Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-06-10 · Administracinė byla Nr. eI2-5152-342/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-10Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
eI2-5152-342/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00329-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
Ž.M., A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5152-342/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00329-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui Ž.M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., Ž. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. M., Ž. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 20 850,00 Eur turtinę žalą.

Skunde pareiškėjai nurodo, jog 2018-06-21 buvo priimtas Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas Nr. XI11-1281 (toliau – ir Įstatymas). Nurodo Įstatymo 3 str. 1 d. Tvirtina, kad atitiko visus Įstatyme numatytus kriterijus, todėl planavo įsigyti būstą, pasinaudojant Įstatyme numatyta subsidija. Pažymi, kad aiškiai suprato, jog Įstatyme numatytą subsidiją galima panaudoti: I) būsto statybai; II) būsto pirkimui; III|) būsto statybai ir pirkimui. Daro išvadą, kad tai reiškia, kad galima pirkti nebaigtos statybos būstą. Paaiškina, kad nors ir buvo visiškai įsitikinę Įstatymo 3 str. 1 d. aiškinimu, dar iki Įstatymo įsigaliojimo, telefonu kreipėsi į Ministeriją. Tvirtina, kad po daugelio skambučių, Ministerijos darbuotojai, nors ir keisdami poziciją, informavo, kad Ministerijos nuomone, Įstatyme numatyta subsidija negalima pasinaudoti perkant nebaigtos statybos būstą. Akcentuoja, jog pagrįstų motyvų iš Ministerijos darbuotojų nesulaukė.

Pažymi, kad prašymai dėl Įstatyme numatytos subsidijos gavimo teikiami per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – ir SPIS sistema), todėl, nepaisant nepagrįstos Ministerijos pozicijos, buvo linkę teikti paraišką subsidijai gauti Įstatymo nustatyta tvarka. Akcentuoja, jog pildant prašymą dėl Įstatyme numatytos subsidijos gavimo per SPIS sistemą buvo galima pasirinkti tik du būsto kredito pirmajam būstui įsigyti naudojimo variantus: I) būstui pirkti; II) būstui statyti. Teigia, kad dėl šios priežasties negalėjo ir prarado galimybę gauti Įstatyme įtvirtintą subsidiją pirmajam būstui įsigyti, kadangi planavo įsigyti nebaigtos statybos būstą.

Nurodo, kad 2021-02-03 pateikė pretenziją dėl 20 850,00 Eur turtinės žalos atlyginimo iš Ministerijos, kurią grindė tuo, kad dėl Ministerijos klaidos neteko galimybės gauti valstybės subsidijos vadovaujantis įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, kad 2021-03-02 gavo Ministerijos atsakymą į pateiktą pretenziją, kuriame nepaneigta, kad jiems kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., o tik apsiribota pozicija, jog civilinės atsakomybės sąlygas gali nustatyti tik teismas, todėl Ministerija negali tenkinti pretenzijos.

