Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2008-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-447-583/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2008-09-22
Bylos Nr.
II-447-583/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pažeidėjas
E. B.
Kategorijos
  • 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.II-447-583/2008 m.Procesinio sprendimo kategorija 42.12;73 (S)
Administracinės bylos kategorija 2.3KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovams Erlandui Lenzbergui ir Irinai Jakovlevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. B. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl 2008-06-02 nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. gegužės 27 d. Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūros departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. kovo 17 d. E. B. institucijai pateikė laivo žvejybos žurnalo lapą ir iškrovimo deklaracijos originalą Nr. 015220. Laivo žvejybos žurnalo lape ir iškrovimo deklaracijoje aptikti pažeidimai: paklaida tarp sužvejoto ir iškrauto menkių kiekių sudaro 11 procentų. Tuo E.B. pažeidė Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V1-47 8.4 punkto reikalavimą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 87³ straipsnio 3 dalį.

2008 m. birželio 02 d. Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūros departamento pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu E.B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87³ straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 1000 litų bauda. Skiriant administracinę nuobaudą buvo nurodyta, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 2007-12-19 nutarimu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Teigia, jog nutarime nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį paskirta administracinė nuobauda, nes 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimą skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, o 2008 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis apeliacine tvarka yra apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Taip pat nurodo, kad laivo žvejybos žurnalo 15 grafoje įrašas - 70 kilogramų sužvejotų ir žurnalo iškrovimo deklaracijoje 18 grafoje įrašas apie 70 kilogramų iškrautos žuvies kiekį yra teisingi, kadangi tokią paklaidą leidžia teisinis reguliavimas, numatantis, kad įvertinant laive esančių menkių kiekį kilogramais leidžiama 8 procentų paklaida, o įvertinant kitų rūšių žuvų, kurioms nustatyti bendri leistini sugavimai, kiekį kilogramais – 20 procentų paklaida. Mano, kad institucijos pareigūnė, nustatydama, kad laivo žvejybos žurnale turėjo būti nurodyti skirtingi svoriai laive laikomų sužvejotų žuvų kiekiui ir iškrovimo deklaracijoje, yra neteisi ir nepagrįstai teigia, kad turėjo būti 11 procentų paklaidą tarp sužvejoto ir iškrauto menkės kiekio.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skundą tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovai Irina Jakovleva ir Erlandas Lenzbergas prašo skundą kaip nepagrįstą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, kad institucija nemano, kad E.B. laivo žurnale turėtų pildyti paklaidą ir nurodyti ją, tačiau nurodo, kad institucijai pateikto Europos bendrijų laivo žvejybos žurnalo 15 grafoje - laive laikomų sužvejotų žuvų kiekis kilogramais gyvojo svorio buvo nurodytas 70 kilogramų, tai atitinkamai šio žurnalo iškrovimo deklaracijoje (18 grafa) menkės kiekis kilogramais negalėjo būti nurodomas ir šioje grafoje, kadangi pagal pačio E.B. pildyto žurnalo duomenis buvo nurodytas kodas, patvirtinantis, kad menkė iškrovimo vietoje iškrauta apdorota – skrosta su galvomis (žuvų perdirbimo kodas „GUT“. Šių aplinkybių neneigia ir pats E. B.. Todėl, jei iškrovimo deklaracijoje nurodytas žuvies po apdirbimo kiekis yra 70 kilogramų, tai 15 grafoje – laive laikomų sužvejotų žuvų kiekis rūšimis kilogramais, turėjo būti nurodytas 11 procentų didesnis, nes toks perskaičiavimo koeficientas yra nustatytas teisiniu reglamentavimu, perskaičiuojant perdirbtos žuvies svorį į gyvų žuvų svorį. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos žurnalų ir iškrovimo/perkrovimo deklaracijų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V1-47 „Dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos žurnalų ir iškrovimo/perkrovimo deklaracijų“ 8.4 punktas nustatė, kad įvertinant laive esančių menkių kiekį kilogramais, leidžiama 8 procentų paklaida. Kai E. B. pateikė Laivo žvejybos žurnalo lapą ir iškrovimo deklaracijos originalą Nr. 015220, jame padaryti įrašai leido pagrįstai daryti išvadą, kad nežiūrint padarytų identiškų įrašų tarp sugautos ir iškrautos žuvies kiekio, žurnale pagautos ir iškrautos menkės svorio vienetai turėjo skirtis 11 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl veikos kvalifikavimo ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

E.B. skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jokių pažeidimų nepadarė, todėl mano, kad jis surašytas nepagrįstai. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. II-328-162/2008 nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-05-16 nutartimi buvo konstatuota, kad surašant teisės pažeidimo protokolą ir priimat nutarimą buvo suvaržytos E.B. teisės, todėl šie trūkumai gali būti pažalinti tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą ir ginčijamas nutarimas buvo panaikintas, o administracinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo. 2006-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (biuletenis administracinių teismų praktiką Nr. 9, psl. 31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teise, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šalinant padarytus pažeidimus institucija 2008-05-27 surašė naują teisės pažeidimo protokolą, kuriame išdėstė analogiškas aplinkybes, pasirašytinai išaiškino jam jo teises ir pareigas, įteikė protokolo nuorašą ir tuo pašalino procesinius pažeidimus. Taigi, E.B. išdėstyti argumentai, kad institucija neturėjo teisinio pagrindo surašyti naujo teisės pažeidimo protokolo nepagrįsti.

E. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 87³ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 87³ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo turinio E.B. administracinėn atsakomybėn yra patraktas už tai, kad 2008 m. kovo 17 d. jis pristatė laivo žvejybos žurnalo lapą ir iškrovimo deklaracijos originalą Nr. 015220, kuriame nurodyta 11 procentų paklaida tarp sužvejoto ir iškrauto menkių kiekio. Šiame procesiniame dokumente nurodoma, kad E. B. pažeidė Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V1-47 8.4 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, jog įvertinant laive esančių menkių kiekį kilogramais, leidžiama 8 procentų paklaida, o įvertinant kitų rūšių žuvų, kurioms nustatyti bendri leistini sugavimai, kiekį kilogramais – 20 procentų paklaida. Jeigu tokios žuvys laikomos dėžėse, krepšiuose arba kitose talpose, reikia nurodyti tikslų dėžių, krepšių arba kitų talpų skaičių. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 779/97 15 straipsnis nustato, jog nukrypstant nuo Reglamento Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, įvertinant laive laikomų žuvų, kurioms nustatytas DLSK, kiekį kilogramais, leistinas nukrypimo dydis yra 10 procentų laivo žurnale nurodyto kiekio, išskyrus menkes, kurių atveju leistinas nukrypimo dydis yra 8 procentų. Europos Komisija 2006-07-18 rašte D 08735 išaiškino, kad leidžiama paklaida turi būti skaičiuojama palyginant iškrovimo deklaracijoje ir žvejybos žurnale nurodytus kiekius. 1983-09-22 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo punkte nurodyta, kad iškrovimo deklaracijoje nurodomas iškrautų žuvų svoris po žuvų apdorojimo laive, o atitinkama gyvų žuvų svoriui apskaičiuoti valstybės narės institucijos pritaiko perskaičiavimo koeficientus. Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005-07-18 įsakymu Nr. V1-35 (redakcija galiojusi iki2008-07-01) patvirtinti žvejybos laive perdirbtų žuvų svorio perskaičiavimo į gyvų žuvų svorį koeficientai, kurie numatė, kad išdarinėtos su galva menkės perskaičiavimo į gyvos svorį koeficientas yra 1,11.

Iš šio teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įvertinant laive esančių menkių kiekį kilogramais, leidžiama 8 procentų paklaida. E.B. institucijai pateikė Europos Bendrijų laivo žvejybos žurnalą (b.l.22), kuriame buvo analogiški įrašai apie sugautos žuvies kiekį tiek 15 grafoje – laive laikomų sužvejotų žuvų kiekis kilogramais gyvojo svorio, tiek 18 grafoje – iškrovimo deklaracijoje. Kadangi iškrovimo deklaracijoje yra nurodoma, kad iškrauta skrosta menkė su galvomis ir tai patvirtina įrašytas kodas, buvo konstatuota, kad deklaracijos 15 grafoje - laive laikomų sužvejotų žuvų kiekis kilogramais gyvojo svorio, turėjo būti nurodytas didesnis sugautos menkės kiekis kilogramais. Atitinkamai perskaičiavus nustatytu koeficientu 1.11 į gyvos žuvies svorį, 15 grafoje turėjo būti įrašyta ne mažiau kaip 77.7 kg. gyvojo žuvies svorio. Taigi E.B. 2008-03-14-15 pildydamas Europos Bendrijų laivo žvejybos žurnalą, 15 grafoje nurodydamas laive laikomos sužvejotos menkės kiekį 70 kilogramų ir analogišką kiekį nurodydamas apdirbtos (skrostos su galvomis), iškrovimo deklaracijoje 18 grafoje, nurodė duomenis neatitinkančius realiai sugautos gyvos žuvies kiekio kilogramais gyvojo svorio. Perskaičiavus 18 grafoje nurodytus duomenis deklaruotus iškrovimo vietoje pagal koeficientą 1.11, realus menkės kiekis 15 grafoje turi būti koreguojamas įrašant 77.7 kg. Šie duomenys yra laikomi atkurtais ir atstačius realų laive laikomą sužvejotos menkės kiekį kilogramais, šie duomenys viršija nurodyto svorio leidžiamą 8 procentų paklaidą. E.B. laivo žvejybos žurnale neįrašė duomenų apie sužvejotos menkės svorį, kurie viršytų svorio paklaidą, tačiau jis užpildė žurnalą netinkamai ir duomenys apie sužvejotos žuvies gyvąjį svorį atkuriami pagal koeficientą 1.11 padauginus iškrovimo vietoje apdorotos žuvies kiekį ir gaunamas gyvos žuvies svoris 77.7 kg. Minimas svoris viršija leistiną 8 procentų paklaidą, numatytą menkei. Taigi šiais veiksmais jis pažeidė Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. V1-47 8.4 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, jog įvertinant laive esančių menkių kiekį kilogramais, leidžiama 8 procentų paklaida ir jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal ATPK 87³ straipsnio 3 dalį.

