- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-680-212/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00348-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1869-356-2018 dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, atsakovės sprendimo atšaukti iš direktoriaus pareigų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovo prašymą; atsakovės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. VS-73-1, kuriuo ieškovas atšauktas iš direktoriaus pareigų panaikinti; atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu; gražinti ieškovą į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigas.
2. Nurodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. darbo sutarties pagrindu vykdė UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigas. 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovui buvo įteiktas UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos sprendimas, kuriame nurodyta, jog ieškovas yra atšaukiamas iš direktoriaus pareigų nuo 2017 m. gruodžio 8 d. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo panaikinimo ir grąžinimo jį į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismas Utenos rūmai 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nurodė, kad ieškovas nesilaikė įstatymu nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismas pasiūlė ieškovui kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, kadangi prašyme nurodytų reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Taip pat nurodė, jog tarp šalių yra kilęs individualus darbo ginčas, kuriam spręsti taikytina DK 105 straipsnio 2 dalis.
Šalies argumentai
5. Ieškovas su darbo ginčo komisijos sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną jis buvo laikinai nedarbingas, todėl jo atleidimas iš užimamų pareigų darbdavio iniciatyva turėjo būti nukeltas iki laikino nedarbingumo pabaigos, kaip numatyta DK 65 straipsnio 6 dalyje. Atsakovė žinojo, kad ieškovas dėl patirtos avarijos yra nedarbingas, tačiau nepaisydamas imperatyvaus įstatymo normos nepagrįstai nusprendė atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 507,29 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą.
7. Nustatė, kad ieškovo paskyrimo į direktoriaus pareigas klausimas buvo svarstytas 2008 m. rugsėjo 4 d. atsakovės valdybos posėdžio metu. Tarp šalių 2008 m. rugsėjo 8 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 28, ieškovas nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. priimtas į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigas neterminuotai. Teismas sprendė, jog šalis iš esmės siejo civiliniai teisiniai santykiai, turintys pavedimo santykių bruožų. Darbo sutartis nutraukta vadovaujantis atsakovės 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. VS-73-1, kuriuo ieškovas atšauktas iš direktoriaus pareigų nuo 2017 m. gruodžio 8 d.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, jog 2018 m. sausio 10 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei grąžinimo į darbą. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Ieškovas atskirojo skundo dėl teismo nutarties nepadavė, 2018 m. sausio 30 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją, kuri 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pareiškė tuo pagrindu, kad nebūtų pripažinta, jog ieškovas praleido 1 mėnesio terminą kreiptis tiesiogiai į teismą dėl kilusio darbo ginčo. Tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija nevykdė įsiteisėjusios Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarties, nėra pagrindas panaikinti ieškovo ginčijamą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra teisėtas.
Šalies argumentai
10. Nustatė, jog ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo 2017 m. gruodžio 12 d., o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. kovo 9 d., todėl praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad atleidimas iš darbo visada sukelia neigiamų padarinių, todėl teismas sprendė, jog ieškinio senaties taikymas ir ieškinio atmetimas šiuo pagrindu, vien konstatavus, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes neapskundė teismo nutarties, o kreipėsi savo teises ginti naudodamasis išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kuria naudotis nagrinėjamu atveju nereikėjo, nėra socialiai teisingas ir neužtikrina įstatymo leidėjo įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimo – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nuo atleidimo iš darbo dienos aktyviai gynė savo teises, nėra pagrindo pripažinti, kad savo teises būtų įgyvendinęs nerūpestingai ar aplaidžiai, kad ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, teismas sprendė, kad nustatytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl nustatytą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą atnaujino.
12. Nustatė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2017 m. rugsėjo 22 d. pranešimu atsakovė 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. VS-72-1 nušalino ieškovą nuo direktoriaus pareigų laikotarpiui nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., nuo tada darbo užmokestis ieškovui nebuvo mokamas. Ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, tęsiamas, o nušalinimo nuo direktoriaus pareigų laikotarpis pratęstas. Ieškovas akcentavo tai, kad atsakovė sprendimą jį atšaukti priėmė ne tuoj pat, t. y. ne 2017 m. rugsėjo mėnesį, kada sužinojo apie ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nušalinimą nuo direktoriaus pareigų, o tik 2017 m. gruodžio mėnesį. Ieškovo nuomone, tai gali reikšti, kad atšaukimo iš direktoriaus pareigų motyvai gali būti kiti, nei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovės teigimu, bei kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovės valdybos posėdžio protokolo Nr. VS-73, buvo tikimasi, kad ieškovas atsistatydins iš direktoriaus pareigų pats.
13. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu kaip bendrovės direktoriumi, kas lėmė jos apsisprendimą atšaukti ieškovą iš užimamų pareigų.
14. Teismas nustatė, kad ieškovo nedarbingumo laikotarpis prasidėjo 2017 m. vasario mėnesį ir atšaukimo iš direktoriaus pareigų ir darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovas vis dar buvo laikinai nedarbingas. Teismas nurodė, kad pagal ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Bendrovės vadovo laikinasis nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti jį iš pareigų, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumo. Dėl to, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 65 straipsnio 6 dalies draudimai netaikytini.
15. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir jį tęsiant, nušalinus ieškovą nuo direktoriaus pareigų, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą nepasitikėti ieškovu ir realizuoti ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje, atsakovės įstatų 49 punkte įtvirtintą teisę ieškovą atšaukti iš direktoriaus pareigų bei įforminti darbo sutarties nutraukimą net ir ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu, tuo DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatų ir ieškovo teisių nepažeidė, todėl nėra pagrindo atsakovės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. VS-73-1, kuriuo ieškovas atšauktas iš UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigų panaikinti, o atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu bei gražinti ieškovą į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas M. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir pripažinti UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. VS-73-1 neteisėtu, gražinti ieškovą į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigas, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už nedirbtą laiką, kaip priverstinės pravaikštos laiką bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
17. Mano, jog teismo vertinimas, objektyviai nesivadovaujant ir nenurodant DK galiojančių materialinių normų, kurios suteikia teisę laikino nedarbingumo metu atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų, yra klaidingas. Teismo motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas iš esmės klaidingai sutapatino dvi skirtingas teisines sąvokas, t. y. laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų ir atleidimą iš darbo. Šios sąvokos darbuotojui sukelia skirtingas pasekmes, todėl nėra tapačios. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir jį tęsiant, specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2017 m. rugsėjo 22 sprendimu jis buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. ir nuo tada darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Tačiau šiuo atveju taip ir liko neaišku nuo kurio momento jis prarado atsakovės pasitikėjimą, t. y. ar nuo tada kai buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų, ar nuo 2017 m. gruodžio 8 d. kuomet UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ priėmė sprendimą atšaukti jį iš direktoriaus pareigų. Sunku inkorporuoti į protingumo rėmus faktinę aplinkybę, jog vadovas praranda pasitikėjimą nedirbdamas įmonėje praėjus maždaug 3 mėnesiams, kuomet jau yra nušalintas nuo užimamų pareigų. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad jis yra nušalintas nuo pareigų, neįrodo jo kaltės.
18. DK yra aiškiai nustatęs kuomet darbdaviui nesant darbo sutarties šalių valios suteikiama teisė atleisti darbuotoją jo laikino nedarbingumo metu, t. y. pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šioje byloje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti užimamų pareigų. Teismas šios faktinės aplinkybės sprendime neaptarė ir nevertino, tačiau jo atleidimą iš užimamų pareigų pripažino pagrįstu.
19. Teismo motyvas, kad nedarbingumas dėl ligos nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti atšaukiamas bendrovės vadovas, turėtų būti vertinama kritiškai, nes teismas tokiam teiginiui pagrįsti nenurodė jokios DK galiojančios materialinės normos, kurioje būtų įteisinta išsakoma teismo pozicija.
20. Pažymi, jog nei ABĮ nei DK nėra įteisinta, kad į pareigas paskyrusio bendrovės vadovo organas turi teisę atšaukti vadovą iš pareigų jo laikino nedarbingumo metu. Šiuo atveju atšaukti vadovą iš pareigų jo laikino nedarbingumo metu nebuvo jokio objektyvaus būtinumo, nes po nušalinimo nuo direktoriaus pareigų, nuo jo kaip įmonės vadovo, nepriklausė nei įmonės darbo efektyvumas ir jos steigėjų interesai.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas iš darbo atšauktas atsakovės valdybos 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. VS-73-1, kuriame nurodyta, kad ieškovas iš direktoriaus pareigų atšauktas remiantis ABĮ 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 3 ir 4 dalimis, DK 104 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 127 straipsnio 6 dalimi. Ieškovą ir atsakovę pirmiausia siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl atleidžiant ieškovą iš einamų pareigų pirmiausia turėjo būti taikomos ne DK, o CK ir ABĮ normos. Ieškovas visiškai nepagrįstai remiasi išimtinai tik DK nuostatomis, nevertindamas aktualių ABĮ normų. Specialusis teisinis reguliavimas numato absoliučią teisę įmonės valdybai atšaukti įmonės vadovą iš pareigų, net ir esant jo nedarbingumo laikotarpiui. Mano, jog atsakovės valdyba turėjo teisę atšaukti ieškovą iš pareigų esant nedarbingumo laikotarpiui.
22. Pažymi, jog apelianto argumentai dėl priežasčių buvimo/nebuvimo dėl atleidimo yra visiškai nereikšmingi. Vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, t. y. ji – absoliuti. Absoliuti teisė atšaukti įmonės vadovą iš pareigų reiškia teisę jį atšaukti net ir nenurodant tokio sprendimo detalių motyvų.
23. Atsakovės įsitikinimu, egzistavo visi pagrindai laikyti, kad ieškovas prarado bendrovės valdybos pasitikėjimą, nes bent tol, kol egzistuoja pagrindai abejoti, ar ieškovas veikė bendrovės interesais, bendrovė negali pasitikėti juo. Atsakovei nėra aišku, dėl kokių priežasčių apeliantas kelia klausimą dėl pasitikėjimo praradimo momento. Joks teisės aktas neįpareigoja priimti sprendimo dėl bendrovės vadovo atšaukimo nedelsiant po vieno ar kito įvykio. Šiuo atveju bendrovės valdyba gavo informaciją apie pareigą nušalinti direktorių nuo pareigų ir tikėjosi, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, bendrovės vadovas pats kreipsis dėl jo atleidimo iš darbo. Tačiau, to nepadarius, priimtas sprendimas direktorių atšaukti.
24. Atsakovės teisė atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų nėra siejama su papildomų aplinkybių buvimu (kalte ar pan.), todėl gali būti ja pasinaudojama be jokių aiškiai išreikštų priežasčių.
25. Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas rėmėsi išskirtinai tik atsakovės pateiktais įrodymais. Teismas sprendime išsamiai ir detaliai pasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų ir argumentų, detalizavo savo sprendimą ir vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
27. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atleidimo iš pareigų teisėtumo klausimas. Apeliantas teigia, kad atsakovė negalėjo atleisti jo iš direktoriaus pareigų esant jam laikinojo nedarbingumo laikotarpyje. Taip pat nurodo, jog nebuvo jokio pagrindo jį atleisti iš direktoriaus pareigų.
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos pirmininkė I. J. ir M. B. 2008 m. rugsėjo 8 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu M. B. buvo priimtas dirbti UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriumi. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. VS-72-1 nuspręsta nušalinti direktorių M. B. nuo direktoriaus pareigų nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. imtinai, nemokant tuo laikotarpiu jam atlyginimo. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdybos 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. VS-73-1 nuspręsta atšaukti M. B. iš UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigų nuo 2017 m. gruodžio 8 d. Ieškovas M. B. nuo 2017 m. vasario 1 d. buvo nedarbingas ir jo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi iki 2017 m. gruodžio 15 d. (b. l. 2-8, 9, 40, 75).
29. Atsakovės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ įstatuose nustatyta, kad bendrovės valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas vadovauja bendrovei organizuodamas kasdieninę jos veiklą, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Tarp bendrovės ir jos vadovo atsiranda atstovavimo santykiai. Bendrovės vadovo buvimą bendrovės organu sąlygoja tai, jog daugelis bendrovės vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl bendrovės vadovas, kaip juridinio asmens organas, veikia įstatymo pagrindu.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad vadovo ir bendrovės santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl Darbo kodekse (toliau – DK) yra nustatytos išimtys su bendrovės vadovu sudaromoms darbo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005). Viena iš nurodytų išimčių yra ta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais pagrindais (DK 104 straipsnio 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 3, 4 dalis).
31. Kaip jau minėta, bendrovės vadovo rinkimo, taip pat atšaukimo iš šių pareigų tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas ir atsakovės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ įstatų 59 punktas (b. l. 55). Atsakovės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. gruodžio 8 d. valdybos posėdžio protokole Nr. VS-73 nurodyta, kad ieškovas M. B. prarado akcininkų bei valdybos narių pasitikėjimą, todėl valdyba nusprendė atšaukti M. B. iš UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigų nuo 2017 m. gruodžio 8 d., išmokant vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (b. l. 36)
32. Taigi, UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdyba pasinaudojo jai suteikta įstatymo teise atleisti apeliantą iš direktoriaus pareigų, todėl jo argumentai, jog nėra aišku nuo kada buvo prarastas pasitikėjimas yra teisiškai nereikšmingi. Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti, todėl bendrovės vadovas gali būti atšauktas bet kada nepriklausomai nuo atšaukiamo bendrovės vadovo kaltės buvimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, vadovo pareigybės ir vadovo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-457/2005).
33. Atšaukiant bendrovės vadovą svarbu tik tai, kad sprendimas dėl bendrovės vadovo atšaukimo būtų priimtas laikantis jo priėmimui nustatytų procedūros reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad procedūros būtų pažeistos, o atšaukus vadovą su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo pavedimas bendrovės vadovui. Nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu taikomi ne Darbo kodekse, o specialiajame Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas), todėl netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir DK 65 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimo įforminimą.
34. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas M. B. iš UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigų galėjo būti atšauktas bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo pasitikėjimo (nepasitikėjimo), jo kaltų veiksmų buvimo (nebuvimo). Todėl apelianto argumentai, jog atsakovė turėjo laikytis DK 65 straipsnio nuostatų ir negalėjo jo atleisti iš direktoriaus pareigų esant jo nedarbingumo laikotarpiui atmestini kaip nepagrįsti.
35. Be to, DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrovės vadovo laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumui. Todėl atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, negali būti taikomi DK 65 straipsnio 6 dalyje numatyti draudimai.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, taikomas atšaukiant bendrovės vadovą ir nutraukiant su juo sudarytą darbo sutartį, šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatuoja, kad tiek atšaukimas ieškovo M. B. iš UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigų, tiek darbo sutarties nutraukimas yra teisėti. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme kurias sudaro 755,04 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 113-115, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, JAK (duomenys neskelbtini), 755,04 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 4 euro centus) advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.