Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovo A. B. (A. B.) atstovei advokato padėjėjai J. J., atsakovui V. N. (V. N.), atsakovo R. J. atstovei advokatei R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovams V. N. (V. N.) ir R. J., trečiajam asmeniui I. B. (I. B.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovui A. B. (A. B.) trečiajam asmeniui (pagal priešieškinį atsakovui) I. B. (I. B.), kitas atsakovas V. N. (V. N.), dėl sandorio pripažinimo niekiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-28 teisme gautas atsakovo R. J. priešieškinis ieškovui A. B. (A. B.) atsakovui V. N. (V. N.), trečiajam asmeniui I. B. (I. B.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (T I, b.l. 122-128). 2011-10-11 teisme gautas atsakovo R. J. patikslintas priešieškinis ieškovui A. B. (A. B.) atsakovui V. N. (V. N.), trečiajam asmeniui I. B. (I. B.) dėl sandorio pripažinimo niekiniu. Nurodo, kad yra V. N. kreditorius pagal 2000-07-02 paskolos sutartį, pagal kurią jis paskolino V. N. 20000,00 Lt, o pastarasis įsipareigojo mokėti 4 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodo, kad pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus I. B. turėjo sumokėti V. N. 14500,00 Lt bei 5 procentus metinių palūkanų nuo 13800,00 Lt sumos. Pažymi, kad 2010-07-01 jis ir V. N. sutarė dėl reikalavimo teisių perleidimo vykdymo procese, nes V. N. tai buvo vienintelis būdas įvykdyti R. J. reikalavimą pagal 2000-07-02 paskolos sutartį. Remiantis prieš tai minėta perleidimo sutartimi, R. J. buvo išduoti vykdomieji raštai dėl 14500,00 Lt skolos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo 13800,00 Lt sumos išieškojimo iš I. B.. Pažymi, kad 2011 metų vasarį sužinojo, jog I. B. 2010-06-29 sudarė sutartį su A. B., pagal kurią pastarasis iš I. B. gavo 14000,00 Lt grynais kaip „užstatą“, kurį 2011-02-11 priedu prie minėtos sutarties laiko visišku I. B. atsiskaitymu su V. N. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-23 nutartį. Mano, kad 2010-06-29 sudarytas sandoris pažeidžia įstatymus: šalys nustatė teismo nutarties įvykdymo tvarką, neturėdamos jokio vykdomojo dokumento, kuris suteiktų teisėtą pagrindą daryti aukščiau nurodytas užskaitas tarp A. B., I. B. ir V. N.; neteisėtai pakeitė išieškotoją; nedalyvaujant V. N. neteisėtai atliko ne priešpriešinio reikalavimo įskaitymą. Patikslintu priešieškiniu atsakovas R. J. prašo: pripažinti niekiniais A. B. ir I. B. 2010-06-29 ir 2011-02-11 sudarytus susitarimus ir taikyti restituciją – įpareigoti A. B. grąžinti I. B. 13829,14 Lt sumą; priteisti solidariai iš A. B. ir I. B. atsakovui R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas (T II, b.l. 4-11).

Ieškovo atstovė advokato padėjėja J. J. ieškinį palaiko, su patikslintu priešieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo (pagal priešieškinį atsakovas) I. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (T II, b.l. 82). 2012-01-25 teisme gauti I. B. paaiškinimai, kuriais jis, taip pat informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. 2012-01-26 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarta bylą nagrinėti trečiajam asmeniui (pagal priešieškinį atsakovui) I. B. nedalyvaujant.

Ieškovo A. B. atstovė advokato padėjėja J. J. teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai V. N. 2010-07-01 sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę R. J., V. N. buvo skolingas ieškovui 241020,90 Lt. Tuo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš V. N. ieškovo naudai. Teigia, kad atsakovas V. N. iki šios dienos net dalies skolos negrąžino, o 2010-07-01, perleisdamas savo teisę dėl skolos išieškojimo iš I. B. atsakovui R. J., pažeidė ieškovo teises ir galimybę išieškoti bent dalį 241020,90 Lt skolos. Pažymi, kad trečiasis asmuo I. B. savo skolinius įsipareigojimus už 14000,00 Lt perdavė ieškovui todėl, kad pastarasis turėjo problemų su sveikata. Teigia, kad po 2010-06-29 sandorio sudarymo, kuomet ieškovui buvo perduoti prieš tai minėti trečiojo asmens skoliniai įsipareigojimai už minėtą sumą, ieškovui buvo atliktos dvi širdies operacijos. Pažymi, kad atsakovo V. N. skola ieškovui atsirado anksčiau nei atsakovai sudarė reikalavimo teisės perleidimo sandorį, todėl atsakovas V. N., būdamas skolingu ieškovui, sudarydamas minėtą sandorį elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu. Sudarius prieš tai nurodytą sandorį atsakovas V. N. tapo nemokiu. Teigia, jei atsakovas V. N. nebūtų sudaręs 2010-07-01 sandorio, ieškovui nebūtų reikėję sudaryti sandorio su trečiuoju asmeniu I. B.. Mano, kad patikslintas priešieškinis yra nepagrįstas, nes atsakovui V. N. neatsiskaičius su ieškovu, pastarasis neturėjo kitos išeities kaip tik sudaryti priešieškiniu ginčijamą sandorį, nes ieškovas neturėjo pinigų gydymuisi, o juos gavęs iš trečiojo asmens, panaudojo širdies operacijai atlikti. Prašo ieškinį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-12-09 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-11 sprendimo dalį bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-18 nutarties dalį panaikinti ir minėtų 2007-06-11 sprendimo dalį bei 2008-06-18 nutarties dalį dėl 35000,00 Lt palūkanų priteisimo iš V. N. A. B. panaikino (T I, b.l. 11-17). 2010-06-23 Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-14 sprendimą ir priėmė naują sprendimą - priteisė V. N. iš atsakovo I. B. 15800,00 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200,00 Lt žyminio mokesčio (T I, b.l. 18-20). 2010-09-23 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi ištaisė aritmetines klaidas Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-23 sprendime nurodant, kad I. B. privalo grąžinti V. N. pagal sutartį gautus 13800,00 Lt ir 5 procentų metines palūkanas nuo 13800,00 Lt sumos bei 200,00 Lt žyminio mokesčio (T I, b.l. 28). 2010-06-29 ieškovas A. B. ir tretysis asmuo (pagal priešieškinį atsakovas) I. B. pasirašė sutartį, kuria I. B. A. B. sumokėjo 14000,00 Lt dydžio užstatą, kurį sutarties šalys sutarė užskaityti, kaip išmokėtus pinigus pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-222-123/09, nurašant nuo atsakovo V. N. skolos ieškovui A. B. (T I, b.l. 21). 2010-07-01 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu atsakovas R. J. ir atsakovas V. N. sutarė dėl reikalavimo teisių perleidimo į I. B. skolą. Tuo pagrindu R. J. įsipareigojo sumokėti V. N. 15000,00 Lt (T I, b.l. 22). Iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2010-07-19 mokėjimo nurodymo Nr. 938817 matyti, kad I. B. į antstolės A. R. Ž. sąskaitą pervedė 500,00 Lt, skirtus V. N. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (T I, b.l. 23). Antstolė V. D. 2010-08-23 raginimu įvykdyti sprendimą kreipėsi į I. B., ragindama jį sumokėti 500,00 Lt išieškotojo R. J. naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-03-04 raštu dėl vykdomojo dokumento vykdymo antstolė V. D. informavo I. B. apie tai, jog pastarojo atliktas 500,00 Lt mokėjimas už V. N. nebus įskaitytas kaip atsiskaitymas su išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 0004/10/01906, nes minėtoje byloje išieškotoju yra ne V. N., o R. J. (T I, b.l. 24, 64). 2011-02-08 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2011, pakeitęs Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-23 sprendimo dalį, priteisė iš V. N. 76,73 Lt I. B. naudai (T I, b.l. 29-31). Prieš tai minėtos nutarties pagrindu, I. B. ir A. B. 2011-02-11 sudarė priedą prie 2010-06-29 sutarties, kurio pagrindu A. B. grąžino I. B. 170,86 Lt, o likusią I. B. sumokėtą 13970,86 Lt sumą A. B. šalys sutarė įskaityti kaip atsakovo V. N. skolą A. B. pagal 2009-01-09 vykdomąjį raštą L2-222-123/2009, informuodamos apie atliktą įskaitymą V. N. (T I, b.l. 32-33). Antstolė V. D. 2011-02-22 siūlymu kreipėsi į I. B. ir R. J., siūlydama šalims kreiptis į teismą dėl I. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (T I, b.l. 34-37). Atsakovai V. N. ir R. J. 2000-07-02 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. J. paskolino V. N. 20000,00 Lt, o pastarasis įsipareigojo mokėti 4 procentų dydžio metines palūkanas (T I, b.l. 65). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-20 nutartimi ieškovo V. N. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo I. B. priklausantį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, neviršijant 24682,00 Lt reikalavimų sumos (T I, b.l. 142). Prieš tai minėtos nutarties pagrindu antstolės V. D. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti vykdymo veiksmai (T I, b.l. 148, 154). Iš A. B. ligos istorijos matyti, kad ieškovas nuo 2010-10-04 iki 2011-03-20 turėjo sveikatos sutrikimų, susijusių su širdimi (T I, b.l. 165-170). Antstolės A. R. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 241020,90 Lt išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojo A. B. naudai (T II, b.l. 37-43). Ieškovas A. B. su prašymu kreipėsi į antstolę A. R. Ž. dėl skolos dalies sumažinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas V. N. įsiskolinimą sumažinti 13970,86 Lt suma (T II, b.l. 46).

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Ieškovas A. B. prašo teismo actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2010-07-01 sudarytą sutartį, kuria V. N. perleido savo reikalavimo teisę į I. B. skolą R. J..

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, savo nutartyse yra pasisakęs, jog actio Pauliana yra specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009).

Rašytine bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais neabejotinai nustatyta, kad ieškovas A. B. - kreditorius turėjo turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į V. N. – skolininką. Šios faktinės aplinkybės teismo posėdyje atsakovas V. N. neginčijo.

Ieškovas A. B. nurodė, jog V. N. pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-222-123/09 nėra sumokėjęs jam nė dalies skolos. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas V. N. būtų sumokėjęs bent dalį skolos ieškovui, todėl konstatuotina, jog ginčijamas sandoris pažeidžia A. B. kaip kreditoriaus teises. Pažymėtina, kad rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog V. N. pagal 2008-12-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-11 sprendimo dalis, yra skolingas 241020,90 Lt skolos, tuo tarpu ginčijamu sandoriu perleido reikalavimo teisę R. J. į 16500,00 Lt sumą. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog kreditoriaus A. B. reikalavimas galėjo būti nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (pinigines lėšas) ne mažesne reikalavimo apimtimi tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Atsakovai V. N. ir R. J. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu sutarė dėl reikalavimo teisių perleidimo į I. B. skolą, sudarė 2010-07-01. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog ieškinio senaties terminas ginčyti sandorį nėra suėjęs. Ieškovas į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi 2011-02-28, todėl darytina išvada, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas V. N. neprivalėjo sudaryti 2010-07-01 reikalavimo perleidimo sutarties, nes nepateikė įrodymų, jog atsakovas R. J. tuo metu iš V. N. būtų pareikalavęs grąžinti 20000,00 Lt skolą pagal 2000-07-02 skolos raštelį. Iš 2010-07-01 reikalavimo perleidimo sutarties „C“ punkto matyti, jog šalys sutarė, kad R. J. sumoka 15000,00 Lt V. N. už perleistą reikalavimo teisę į I. B. skolą. Ši sutarties sąlyga, kurią įvykdžius V. N. skola R. J. nebūtų sumažėjusi, leidžia konstatuoti, jog atsakovo V. N. paaiškinimai dėl reikalavimo grąžinti skolą, nesant kitų įrodymų, laikytini nepatikimais. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovas V. N. - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse dėl sąžiningumo yra pasisakęs, jog sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas yra tai, ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą. Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 straipsnio 4 punktas); sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo (CK 6.67 straipsnio 5 punktas); skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.) (CK 6.67 straipsnio 7 punktas). Nurodytais atvejais nesąžiningumo prezumpciją privalo paneigti atsakovai ir, remdamiesi konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti savo sąžiningumą.

Iš nagrinėjamoje byloje teismo nustatytų aplinkybių laikytina, jog ginčijamos sutarties šalių nesąžiningumas yra įrodytas. Bylos medžiaga konstatuotina, jog, jog atsakovas V. N., turėdamas kitą kreditorių – ieškovą, kuriam skola ženkliai viršijo skolą R. J., nepagrįstai suteikė pirmenybę kitam kreditoriui – R. J., todėl tai laikytina viena iš nesąžiningą atsakovo elgesį patvirtinančių aplinkybių. Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, jog atsakovas V. N. kaip ieškovo skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus A. B. teises, kadangi nesiekė grąžinti ieškovui nei dalies jo naudai iš I. B. priteistos 15800,00 Lt skolos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentais, jog atsakovas R. J., sudarydamas 2010-07-01 ginčijamą sutartį, turėjo žinoti apie V. N. įsiskolinimą ieškovui, galimai sunkią jo turtinę padėtį. Atsakovas V. N. teismo posėdyje patvirtino, jog jis su R. J. yra verslo partneriai, yra papildomai susitarę dėl likusios pagal 2000-07-02 skolos raštelį gautos skolos dalies ir palūkanų mokėjimo atsakovui priimtinomis sąlygomis. Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, jog atsakovas R. J. (trečiais asmuo pagal sandorį), sudaręs su skolininku V. N. atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Tą aplinkybę patvirtina prieš tai minėta aplinkybė - 2010-07-01 reikalavimo perleidimo sutarties „C“ punktas, iš kurio matyti, jog šalys sutarė, kad R. J. sumoka 15000,00 Lt V. N. už perleistą reikalavimo teisę į I. B. skolą, t.y. šalys sutarė dėl atlygintino sandorio.

Esant nustatytoms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti atsakovo R. J. atstovės ir atsakovo V. N. argumentai, kad ieškovas netinkamai pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą, reikšdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, nes atsakovų 2010-07-01 sudarytas sandoris ieškovo teisių nepažeidžia, kad atsakovas V. N., sudaręs minėtą sandorį, nemokiu netapo, kad neįrodyta, jog atsakovas R. J. elgėsi nesąžiningai.

Taigi nagrinėjamo ginčo atveju teismas daro išvadą kad dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo šios sutarties šalys buvo nesąžiningos, nes byloje neginčijamai nustatyta nesąžiningumo prezumpcijos galiojimo aplinkybė - įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 straipsnio 4 punktas), o atsakovai savo sąžiningumo neįrodė. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nesąžiningumo prezumpcijai taikyti pakanka, jog būtų bent viena CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovas įrodė ir byloje nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, 2010-07-01 sutartis, sudaryta tarp atsakovų V. N. ir R. J., pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.

Dėl sandorių pripažinimo niekiniais.

Atsakovas R. J. patikslintu priešieškiniu prašo A. B. ir I. B. 2010-06-29 ir 2011-02-11 sudarytus susitarimus pripažinti niekiniais ir taikyti restituciją – įpareigoti A. B. grąžinti I. B. 13829,14 Lt sumą, gautą minėtų susitarimų pagrindu. Nurodo, jog sandoris ir priedas prie sutarties sudarytas pažeidžiant galiojančias teisės normas, todėl laikytini niekiniais.

Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas ir teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, t. y. teismo įvertinimo teisiškai kaip niekinio ir negaliojančio. Lingvistinė CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatos išraiška, kad niekinis sandoris negalioja „nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu“, suponuoja išvadą, kad galimas teismo sprendimas pripažinti niekinį (pagal įstatymą) sandorį negaliojančiu. Tai išplaukia iš CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį ieškovas traktuoja niekiniu, o atsakovas šią nuostatą ginčija (dėl nevienodo aiškinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.). Teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali būti svarbus asmeniui, siekiančiam apginti savo kitas teises, pavyzdžiui, kad sutarties kontrahentas galbūt ateityje jam nereikštų reikalavimų, nes būtų teismo sprendimas, pašalinęs ginčą, ar iš sandorio atsirado civilinės teisės ir pareigos; kad asmenys neplatintų žinių, jog konkretų sandorį sudaręs asmuo be pagrindo nevykdo sutarties, sandorio ir taip neteisėtai elgiasi ar dėl dar kitokių sumetimų. Teismo sprendimas dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu būtų traktuojamas kaip teismo sprendimas dėl pripažinimo, ir tai yra vienas iš asmens civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.136 straipsnio 1 punktas). Ieškinio pareiškimo reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu kartu yra reikalavimas taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), nebūtinas reikalavimui išspręsti šių padarinių pašalinimo klausimą, bet gali būti svarstomas ir išsprendžiamas kaip ieškovo pareikštas pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas. Pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį niekinis sandoris nesukuria teisinių padarinių įstatymo pagrindu, bet ne dėl teismo padaromos išvados ar pripažinimo niekinio sandorio negaliojančiu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (LAT nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2011). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog I. B. 2010-06-29 sudarė sutartį su A. B., pagal kurią pastarasis iš I. B. gavo užstatinę sumą 14000,00 Lt grynais, kurie bylos Nr. (duomenys neskelbtini) civilinio proceso V. N. laimėjimo atveju bus užskaityti kaip išmokėti pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurašomi nuo skolos sumos N. B.. 2011-02-11 priedu prie minėtos sutarties šalys sumažino V. N. skolos nurašymo sumą iki 13970,86 Lt.

Teismas sutinka su atsakovo R. J. atstovės argumentu, kad ieškovo A. B. ir atsakovo pagal priešieškinį I. B. sandoriai sudaryti pažeidžiant galiojančias teisės normas, nes sandorio šalys neturėjo teisės pakeisti įstatymais nustatytą teismo sprendimo vykdymo tvarką. Įsiteisėjusių teismo sprendimų tvarką reglamentuoja LR Civilinio proceso kodekso normos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį I. B. minėtais sutartimi ir priedu prie sutarties susitarė dėl vykdymo procese taikytinų įstatymų taikymo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo (šiuo atveju atsakovo) teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

LR CPK 596 str. numatyta, jog nutartimi vykdymo procese išieškotoją antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu pakeičia pirmosios instancijos teismas. Šis nurodymas yra aiškus ir įsakmus, todėl yra pagrindas jį vertinti kaip imperatyviąją įstatymo nuostatą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatymo konkrečiai pasisakyta dėl imperatyviojo reikalavimo nesilaikymo padarinių – dokumentai ir aktai vertinami negaliojančiais. Ginčo atveju šalys pakeitė išieškotoją – R. J. (prieš tai – V. N.) A. B. dėl skolos išieškojimo iš I. B. be teismo nutarties todėl darytina išvada, kad ginčo sandoris pažeidžia prieš tai minėtoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

Pažymėtina, jog laikytina, kad sandorio šalys neturėjo teisės pakeisti įstatymais nustatytą teismo sprendimo vykdymo tvarką, dėl to pažeistas ir viešasis interesas.

LR CPK 624 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, jog A. B. ir I. B. 2010-06-29 sutartimi ir 2011-02-11 priedu prie sutarties sutartas kaip V. N. skolos A. B. įskaitymas pagal 2009-01-09 vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini), nelaikytinas priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Esant nustatytoms aplinkybėms išsamiau apie šalių išsakytus argumentus, pagrindžiančius priešpriešinių sumų įskaitymą, kaip neturinčius teisinės reikšmės, nepasisakytina.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams darytina išvada, kad A. B. ir I. B. 2010-06-29 sudaryta sutartis ir 2011-02-11 priedas prie sutarties prieštarauja imperatyvioms teisės normoms - įstatymais nustatytai teismo sprendimo vykdymo tvarkai, todėl laikytini niekiniais.

Dėl restitucijos taikymo.

CK 6.146 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad restitucija taikoma natūra. Kai restitucija natūra neįmanoma (pvz., daiktas žuvo) arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Vadovaujantis CK 6.146 straipsniu, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi, taikydamas restituciją, teismas turi nustatyti, ką kiekviena šalis gavo pagal sandorį, kuris pripažintinas negaliojančiu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

Pripažinus sandorį niekiniu tenkintinas prašymas taikyti restituciją. Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal sandorį, kuris pripažintinas negaliojančiu A. B. gavo pinigines lėšas, todėl įpareigotinas grąžinti I. B. 13829,14 Lt sumą, gautą niekiniais pripažintų susitarimų pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinus visiškai, laikytina, kad patenkinta 100,00 procentų ieškinio reikalavimų, atitinkamai patenkinta 100,00 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinti priešpriešiniai šalių reikalavimai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: už šalių atstovavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu šalims priteistina po 50 procentų jų turėtų su atstovavimu susijusių išlaidų; šalių patirtos išlaidos, susijusios su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių dokumentų (ieškinio, patikslinto priešieškinio) parengimu bei žyminio mokesčio sumokėjimu, šalims priteistinos po 100 procentų jų turėtų išlaidų, nes abiejų šalių reikalavimai pagal ieškinį ir parikslintą priešieškinį patenkinti visiškai. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovų V. N. ir R. J. ieškovui A. B. lygiomis dalimis priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu ir pateikimu teismui bei žyminio mokesčio sumokėjimu pateikiant ieškinį ir 50 procentų išlaidų, susijusių su advokato padėjėjos atstovavimu teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atitinkamai atsakovams V. N. ir R. J. iš ieškovo A. B. ir trečiojo asmens I. B. (atsakovo pagal patikslintą priešieškinį) lygiomis dalimis iš kiekvieno priteistinos visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu ir žyminio mokesčio sumokėjimu pateikiant priešieškinį teismui bei 50 procentų išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nustatyta, kad ieškinys apmokėtas 134,00 Lt žyminiu mokesčiu (T I, b. l. 10), patikslintas priešieškinis - 134,00 Lt žyminiu mokesčiu (T I, b. l. 129). Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovų V. N. ir R. J. ieškovui A. B. priteistinas 134,00 Lt žyminis mokestis, lygiomis dalimis po 77,00 Lt iš kiekvieno atsakovo. Atitinkamai atsakovui R. J. iš ieškovo A. B. ir trečiojo asmens (pagal priešieškinį atsakovo) I. B. priteistinas 134,00 Lt žyminis mokestis, lygiomis dalimis po 77,00 Lt iš kiekvieno.

Nustatyta, kad atsakovas R. J. patyrė išlaidų, susijusių su patikslinto priešieškinio parengimu. Iš 2011-10-18 mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas advokatei R. Č. už patikslinto priešieškinio parengimą sumokėjo 900,00 Lt (T II, b.l. 44). Pažymėtina, kad pagal advokatės R. Č. pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas, atsakovas turėjo sumokėti 800,00 Lt (T II, b.l. 92). Teismas, vertindamas atsakovo R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias patikslinto priešieškinio parengimu, remiasi jo atstovės advokatės R. Č. pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas R. J. patyrė 800,00 Lt išlaidų, susijusių su patikslinto priešieškinio parengimu. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovui R. J. iš ieškovo A. B. ir trečiojo asmens (pagal priešieškinį atsakovo) I. B. priteistina 800,00 Lt išlaidų, susijusių su patikslinto priešieškinio parengimu, lygiomis dalimis po 400,00 Lt iš kiekvieno.

Nustatyta, kad atsakovas R. J. patyrė 900,00 Lt išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu teisminio bylos nagrinėjimo metu. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui R. J. iš ieškovo A. B. ir trečiojo asmens (pagal priešieškinį atsakovo) I. B. priteistina 450,00 Lt išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu teisminio bylos nagrinėjimo metu, lygiomis dalimis po 225,00 Lt iš kiekvieno.

Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų šalys teismui nepateikė, todėl kitos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

Taikant bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymo būdą ieškovui A. B. iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o iš V. N. priteistina 77,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atsakovui R. J. iš ieškovo A. B. priteistina 625,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo asmens (pagal priešieškinį atsakovo) I. B. 702,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2010-07-01 sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. N. (V. N.) ir R. J., nuo jos sudarymo dienos.

Patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti niekiniais A. B. (A. B.) ir I. B. (I. B.) 2010-06-29 sudarytą sutartį ir 2011-02-11 priedą prie sutarties, ir taikyti restituciją – įpareigoti A. B. grąžinti I. B. 13829,14 Lt sumą, gautą minėtų sandorių pagrindu.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 77,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 625,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš trečiojo asmens (pagal priešieškinį atsakovo) I. B. (I. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 702,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.