Yra įsitikinę, jog šioje byloje yra visos Ministerijos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Argumentuoja, jog Ministerija atliko neteisėtus veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad Ministerija, rengdama medžiagą dėl Įstatymo taikymo apimties aiškinimo nepagrįstai susiaurino ir eliminavo aktualų finansinės paskatos gavimo būdą - būstui pirkti ir statyti. Mano, kad Ministerijos veiksmų neteisėtumas CK 6.271 str. požiūriu, pasireiškė tuo, kad Ministerija netinkamai, paskubomis, neatsižvelgiant į Įstatymo nuostatas parengė prašymo formą dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą skyrimo. Pažymi, kad tai, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, kad Aprašas buvo patvirtintas tik priešpaskutinę dieną iki Įstatymo įsigaliojimo. Teigia, kad nurodytos aplinkybės paneigia Ministerijos 2021-03-02 atsakyme nurodytą informaciją, kad neva jaunos šeimos turėjo faktinę galimybę kreiptis dėl subsidijos gavimo ir tais atvejais kai būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti būtų naudojamas būstui pirkti ir statyti. Atkreipia dėmesį, kad net ir po Įstatymo įsigaliojimo, siekė išsiaiškinti Ministerijos poziciją raštu dėl Įstatymo 3 str. 1 d. taikymo, t. y. ar finansinė paskata gali būti skiriama nebaigtos statybos būsto įsigijimui (būstui pirkti ir statyti) ir tuo tikslu, 2018-09-12 kreipėsi į Ministerijos ministrą ir atitinkamo skyriaus vedėją dėl Įstatymo 3 str. 1 d. taikymo išaiškinimo (toliau – ir Prašymas). Paaiškina, jog Prašymu siekta išsiaiškinti teisinius argumentus, kodėl pagal įstatymą valstybės paramą jaunos šeimos gali gauti tik pirmajam būstui pirkti ar statyti ir taip nepagrįstai yra eliminuojamas trečiasis variantas - būstui pirkti ir statyti. Nurodo, kad 2018-09-17 gavo Ministerijos atsakymą į Prašymą, kuriame nėra paneigta aplinkybė, kad nuo 2018-09-01 gauti Įstatyme numatytą subsidiją galima tik būstui pirkti arba būstui statyti. Taip pat Ministerija informavo, kad vykdys Įstatymo nuostatų stebėseną, todėl, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, Įstatymo nuostatos, esant poreikiui bus tikslinamos. Atkreipia dėmesį, kad Ministerija su pareiškėjų pozicija, kad Įstatymo pagrindu galima gauti finansinę paskatą ir nebaigtos statybos būstui įsigyti, sutiko tik pavėluotai, t. y. Įstatymo įsigaliojimo pradžioje Ministerija laikė, jog įstatyme numatytą subsidiją nėra galima panaudoti būsto statybai ir pirkimui, tačiau nepakeitus Įstatymo nuostatomis, šią poziciją pakeitė.

Paaiškina, kad 2018 m. lapkričio mėn. iš spaudos sužinojo, kad pagal Įstatymą valstybės paramą galima gauti: (i) būstui statyti; (ii) būstui pirkti; (iii) būstui pirkti ir statyti. Patikrinus SPIS sistemą, per kurią reikia teikti prašymą dėl valstybės paramos gavimo, informacija, nurodyta spaudoje, pasitvirtino, t. y. pagal Įstatymą valstybės paramą jau galima gauti ne tik būstui pirkti ar būstui statyti, bet ir būstui pirkti ir statyti. Daro išvadą, kad nors dėjo maksimalias pastangas, jog Ministerija vadovautųsi Įstatymu nuo pat jo įsigaliojimo dienos, tačiau Ministerija savo akivaizdžią klaidą pripažino pavėluotai.

Mano, kad dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nes jeigu Ministerija būtų tinkamai taikiusi Įstatymo normas ir tinkamai būtų parengusi prašymo dėl finansinės paskatos pirmajam būstui įsigyti prašymo formą per SPIS sistemą, tai būtų gavę finansinę naudą pasinaudoję Įstatymo nuostatomis. Pažymi, kad atitiko ir neabejotinai galėjo pretenduoti į finansine paskata pagal Įstatymą. Nurodo, jog tik 2018-09-27 įsigijo savo pirmąjį šeimos būstą (nebaigtos statybos), t. y. po Įstatymo įsigaliojimo. Kadangi po pirmojo būsto įsigijimo buvo pakeisti galimi variantai SPIS sistemoje, mėgino pateikti prašymą paramai gauti jau po būsto įsigijimo. Šis prašymas buvo patenkintas 2019-02-25 ir gauta pažyma patvirtino faktą, kad pareiškėjai turėjo teisę pretenduoti į finansinę paskatą pagal Įstatymą. Nurodo, jog su šia pažyma kreipėsi į banką, tačiau iš banko buvo gautas atsakymas, kad atgaline data subsidijos pritaikyti negalima. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir Ministerija 2021-03-02 atsakyme neprieštarauja, jog pareiškėjai atitiko ir turėjo teisę gauti Įstatyme numatytą subsidiją.