Dėl sunkinančios aplinkybės inkriminavimo ir administracinės nuobaudos skyrimo.

2008-06-02 nutarime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta E.B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, kadangi R.B. 2007-12-12 yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tokios pačios rūšies pažeidimą. ATPK 32 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad pakartotinumas yra sunkinanti aplinkybė kai pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Pagal teismo informacinės duomenų bazės LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-02-21 išnagrinėjo E.B. skundą dėl 2007-12-29 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento nutarimo panaikinimo ir skundo nepatenkino. 2008-13-12 gautas ir priimtas apeliacinis skundas, kuris išsiųstas į LVAT. Pagal Liteko duomenis skundas apeliacine tvarka neišnagrinėtas. ATPK 295 straipsnis numato, kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Taip pat ATPK 304 str. 2 d. nustato, kad apskundu nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Taigi nutarimo apskundimo atveju jo vykdymas yra sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo ir asmeniui šio nutarimo pagrindu negali kilti teisinės pasekmės, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. 444-341/2008). Taigi dėl 2007-12-19 nutarimo pagrįstumo nėra priimtas apeliacinės instancijos procesinis sprendimas, todėl 2008-06-02 nutarimo priėmimo metu 2007-12-19 nutarimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir negali būti pripažinta, kad nutarimo priėmimo metu buvo sunkinanti atsakomybę aplinkybė – pakartotinumas.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad atsakomybe sunkinančia aplinkybe yra tai, kad E. B. 2007-05-08 nutarimu yra baustas pagal LR ATPK 87² str. 2 ir 3 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui, darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Nei teisės pažeidimo protokole, nei ginčijamame nutarime nėra nurodoma, kad E.B. yra baustas 2007-05-08 nutarimu pagal ATPK 87² str. 2 ir 3 d. ir ši aplinkybė yra vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl šios aplinkybės neinkriminavus kaip atsakomybę sunkinančios bylos nagrinėjimo metu ji negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamo nutarimo priėmimo metu institucija nenurodė kaip sunkinančios aplinkybės tai, kad E.B. pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį 2007-05-08 jam buvo paskirta administracinė nuobauda, o 2007-12-19 nutarimas dar nėra įsiteisėjas, todėl konstatuojama, kad ginčijamu nutarimu nepagrįstai yra inkriminuota sunkinanti aplinkybė.

ATPK 87³ straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už Verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimą ir užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės užsiimti žvejyba atėmimą iki šešių mėnesių su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija, paskirdama E.B. maksimalią administracinę nuobaudą – 1000 litų baudą, nesilaikė ATPK 30² straipsnio nuostatų, nes, pagal šio straipsnio reikalavimus, nesant atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių maksimali bauda negali būti skiriama.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 straipsnis), o pakartotinumas kaip sunkinanti aplinkybė buvo inkriminuota nepagrįstai, teismas konstatuoja, kad skiriant administracinę nuobaudą – baudą, buvo pažeistos jos skyrimą reglamentuojančios taisyklės. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina teisės pažeidimo įvykį ir įrodyta, kad veiką, numatytą ATPK 87³ straipsnio 3 dalyje E.B. įvykdė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą ir nustatytus pažeidimus skiriant administracinę nuobaudą, teismas naikina 2008-06-02 nutarimą ir priima naują nutarimą, kuriuo paskiriama administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, E. B. už ATPK 87³ straipsnio 3 dalyje numatytos veikos įvykdymą skiriamos administracinės nuobaudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį ir skiriama 600 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

E. B. skundą tenkinti dalinai.

Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2008-06-02 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56, kuriuo E. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87³ straipsnio 3 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 1000 litų bauda, panaikinti ir priimti naują nutarimą.

E. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87³ straipsnio 3 dalį ir už įvykdytą veiką paskirti administracinę nuobaudą – 600 litų baudą .

Kitoje dalyje E. B. skundo nepatenkinti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas