- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-188-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05170-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- Teo LT
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės Deadalic Entertainment apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės Deadalic Entertainment ieškinį atsakovei Teo LT, AB, išvadą duodanti institucija -Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ribotos atsakomybės bendrovės Deadalic Entertainment ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 2058,33 Eur (arba 7107 Lt) turtinės žalos atlyginimą ir 1737,72 Eur (arba 6000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra kompiuterinio žaidimo DEPONIA išleisto 2012-01-27 kompiuterių programos bei kompiuterinio žaidimo CHAOS ON DEPONIA, išleisto 2012-10-12, kompiuterių programos autorinių teisių turėtojas. Ieškovė yra sudariusi autorių teisių pažeidimų peer 2 peer internetiniuose tinkluose monitoringo sutartį su Vokietijos ribotos atsakomybės bendrove Firma Baseprotect, kuri sukūrė ir taiko specialią kompiuterių programą minėtiems prisijungimams internete nustatyti. Baseprotect kompiuterių programos įrangos pagalba užfiksavo pažeidimus siunčiant neteisėtas DEPONIA ir CHAOS ON DEPONIA kompiuterinių žaidimų kopijas per atsakovo vartotojus. Ieškinio parengimo dieną vienas vienetas kompiuterinio žaidimo DEPONIA ir CHAOS ON DEPONIA kainavo po 19,99 eurų. Kompiuterio programos (kompiuterinių žaidimų CHAOS ON DEPONIA ir kompiuterinio žaidimo DEPONIA) atgaminimas, persiunčiant juos peer 2 peer internetiniais tinklais įvyko dėl atsakovės teikiamų interneto paslaugų vartotojų kaltės, kuris buvo atliktas išvengiant autorinio atlyginimo mokėjimo, taip pažeidžiant turtines autorių teises. Neteisėtas kopijų darymas peer 2 peer tinklų pagalba pakenkė ieškovo reputacijai ir geram vardui, nes neatlygintinas intelektinės veiklos metu sukurtų kūrinių pasisavinimas ir naudojimas pašalina galimybę ieškovei parduodant produktą atgauti lėšas, įdėtas kompiuterinių programų sukūrimui, pašalina galimybę gauti pelną, menkina autorinio kūrinio vertingumą, yra nesąžiningas ir savanaudiškas. Neturtinę žalą, kuria pakenkta ieškovės dalykinei reputacijai bei pažeistos neturtinės autorių teisės dėl kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimo be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo, atgaminimų ir pan. ieškovas vertina bendra 1737,72 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ieškinys yra grindžiamas išimtinai teorinio pobūdžio pasvarstymais ir jokiais įrodymais nepagrįstais ieškovės samprotavimais. Kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė nei vieno, jo ieškinyje išdėstytą poziciją patvirtinančio įrodymo. Civilinės atsakomybės taikymas yra galimas tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad: nukentėjusiai šaliai yra padaryta žala; ši žala yra padaryta neteisėtais veiksmais; tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys; asmuo, atsakingas už žalos padarymą, yra kaltas, išskyrus tuos atvejus kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tuo tarpu, ieškovė ieškinyje suformuluoja tokią poziciją, jog atsakovė, vien egzistuodama kaip tokia (telekomunikacinių paslaugų teikėjas) yra atsakinga už kilusią žalą ir, galbūt, kažkieno atliktus neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Juo labiau, jog atsakovė net neturi pareigos kontroliuoti interneto turinį, netgi priešingai Lietuvos Respublikos teisės aktai tą daryti draudžia.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ribotos atsakomybės draudimo ir atsakovės Teo LT, AB, nesiejo jokie sutartiniai santykiai tarp jų nebuvo sudaryta jokia sutartis. Kadangi ieškovė patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina ne iš sutartinės, o deliktinės atsakomybės, ieškovė privalėjo įrodyti ginčo atveju (CPK 199 straipsnis) patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad autorių teisių gynimo atveju autorių teisių apaugos objekto (šiuo atveju - kompiuterių programų (kompiuterinio žaidimo) atgaminimas bet kokia forma ar būdu be autorių teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autorių išimtines turtines teises (LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 1d. 1p., 73 str. 1d.). Teismas spręsdamas šią bylą taip pat rėmėsi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, kuri numato samdančio darbuotojus asmens pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės tačiau šioje byloje remiantis surinktais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog asmenys kurie galimai siuntėsi kompiuterinius žaidimus kurių autorinių teisių turėtojas yra ieškovas, yra atsakovo darbuotojai. Atsakovei negali būti kildinama atsakomybė pagal nurodytą CK 6.246 straipsnio 1 dalį.
Teismas konstatavo, kad atsakovė, nekontroliuodama savo vartotojų interneto naudojimo negali būti laikoma atsakinga už kitų asmenų galimai neteisėtus veiksmus. Pagal direktyvos Nr. 95/46/EB 5 straipsnį „su abonentais ir naudotojais susiję srauto duomenys, kuriuos tvarko ir saugo viešųjų ryšių tinklo ar viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, turi būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad taptų anoniminiais, kai šie duomenys nebėra reikalingi pranešimui perduoti, jeigu nepažeidžiamos šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalių ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatos“. Todėl atsakovei, nesaugojus ilgiau nei teisės aktuose numatytą terminą (6 mėn.) duomenų apie vartotojų naudotus interneto protokolo adresus (toliau-IP adresas) adresus bei istoriją, laikantis tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normų, ieškovo prašymu jį „bausti“, priteisiant iš atsakovo žalą, kuri padaryta galimai neteisėtais telekomunikacijų vartotojų veiksmais, pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei toks žalos priteisimas nesant atsakovo kaltės būtų neteisėtas pagal CK ir kitų teisės aktų nuostatas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) ribotos atsakomybės bendrovės Deadalic Entertainment apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1. Nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta konstitucinė teisė į teisingą teismą. Teismas atsisakė nustatyti tinkamą atsakovą byloje, nes 2014-12-08 posėdyje atmetė rašytinį 2014-10-30 apeliantės prašymą įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.
Šalies argumentai
2. Apeliantė prašė teismo išreikalauti sutartis su atsakovės vartotojais, siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, su žalos atsiradimu, tuos asmenis įtraukti į bylą. Teismas šiuos atsakovės prašymus atmetė, todėl apeliantės nuomone, teismas atsisakė vertinti bei tirti ginčo byloje esmę.
3. Atsakovė klaidino teismą ir procesinėmis manipuliacijomis pasiekė, jog tikslūs vartotojų duomenys po šešių mėnesių negali būti atskleisti, todėl, vadovaujantis subjektyvios tiesos principu civiliniame procese, turi atsakyti už apeliantei padarytą žalą, kadangi byloje yra tik įrodymai, kad ginčo IP adresais disponuoja, akivaizdu išimtinai atsakovė, o ne galimai kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, ir tik ji gali skirti naudoti IP adresus savo įmonės vidaus reikmėms ir išorės vartotojams.
4. Pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių net keletu procesinių sprendimų būtent pasiekė rezultato, kad atsakovė neišsaugotų, nepateiktų į bylą duomenų ir įrodymų apie ieškovo nurodytus ginčo IP adresų naudotojus, o priimant sprendimą neigiamas šių teismo procesinių sprendimų teisines pasekmes atmetant nevienkartinius prašymus panaudojo jas aiškindamas ir taikydamas išimtinai apeliantės nenaudai.
4. Dauguma teismo sprendimo motyvų neturi reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui dėl padarytų esminių procesinių pažeidimų bei dėl to, kad dėl jų nebuvo ginčo ir jie niekaip nesusieti su bylos įrodymais, todėl pakartotinai nagrinėjant bylą, peržiūrėtini ir vertintini kritiškai. Apeliantė prašė įvertinti atsakovės IP adresus naudojančių asmenų neteisėtus veiksmus internete, kurie užfiksuoti elektroninės formos įrodymais kaip neteisėtas autorinių kūrinių siuntimas ir platinimas, todėl nebuvo reikalaujama jokio vartotojų „sekimo“ iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne tik kad su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, įrodančių egzistuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, bet ir apskritai jų nenurodė - nebuvo nurodyti neteisėti atsakovės veiksmai, nėra absoliučiai jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir tariamai patirtų ieškovo nuostolių, visiškai nenurodyta kuo pasireiškė atsakovo kaltė, nepateikta jokių įrodymų, jog ieškovo negautos pajamos yra ne hipotetinės, o realios.
Šalies argumentai
2. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek teismams teiktuose prašymuose, tiek apeliaciniame skunde nepagrįstai vis dar tapatina laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo institutus. Ši aplinkybė įrodo, jog apeliantės teiginiai dėl teismų priimtų procesinių sprendimų taikymo išimtinai apeliantės nenaudai yra pačios apeliantės teisiškai klaidingų ir sistemiškai taikomų veiksmų rezultatas, o ne teisingai civilinio proceso normas taikiusių teismų tariamos klaidos.
3. Apeliantė apeliaciniame skunde savo argumentus, teiginius ir tariamas procesines teises sužinoti atsakovės klientų tapatybes ir jų interneto ryšiu perduotų duomenų turinį, nepagrįstai grindžia šiam ginčui netaikytinomis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių, bei Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nuostatomis, tuo pačiu ignoruoja šiam ginčui taikytinas aktualias Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) nuostatas, kurios išvis draudžia vykdyti interneto turinio kontrolę, tuo labiau – saugoti ir perduoti asmenų interneto turinio informaciją tretiesiems asmenims.
4. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti ir tariamai nepagrįstai atsakovės neišpildyti reikalavimai vykdyti tariamus įstatyminius įsipareigojimus ir nepagrįstai atskleisti atsakovės klientų tapatybes ir jų interneto turinio duomenis prieštarauja LR ERĮ 65 str. 1 d. nuostatoms, kuriose nurodoma, jog elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Nei viena iš šių duomenų kategorijų neapima interneto turinio kontrolės, šiuo atveju pažymėtina, jog tiek ginčo metu pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė atskleisti srauto duomenis, tačiau jos reikalauti IP adresų srauto duomenys buvo tiesiogiai apeliantės sietini su nurodomu laikotarpiu dėl kompiuterinių žaidimų DEPONIA ir CHAOS ON DEPONIA kopijų siuntimo. Tai reiškia, jog faktiniai IP adreso srauto duomenys turėjo būti sietini su tam tikro objekto siuntimu, t. y. su interneto turinio kontrole. ERĮ 65 str. 1 d. nuostata nėra taikoma šio straipsnio 2 d. nurodytoms duomenų kategorijoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad apeliantė ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų tiekėja, t.y. interneto ryšio prieigos paslaugų teikėja, kuri pagal sutartis sudaromas su vartotojais teikia jiems prieigą prie interneto. Kaip neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalą, apeliantė nurodė atsakovės AB TEO LT vartotojų prisijungimą per Peer 2 Peer (P2P) sistemą ir siuntimą apeliantės sukurtų kompiuterinių programų DEPONIA ir CHAOS ON DEPONIA, į kurias autorinės teisės priklauso apeliantei. Pirmos instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo užtikrinta konstitucinė teisė į teisingą teismą. Teismas atsisakė nustatyti tinkamą atsakovą byloje, buvo atsisakyta išreikalauti atsakovo disponuojamus rašytinius įrodymus.
CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.). CK 6.246-6.249 str. yra numatytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat kaltė. Žalą padariusio asmens kaltė civilinėje teisėje preziumuojama (CK 6.248 str.1 d.), tačiau kitas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo, t.y. ieškovas.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo atsakovei taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų (nors reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo tokią pareigą turėjo), tačiau nurodė, kad žala apeliantei buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovės vartotojų veiksmų. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas dėl procesinio nelygiateisiškumo ir atsakovės procesinių manipuliacijų nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie vartotojus pagal nurodomus jų IP adresus.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad reikalavimai atskleisti atsakovės klientų tapatybes ir jų interneto turinio duomenis prieštarauja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kuriose nurodoma, jog elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nurodomos duomenų kategorijos, kurios yra privalomos išsaugoti siekiant tirti ar atskleisti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tačiau net ir šios duomenų kategorijos neapima interneto turinio kontrolės, kadangi ERĮ 1 priede nurodomos tokios saugomos duomenų kategorijos: duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti, duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti, duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti, duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti, duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti, duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. SB „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltik vairas“ v. ribotos atsakomybės bendrovė (OOO) „ARVES velo“, bylos Nr. 3K-3-345/2011).
Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-687/2016. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių informacinių paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už galimą autorinių teisių pažeidimą vartotojui naudojantis paslauga, vartotojo asmens duomenų atskleidimą, ir dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir duomenų apie tinkamą atsakovą gavimą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinio teismo byloje kaip ir šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės Daedalic Entertainment ieškinys atsakovei UAB „Cgates“ dėl 966 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti žalą dėl to, kad UAB „Cgates“ vartotojai įvykdė prisijungimus ir siuntė kompiuterinio žaidimo „Chaos on deponia“ kopijas be ieškovės sutikimo. Kasacinis teismas, šioje byloje pasisakydamas dėl interneto paslaugų teikėjo pareigos (įpareigojimo) atskleisti konkretaus IP adreso naudotoją, konstatavo, kad sprendžiant dėl atsakovės – interneto paslaugų teikėjos – pareigos atskleisti duomenis apie IP adreso naudotoją, atsisiuntusį kompiuterinius žaidimus, būtina atsižvelgti ir užtikrinti skirtingų interesų ir vertybių pusiausvyrą ir proporcingą apsaugą: teisės į nuosavybę (intelektinės nuosavybės teises) ir teisės į privatų gyvenimą gynimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolas Nr. 1 ir Konvencijos 8 straipsnis), taip pat teisės (suprantama, kai tokia teisė yra) atgaminti kūrinį asmeniniais tikslais (ATGTĮ 20 straipsnis). Kasacinio Teismo teisėjų kolegija sprendė, jog konkrečiu byloje susiklosčiusiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami ieškovės veiksmus, siekiant įstatymo nenustatytomis priemonėmis ir pažeidžiant civilinio proceso principus išreikalauti iš atsakovės duomenis, identifikuojančius jos teikiamų paslaugų vartotojų asmenis, kaip neteisėtus ir todėl neginamus įstatymo, pažeidė proporcingumo principą ar neužtikrino teisės į nuosavybę (intelektinės nuosavybės teises) ir teisės į privatų gyvenimą gynimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 1 straipsnis ir Konvencijos 8 straipsnis) tinkamos pusiausvyros.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nagrinėjamos bylos ir Kasacinio Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-687/2016 nagrinėtos aplinkybės (ratio decidenti) yra tapačios, todėl būtina remtis Kasacinio Teismo suformuluotais teisės taikymo išaiškinimais šioje byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą Kasacinio Teismo praktiką ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuoja, jog nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovė, kaip internetinės prieigos tiekėja, gali būti laikomas atsakinga už savo vartotojų neteisėtus veiksmus.
Pagal CPK 93 straipsnį atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės ribotos atsakomybės bendrovės Deadalic Entertainment atsakovės Teo LT, AB naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė Teo LT, AB pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 350,11 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didėlės, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei TEO LT, AB, juridinio asmens kodas 12121534, iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės Deadalic Entertainment, Vokietijos juridinio asmens kodas 100606, 350,11 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.