- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-130-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00272-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. ir jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, perduodant jį laiduotojos E. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A., pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis vengė pareigos išlaikyti vaikus, t. y. žinodamas apie pareigą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8741-375/2011 teikti nepilnamečiams vaikams T. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 350 Lt (101,36 Eur) kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. vasario 6 d., nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d., nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 26 d., nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 9 d., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių vengė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas jiems išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, dėl ko 2017 m. balandžio 20 d. dienai susidarė 15091,82 Eur dydžio finansinis įsiskolinimas. Nukentėjusioji L. B., nesutikdama su priimtu Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiosios nuomone, teismas nepagrįstai pritaikė BK 40 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 4 dalį ir T. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodė, jog T. A. niekada nėra dirbęs oficialiai, pas jį yra nulinis darbo stažas, jis visą laiką yra užsirašęs darbo biržoje, tai nėra laikinas darbo neturėjimas. Vaikų išlaikymo skolos kuri 2017 m. balandžio 20 d. dienai sudaro 15091,82 Eur, taip pat įsiskolinimas už tris metus atgal 3128 Eur, kas viso: 18219,82 Eur, T. A. iš viso nemoka, nes ką moka yra einamieji mokėjimai ir nepakankami. Nukentėjusiosios teigimu, T. A. tik po jos kreipimosi dėl vengimo išlaikyti vaikus, perveda nuo 20-50 Eur, ir tai ne reguliariai.Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, jog laiduotoja T. A. sesuo E. S., žinodama, kad brolis neteikia išlaikymo vaikams, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas, jokios per tiek metu įtakos nepadarė. Todėl nukentėjusiosios nuomone, ateityje, taip pat neturės jokios įtakos tam. Nukentėjusiosios teigimu, T. A. niekada savo noru nepadėjo išlaikyti vaikų, jos turimais duomenimis niekur niekada legaliai nedirbo ir šiuo metu nedirba. Tokie deklaratyvūs T. A. teiginiai, kad įsidarbins ir mokės, tai tik bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl T. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra netikslingas, nebent T. A. savo veiksmais tai įrodytų, padengtų visą arba bent dalį susidariusio įsiskolinimo už vaikus, taip pat kas mėnesį pradėtų mokėti po 101,37 Eur vaikų išlaikymui, taip pat dengtų įsiskolinimą už vaikus.Atsiliepimų į nukentėjusiosios L. B. apeliacinį skundą negauta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. ir jo gynėja apeliacinį nukentėjusiosios skundą prašė atmesti. Prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusiosios L. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusioji L. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl nepagrįstai pritaikyto BK 40 straipsnio ir T. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas T. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, savo sprendimą išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek apeliaciniame nukentėjusiosios skunde akcentuojamas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį E. S. pagal laidavimą be užstato. Vertindamas galimybę T. A. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas pirmiausia nustatė, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, todėl šiuo aspektu Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. T. A. ankščiau neteistas, taigi egzistuoja BK 40 straipsnyje 2 dalies 1 punkte esanti sąlyga, kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Apylinkės teismas įvertino T. A. asmenybę, atsižvelgė į jo išreikštą poziciją dėl savo veikos neigiamo vertinimo ir pagrįstai nustatė, kad yra pagrindo manyti, kad T. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš sąlygų, būtinų atleidžiant T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. T. A. neatlygino padarytos žalos ir neįsipareigojo jos atlyginti. Teisėjų kolegija šiuos nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta viena iš sąlygų dėl asmens atleidimo, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad kaltininkas bent iš dalies būtų atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba įsipareigotų ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. T. A. yra pasižadėjęs mokėti nukentėjusiajai pinigus. Taip pat matyti iš bylos medžiagos nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys dėl žalos padarymo byloje nebuvo pareikštas, todėl spręsti dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų buvimo, apylinkės teismui nebuvo pagrindo. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. A. perdavė laiduotojos E. S. atsakomybei, kadangi sesuo žinodama, kad brolis neteikia išlaikymo vaikams, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas, jokios per tiek metu įtakos nepadarė. Pažymėtina, jog esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Byloje apklausta T. A. sesuo E. S. prašė, paskirti ja laiduotoja, nurodė, jog brolis yra paklusnus, juos sieja artimi ryšiai, užtikrina, kad tikrai galės įtakoti brolio elgesį bei paveikti, kad brolis mokėtų alimentus vaikų išlaikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino laiduotojos asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, nuo 2017 m. sausio 1 d. yra neįgalų asmenį slaugantis asmuo) ir jos realias galimybes daryti T. A. teigiamą įtaką ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė argumentus bei motyvuotas išvadas, jog E. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, todėl tikėtina, kad ateityje ji kaip T. A. sesuo, gali daryti teigiamą įtaką savo brolio elgesiui. Teisėjų kolegijai nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog E. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė tinkamai, o BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudarė pagrindą atleisti T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks apylinkės teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl naikinti ar keisti jį nukentėjusiosios L. B. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
nukentėjusiosios L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.