Pamini, kad sprendžiant dėl patirtos žalos dydžio, Įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, jog būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Paaiškina, kad po Įstatymo įsigaliojimo įsigijo būstą, kurio kredito suma – 83 400,00 Eur. Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad subsidijos suteikiamos jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis - 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. Pažymi, kad 2019-07-02, t. y. jau po pirmojo būsto įsigijimo susilaukė 2 vaikų, todėl atitinkamai būtu suteikta 20 850,00 Eur valstybės parama Įstatymo nustatyta tvarka

Mano, kad Ministerijos neteisėtus veiksmus ir patirtą žalą neabejotinai sieja priežastinis ryšys, nes patirta žala, susijusi su negauta finansine paskata Įstatymo nustatyta tvarka, tiesiogiai sietini su Ministerijos neteisėtais veiksmais, nes, jei būtų laikomasi Įstatymo nuostatų ir nebūtų neapdairiai, paviršutiniškai rengiama finansinės paskatos pirmajam būstui įsigyti prašymo forma, tai pareiškėjui būtų gavę finansinę paskatą Įstatymo nustatyta tvarka.

Tvirtina, jog valstybės institucijų padarytos klaidos turi būti aiškinamos asmens naudai. Kaip nurodyta aukščiau, siekiant gauti valstybės paramą įsigyjant pirmąjį būstą, prašymą reikia teikti per SPIS sistemą, kurios valdytojas yra Ministerija.

Pareiškėjais teismo posėdyje palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais. Papildomai nurodė administracinę bylą Nr. I-3137-643/2016. Patvirtino, kad dėl subsidijos skyrimo į atitinkamą savivaldybę nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2018-09-12 gautas pareiškėjų prašymas dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų išaiškinimo. Pažymi, kad išnagrinėjusi pareiškėjų kreipimąsi 2018-09-17 raštu Nr. (32.9-24)SD-4986 atsakė ir pažymėjo, kad nėra įgaliota aiškinti teisės aktų bei jų taikymo, todėl pateikiama Ministerijos specialistų nuomonė, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu ar konkrečios situacijos sprendimu. Tvirtina, jog papildomai informavo pareiškėjus, kad yra vykdoma Įstatymo nuostatų stebėsena, o esant poreikiui, bei siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, Įstatymo nuostatos bus tikslinamos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjams taip pat buvo paaiškinta atsakymo apskundimo tvarka. Pažymi, kad gavę atsakymą, pareiškėjai turėjo teisę jį apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (apie teisę skųsti atsakymą buvo informuoti), tačiau šia teise nepasinaudojo.

Nurodo, kad išnagrinėjusi pareiškėjų pretenziją dėl turtinės žalos atlyginimo, pagal kompetenciją pateikė informaciją apie nagrinėtų aplinkybių metų galiojusį teisinį reglamentavimą, faktinį aplinkybių vertinimą, žalos atlyginimo galimybes bei paaiškino atsakymo apskundimo tvarką. Nurodo, kad priėmus Įstatymą, kuris įsigaliojo 2018-09-01, įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti (toliau – subsidija) (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-09-30 įsakymu Nr. A1-448 buvo patvirtintas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio nuostatos buvo tobulinamos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tinkamo Įstatymo nuostatų įgyvendinimo (priėmus socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11-26 įsakymą Nr. A1-662 ir vėlesnius šio įsakymo pakeitimus). Nurodo Aprašo redakcijos, galiojusios bylai reikšmingų aplinkybių metu (t. y. nuo 2018-09-01 iki 2018-11-26), nuostatas. Pažymi, kad vadovaujantis tiek Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, tiek Aprašo nuostatomis, pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, išduoda savivaldybės administracija. Kitaip tariant, sprendimą dėl finansinės paskatos suteikimo priima savivaldybės administracija, kurios kaip atskiro viešojo administravimo subjekto sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, kad, remiantis SPIS duomenimis, 21 jaunai šeimai, 2018 m. rugsėjo mėn. pateikusiai prašymą dėl finansinės paskatos (20 prašymų gauta elektroniniu būdu, 1 kreipiantis į savivaldybės administraciją), buvo priimtas sprendimas dėl finansinės paskatos suteikimo būsto pirkimo ir statybų atveju, t. y. išduotos pažymos toms šeimoms, kurios savo prašymuose dėl finansinės paskatos nurodė, kad būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti naudos būstui pirkti ir statyti. Teigia, kad jaunos šeimos turėjo faktinę galimybę kreiptis dėl subsidijos gavimo ir tais atvejais, kai būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti būtų naudojamas būstui pirkti ir statyti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad atmestina pareiškėjų pozicija, kad nebuvo jokios galimybės teikti prašymą dėl finansinės paskatos būstui pirkti ir statyti Įstatymo įsigaliojimo metu. Akcentuoja, kad teisinis reglamentavimas taip pat numatė kelis prašymo pateikimo būdus, todėl, susidūrę su prašymo pateikimo nesklandumais SPIS sistemoje, pareiškėjai galėjo ir, būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi siekdami savo tikslo, turėjo galimybę teikti prašymą kitu būdu. Pažymi, kad sprendimą tiesiogiai lėmusį pareiškėjų padėtį, tai yra neteikti prašymo, priėmė patys Pareiškėjai. Nurodo, jog prašymų dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo pateikimo, jų nagrinėjimo, pažymų, patvirtinančių jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, suformavimo procese nedalyvauja. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad tiesioginių sprendimų dėl teisės į finansinę paskatą nėra ir nebuvo priėmusi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, šiuo atžvilgiu Ministerija negali būti ir atsakovu administracinėje byloje.

Pažymi, kad nėra įgaliota aiškinti teisės aktų, ji gali pateikti tik Ministerijos specialistų nuomonę atskirais klausimais, kuri nėra privaloma ir nelaikytina oficialiu teisės akto aiškinimu, todėl nei 2018-09-17, nei 2021-03-02 atsakymai pareiškėjams nelaikytini oficialiu teisės aktų aiškinimu ar individualiais teisės aktais, sukėlusiais teisines pasekmes pareiškėjams.

Nurodo teisės aktus ir teismų praktiką, susijusią su civilinės atsakomybės sąlygomis. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Pabrėžia, kad nebuvo pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes veikė savo kompetencijos ribose, laikėsi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat atliko naujai priimto teisės akto įgyvendinimo stebėseną ir, atsižvelgdama į kylančias problemas ir/ar neatitikimus, jį tobulino ir šalino trūkumus. Pažymi, kad šiuo atveju galimą žalos atsiradimo faktą sąlygojo ne Ministerijos atlikti veiksmai, o pačių pareiškėjų pasirinkimas. Pastebi, kad pareiškėjai būtų patyrę realią žalą, jei būtų kreipęsi su prašymu dėl subsidijos skyrimo į savivaldybės administraciją ir jų prašymas būtų nepatenkintas, nors jie atitiktų Įstatymo keliamus reikalavimus, arba prašymas būtų patenkintas, tačiau Ministerija nebūtų suformavusi nustatytos formos paraiškos kredito davėjui dėl lėšų pervedimo, tačiau nagrinėjamu atveju (t. y. 2018 m. rugsėjo mėnesį) pareiškėjai nesikreipė ir prašymo nepateikė, tai yra net nebuvo sprendžiama, ar Pareiškėjai atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus dėl subsidijos skyrimo, atitinkamai nebuvo atliekami ir kiti procedūriniai veiksmai, todėl negalima teigti, kad pareiškėjams kilo žala dėl tam tikrų atsakovo veiksmų. Argumentuoja, kad sprendimą tiesiogiai lėmusį pareiškėjų padėtį, tai yra neteikti prašymo, priėmė patys pareiškėjai; į bylą pateiktas įrodymas patvirtina, kad kitiems asmenims, 2018 m. rugsėjo mėn. pateikusiems prašymus dėl finansinės paskatos, buvo priimtas sprendimas dėl finansinės paskatos suteikimo būsto pirkimo ir statybų atveju. Daro išvadą, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp galimos žalos ir Ministerijos veikimo ar neveikimo, kaip teigia pareiškėjai, o reikalavimas negalėtų būti tenkinamas iš esmės, nes visų pirma 2018 m. rugsėjo mėnesį nesikreipė su prašymu dėl subsidijos gavimo, antra – sprendimą dėl subsidijos suteikimo, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, būtų priėmusi savivaldybės administracija, o ne Ministerija.

Pareiškėja A.M. ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, būdą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl turtinės 20 850 Eur žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjams, kurią jie kildina iš atsakovės atstovės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neteisėtų veiksmų.

Teismas iš administracinės bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjai 2018-09-12 pateikė prašymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų išaiškinimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjų kreipimąsi, 2018-09-17 raštu Nr. (32.9-24)SD-4986 atsakė, kad nėra įgaliota aiškinti teisės aktų bei jų taikymo, todėl pateikiama specialistų nuomonė, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu ar konkrečios situacijos sprendimu. Nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone įsigyti dalinai baigtą (80 proc. baigtumo) namą (kotedžą) pareiškėjai galėtų, jei jis atitinka statybos bei specialiųjų normų reikalavimus. Nurodytame rašte pareiškėjai informuoti, kad yra vykdoma Įstatymo nuostatų stebėsena, o esant poreikiui, bei siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, Įstatymo nuostatos bus tikslinamos. Pareiškėjams taip pat buvo paaiškinta atsakymo apskundimo tvarka. Pareiškėjai 2021-02-03 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė pretenziją dėl turtinės žalos atlyginimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2021-03-02 raštu Nr. (32.3E-24)SD-1086 pateikė informaciją apie nagrinėtų aplinkybių metu galiojusį teisinį reglamentavimą, faktinį aplinkybių vertinimą, žalos atlyginimo galimybes bei paaiškino atsakymo apskundimo tvarką.

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad prašymai dėl Įstatyme numatytos subsidijos gavimo teikiami per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, todėl, nepaisant Ministerijos pozicijos, buvo linkę teikti paraišką subsidijai gauti Įstatymo nustatyta tvarka. Akcentuoja, jog pildant prašymą dėl Įstatyme numatytos subsidijos gavimo per SPIS sistemą buvo galima pasirinkti tik du būsto kredito pirmajam būstui įsigyti naudojimo variantus: i) būstui pirkti; ii) būstui statyti. Pareiškėjai teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą (turtinius nuostolius), t.y. dėl anksčiau nurodytos priežasties (SPIS sistemoje pateiktos formos) negalėjo ir prarado galimybę gauti Įstatyme įtvirtintą subsidiją pirmajam būstui įsigyti, kadangi planavo įsigyti nebaigtos statybos būstą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Taigi, pagal CK, viena iš būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai, Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2018-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5139-502/2018 ir kt.).

Taigi, teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, be kita ko, nenusižengdamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima sprendimą, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas valstybei atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjai iš esmės vertina, kad Ministerijos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad ji netinkamai, paskubomis, neatsižvelgiant į Įstatymo nuostatas parengė prašymo formą dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą skyrimo.

Finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose, teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą nustato Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Aptariamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti. Subsidijos, suteikiamos: jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį ne daugiau kaip 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti jaunos šeimos, turinčios teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančios jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad: „savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos, arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos gavimo”. Jauna šeima, kuri įgyja teisę į papildomą subsidiją, dėl papildomos subsidijos gavimo kreipiasi į savivaldybės administraciją ir kredito davėją šiame straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis).

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-08-30 įsakymu Nr. A1-448 patvirtintas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašas, nustatantis jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms pagal Įstatymą, prašymų dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo pateikimo, jų nagrinėjimo, pažymų, patvirtinančių jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, suformavimo, subsidijų būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti, finansinės paramos apskaitos, pervedimo ir subsidijų grąžinimo tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo 3 punkte nustatyta, jog jauna šeima, pageidaujanti gauti finansinę paskatą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdama prašymą ir prašyme nurodytus dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu prašymas ir, jeigu reikia, papildomi dokumentai gali būti pateikti tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, prašymo formą pildo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.

Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, pirmiausia pažymi, kad jauna šeima, pageidaujanti gauti finansinę paskatą, turi teikti prašymą su reikiamais dokumentais į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją. Pareiškėjas teismo posėdyje nesutiko, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėtų būti savivaldybės administracija ir teigė, kad žala atsirado dėl netinkamo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimo ir Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje paskelbtos prašymo formos. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti, kadangi iš atsakovės 2018-09-17 rašto Nr. (32.9-24)SD-4986 matyti, kad pareiškėjams buvo nurodyta, jog Ministerija nėra įgaliota aiškinti teisės aktų bei jų taikymo, todėl pateikiama specialistų nuomonė, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu ar konkrečios situacijos sprendimu. Be kita ko, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokio fakto, kad atsakovės išaiškinimas pareiškėjams sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes, nes pareiškėjai nurodyto individualaus administracinio akto nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas, spręstina, jog pareiškėjams žalą (neigiamas pasekmes) galėjo sukelti tik savivaldybės administracijos priimtas sprendimas tenkinti arba netenkinti jų prašymą gauti finansinę paskatą pirmam būstui įsigyti. Pareiškėjai neneigia aplinkybės, jog niekada nesikreipė prašymu gauti finansinę paskatą pirmam būstui įsigyti į savivaldybės, kurios teritorijoje ketino įsigyti pirmąjį būstą, administraciją. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad savivaldybės, kurioje pareiškėjai siekė įsigyti pirmąjį būstą, administracija nėra priėmusi jokių Įstatymo 3 dalyje nurodytų sprendimų, kadangi patys pareiškėjai neteikė prašymo jai dėl finansinės paskatos pirmam būstui įsigyti. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl prašymo formos Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje inter alia (be kita ko) pažymi, kad Aprašas nustato, jog prašymas gali būti pateiktas: 1) tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją, 2) atsiųsti registruotu laišku, 3) elektroniniu būdu (Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje). Taigi, nepaisant to, jog Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikiant prašymą buvo galima pasirinkti tik du būsto kredito pirmajam būstui įsigyti naudojimo variantus, pareiškėjai turėjo visas galimybes prašymą dėl finansinės paskatos pirmam būstui įsigyti teikti tiesiogiai ar registruotu paštu savivaldybės administracijai. Pažymėtina, jog atsakovė į bylą pateikė duomenis, jog asmenims, kurie 2018 m. rugsėjo mėn. pateikė prašymus dėl finansinės paskatos pirmam būstui įsigyti, buvo priimtas sprendimas dėl finansinės paskatos suteikimo būsto pirkimo ir statybų atveju. Darytina išvada, jog Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje buvusi prašymo forma nebuvo kliūtis kitiems asmenims kreiptis prašymu dėl finansinės paskatos suteikimo statybų atveju, taip pat savivaldybės administracijoms tokį prašymą tenkinti. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju patys pareiškėjai pasirinko savo elgesio variantą, t.y. nesikreipė į savivaldybės administraciją prašymu skirti finansinę paskatą pirmam būstui įsigyti. Nesant priimtų atitinkamų savivaldybės administracijos sprendimų, laikytina, kad pareiškėjų argumentai, kad finansinė paskata nebūtų buvusi skirta, yra tik jų pačių subjektyvi nuomonė, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys ar įrodymai. Taigi, įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas ir faktinę situaciją, spręstina, kad šiuo atveju neteisėtų atsakovės veiksmų dėl to, jog pareiškėjai negavo finansinės paskatos pirmam būstui įsigyti, nėra, nes patys pareiškėjai neteikė prašymo savivaldybės, kurioje siekė įsigyti būstą, administracijai dėl šios finansinės paskatos skyrimo.

Dėl pareiškėjo teismo posėdyje nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-3137-643/2016 2016-02-01 sprendimo, pažymėtina, jog šiuo atveju nėra vertintinas jokių teisės aktų (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir pan.) teisėtumas. Kaip buvo anksčiau minėta, atsakovės 2018-09-17 raštas Nr. (32.9-24)SD-4986 buvo tik Ministerijos specialistų pateikiama nuomonė, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu ar konkrečios situacijos sprendimu. Teismo vertinimu, pareiškėjai gavę nurodytą atsakymą galėjo jį vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, ir jei manė, jog turi teisę gauti siekiamą finansinę paskatą, turėjo įstatymų nustatyta tvarka teikti prašymą savivaldybės administracijai.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad jiems žodžiu (telefonu) buvo suteikta neteisinga konsultacija, pažymėtina, jog šiuo atveju vien tik pareiškėjų paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ministerijos 2018-09-17 raštas Nr. (32.9-24)SD-4986 patvirtina, kad pareiškėjams buvo pateikta tik Ministerijos specialistų nuomonė. Išskyrus pareiškėjų paaiškinimus, bei atsakovės 2018-09-17 raštą, kitų įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų pateikęs klaidingą informaciją, į bylą nepateikta. Teismas daro išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. suteikė klaidingą informaciją, dėl kurios pareiškėja patyrė turtinę žalą (ABTĮ 56 straipsnis).

Teismo vertinimu, visuma anksčiau nurodytų aplinkybių rodo, kad atsakovės neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjams kilo žala, nėra. Pareiškėjai neįrodė, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kitos neturtinės žalos sąlygos nevertintinos, nes šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingos. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjų A. M., Ž. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė