G. tvirtino, kad svarstykles jis naudojo savo reikmėms, kad nepadidintų dozės, tačiau dėstydamas psichotropinės medžiagos-metamfetamino perdavimo A. A. aplinkybes, jau nurodė, kad supilstė miltelius nesvėręs, iš akies pamatavęs į kiekvieną maždaug po gramą, tokį poelgį pagrįsdamas visiškai nelogišku paaiškinimu – kad nebuvo laiko, nes buvo valdiški darbai, daržų sodinimas. Aiškindamas apie kratos metu jo namuose rastų plastikinių maišelių atsiradimo aplinkybes, apeliantas taip pat nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nežino, iš kur jo namuose atsirado tie maišeliai, o teisme iškėlė versiją, kad tie trys maišeliai, į kuriuos supilstė A. A. skirtus narkotikus, buvo vienoje vietoje, o visa pakuotė buvo kitoje vietoje, nes tie maišeliai yra žmonos. Tokie jo parodymai nėra logiški, nuoseklūs ir atitinkantys kitus duomenis, todėl vertinti kritiškai kaip gynybinės jo versijos palaikymas.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimo dalį dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino įsigijimo turint tikslą jas platinti, pagrindžia ir kita jam pareikšto kaltinimo dalis, kad dalį šių įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis platino, t. y. 2018 m. gegužės 10 d. apie 19.10 val.. atgabeno jam priklausančiu automobiliu į sutartą vietą ir už trisdešimt eurų neteisėtai pardavė A. A..
8.1. Apeliantas paties fakto, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis perdavė A. A. tris maišelius psichotropininės medžiagos, neginčija, tačiau šios medžiagos platinimą, kaip kvalifikuojantį nusikalstamos veikos požymį, siekia paneigti, tvirtindamas, kad nusikaltimą išprovokavo A. A. aktyviais ir įkyriais veiksmais, skambindamas telefonu ir siųsdamas SMS žinutes, prašydamas gauti narkotinių medžiagų. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos. K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jam paskambino pažįstamas A. A. ir paprašė gauti narkotikų, nes žinojo kad ir jis vartoja. Apeliantas nutarė padėti A. A. ir parduoti narkotikų, nes namuose jų turėjo. A. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išsikalbėjo su K. G., jog šis turi parduoti kanapių ir amfetamino. A. A., užsimanęs pavartoti, paskambino K. G. dėl narkotikų pirkimo, jie susitarė susitikti, nuvyko į sutartą vietą, kur jis iš K. G. įsigijo narkotikų, kaip vėliau paaiškėjo, metamfetamino. Teisme A. A. įvykio aplinkybes nurodė kiek kitaip. Teigė, kad nežinojo, jog pažįstamas K. G. prekiauja narkotikais, tačiau žinojo, kad jis pats vartoja, todėl jam paskambino ir paklausė, gal žino, kur gauti. K. G. iš karto jam pasakė, kur atvažiuoti, susitiko su K. G. ir iš jo įsigijo narkotikų. Abiejų nuteistųjų parodymai apie A. A. ir K. G. susitarimą dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir jų įgijimo iš esmės sutampa ir neginčijamai patvirtina, kad A. A. paprašius apelianto gauti narkotikų, pats K. G. ėmėsi aktyvių veiksmų: iš karto sutiko parūpinti A. A. narkotikų ir nurodė, kur šiam atvažiuoti jų pasiimti. Be to, kaip jau buvo paminėta, A. A. vartojo narkotikus, todėl turėjo žinoti ir jų platintojus, kas paneigia K. G. versiją apie A. A. įkyrų ir provokuojantį prašymą padėti jam ir duoti šių medžiagų.
8.2. Aplinkybė, kad K. G. nenurodė A. A., kiek narkotikai kainuos ir neprašė A. A. susimokėti, priešingai nei teigiama skunde, nepaneigia nusikalstamos veikos motyvacijos ir nešalina jo atsakomybės, nes A. A. vis tik jam sumokėjo, o K. G. tam neprieštaravo. Šiame kontekste pažymėtina, kad abu nuteistieji jau kurį laiką vartojo narkotikus, anksčiau buvo jų įsigiję, žinojo konkrečių medžiagų kainas. A. A. pasakė K. G., kokios medžiagos ir kokio kiekio jam reikės, pats jam padavė 30 eurų, kas leidžia manyti, jog K. G. ir neįvardijus narkotikų kainos, A. A. žinojo, kiek jis turi sumokėti. Jeigu ir tikėti apelianto versija, kad jis neturėjo tikslo parduoti narkotikus, o tik norėjo padėti A. A. ir be jokio motyvo pasipelnyti perdavė jam minėtas medžiagas, atsakomybė už inkriminuojamą nusikalstamą veiką jam išliktų, nes, kaip minėta aukščiau (nutarties 7.2 punktas), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tikslo platinti narkotines ar psichotropinės medžiagos turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Tačiau, kaip jau buvo aptarta, šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad metamfetamino parūpinimo A. A. versija - neva iš draugiškumo - yra paneigta.
8.3. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad K. G. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes ir psichotropinę medžiagą – metamfetaminą turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, jas tuo tikslu gabeno į savo namus, po to dalį psichotropinių medžiagų-metamfetaminą, gabeno į sutartą vietą, kur už trisdešimt eurų neteisėtai pardavė A. A., o likusią psichotropinę medžiagą-metamfetaminą, bei narkotinę medžiagą-kanapes, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo namuose. Atlikdamas visus šiuos veiksmus, jis suvokė, jog tai daro neteisėtai ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo K. G. veiksmuose yra visi būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatų taikymo
9. Netenkinus prašymo dėl išteisinimo, K. G. prašo peržiūrėti jam paskiros bausmės individualizavimą. Nuteistojo teigimu, buvo pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas, skirdamas jam itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, nevertino mažesnio jo asmenybės ir veikos pavojingumo, nesprendė, ar padaryta žala socialiniams ryšiams nebus didesnė nei tokia bausme pasiekta nauda, nes dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis nebegalės tinkamai pasirūpinti savo šeima, mažamečiais savo vaikais, neteks darbo, o šeima pajamų - vienintelio pragyvenimo šaltinio. Šiems teiginiams teisėjų kolegija nepritaria ir sprendžia, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos.
9.1. Teismai, skirdami nuteistajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
9.2. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.
9.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė yra neteisinga ar neproporcingai per griežta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumą, motyvą ir tikslą, tiek ir į apelianto asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitas aplinkybes, reikšmingas bendrųjų bausmės skyrimui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog K. G. veiksmais buvo padarytas tyčinis, sunkus nusikaltimas, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis pripažintas kaltu už šių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą ir pardavimą. Byloje buvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Narkotinių medžiagų platinimas yra sunki nusikalstama veika, kurios užkardymas yra daugelio pasaulio valstybių prioritetinė teisėsaugos veiklos kryptis, todėl parenkant bausmę, būtina itin atsakingai įvertinti kaltininko suvokimą apie jo padarytos neteisėtos veikos pavojingumą, jo padarinius. Šiuo atveju, iš byloje surinktų įrodymų bei K. G. pozicijos apie jo padarytą nusikalstamą veiką, matyti, jog jis, pilnai suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, bandė juos sumenkinti.
9.4. Bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, kad K. G. bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, o įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, nustatė minimalų sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu.
9.5. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės nuteistajam skyrimo, nepaminėjo duomenų, susijusių su jo asmenybės apibūdinimu, šeimine padėtimi, socialiniais ryšiais, neduoda pagrindo teismo sprendimą laikyti nepagrįstu, nes vertinama visų aplinkybių visuma, ir šios, skunde paminėtosios, nelaikytinos išskirtinėmis ir turinčiomis didesnės lemiamos reikšmės nei teismo aptartosios. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste ir nuteistajam motyvuotai paskirta bausmės paskirtį atitinkanti bausmė, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, gi apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tačiau tokių aplinkybių, kaip jau buvo paminėta aukščiau, šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus argumentus, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį K. G. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.