Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-259-1060/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1-259-1060/2017
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00251-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
O. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-259-1060/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00251-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.2 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,kaltinamajam A. M.,nukentėjusiajai O. M., jos atstovei advokatei R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „Žilinskas ir CO“, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., smurtaudamas žmogui sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2017 m. vasario 28 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose buvusiai sutuoktinei O. M., su kuria kartu gyvena būdami 2010 m. gruodžio 3 d. išregistravę santuoką, paprašius pritildyti garsiai klausomą muziką, tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai O. M. už kaklo iš nugaros pusės, taip laikydamas lenkė ją link grindų, kitos rankos kumščiu sudavė mažiausiai aštuonis smūgius į nugarą, dešinį šoną, abi rankas, galvą, pilvą, stūmė rankomis ją tolyn nuo savęs, dėl ko, O. M. nukrito ant grindų, tokiais savo veiksmais mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai O. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad su nukentėjusiąja O. M. gyvena tame pačiame dviejų aukštų name. Po santuokos nutraukimo namas padalintas po ½ dalį, tačiau naudojimosi tvarka nenustatyta. Tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2017 m. vasario 28 d., namuose klausėsi muzikos, kuri grojo negarsiai. Nukentėjusioji pradėjo priekaištauti dėl naudojamos elektros, už kurią jis nemoka ir dėl garsiai klausomos muzikos. Nukentėjusiajai išjungus muziką, po to elektrą, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau prieš ją nesmurtavo, jei būtų smurtavęs, būtų likusios žymės. Tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, kurių metu jie barėsi, jis liepė nukentėjusiajai eiti į lauką rėkauti, bet smurto nenaudojo. Namuose su nukentėjusiąją pastoviai konfliktuoja, bet fizinio smurto prieš ją nenaudoja, anksčiau stengiantis išvengti muštynių kartą yra nukentėjusiąją laikęs už riešų. Kur padaryti nukentėjusiajai sužalojimai nežino, jis to padaryti negalėjo, galėjo nukentėjusiąją palaikyti už chalato, bet sužalojimai dėl to negalėjo atsirasti. Jų konflikto su nukentėjusiąja dukra nematė.

Nukentėjusioji O. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis – buvęs sutuoktinis, jie gyvena viename name, ji su vaikais antrame aukšte, kaltinamasis – pirmame. 2017 m. vasario 28 d. po darbo namo grįžo apie 18-19 valandą. Namuose kaltinamasis garsiai klausėsi muzikos. Kelis kartus paprašius pritildyti muziką, kaltinamasis į tai nereagavo, sakė, kad to nedarys. Tuomet pati nuėjusi pritildė muziką. Jai išeinant iš kambario, kaltinamasis ėjo iš virtuvės ir jai sugriebė už kaklo. Tarp jų prasidėjo stumdymasis, muštynės, kaltinamasis rankos kumščiu smogė į šoną, alkūnę, sudavė praktiškai į visas kūnas vietas, tik ne į veidą, nes žino, kad veide liks žymės. Konfliktą girdėjo vaikai, atbėgusi dukra E. pradėjo ją ginti, tuomet kaltinamasis ją nustūmė nuo savęs ir ji koridoriaus gale prie durų pargriuvo. Kaltinamasis nuėjęs į kambarį pagarsino muziką, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams kaltinamasis jau buvo išjungęs muziką ir nuėjęs miegoti. Muziką išjungė tuomet, kai jam pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Kas įleido atvykusius policijos pareigūnus nežino, ji buvo antrame aukšte, nusileidusi į pirmą aukštą jiems papasakojo, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo. Policijos pareigūnai paklausė kaltinamojo, ar šis eis miegoti, kažkiek palaukę išvažiavo, kaltinamojo neišsivežė, nes jis nebuvo girtas. Sutuoktinis yra dirbęs policijoje, vienas iš atvykusių policijos pareigūnų, kurio žino tik vardą V., buvęs bendradarbis, kartu dirbo Birštone ir Jiezne. Tai jau ne pirmas kartas, kai kaltinamasis jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, dėl šios priežasties su kaltinamuoju ir išsituokė. Ekspertų nustatyti sužalojimai padaryti kaltinamojo 2017 m. vasario 28 d. įvykio metu. Dėl sumušimo jautė fizinį skausmą, skaudėjo šonus, rankas, kaklą, jai buvo sunku dirbti, dėl sužalojimų darbe daug ką už ją darė bendradarbė. Dėl šio įvykio apie savaitę laiko vartojo tepalą, nuskausminamuosius ir nuo kraujo spaudimo vaistus. Ir po įvykio išgyveno, kiekvieną kartą grįždama namo jausdavo nerimą, todėl civilinį ieškinį pilnai palaiko.

Liudytojas policijos pareigūnas Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją yra matęs. 2017 m. pradžioje, vakaro metu buvo nuvykęs pagal iškvietimą su kitu pareigūnų V. R.. Iškvietimas buvo dėl garsiai leidžiamos muzikos, kad vyras norėjo mušti, pagal suskirstymą tai buvo smurtas artimoje aplinkoje, kitų aplinkybių neprisimena. Nuvykus pagal iškvietimą juos pasitiko pranešėja – moteris, kiek prisimena, juos pasitiko kieme, kuri pirma nurodė, kad policiją kvietė dėl garsiai leidžiamos muzikos. Atvykus kaltinamasis su pranešėja vienas kito atžvilgiu nebuvo draugiškai nusiteikę, mandagūs, kaltinamojo tonas buvo šiek tiek pakeltas. Nepastebėjo, kad būtų smurto naudojimo žymių, pati pranešėja paaiškino, kad smūgiai jai nebuvo suduoti, smurtas jos atžvilgiu nebuvo naudojamas. Pranešėja nebuvo susijaudinusi, kalbėjo gana ramiai, namuose buvo tvarkinga, grumtynių požymių nesimatė. Paklausus, ar konfliktą matė vaikai, nukentėjusioji atsakė, kad šie buvo antrame aukšte ir nieko nematė. Su A. M. jis nebendravo, kitam pareigūnui kaltinamasis aiškino, kad po darbo jis valgė, o atėjusi žmona pradėjo konfliktą dėl garsiai leidžiamos muzikos. Nekilus įtarimų, kad buvo smurtaujama, iš namų išvyko. Dėl šio įvykio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, nuobauda nebuvo skirta.

Liudytoja O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba kartu su nukentėjusiąja. Apie 2017 m. vasario ar kovo mėnesį įvykusį kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktą, kurio tikslaus laiko pasakyti negali, žino iš nukentėjusiosios pasakojimų. Atėjus iš ryto į darbą, nukentėjusioji pradėjo rengtis ir jai besirengiant ant jos kūno pamatė mėlynes, kurios buvo ant rankų, nugaros menčių srityje, mėlynės buvo apie šonkaulius, daugiau kairėje pusėje. Ant rankų virš alkūnių buvo likę pirštų antspaudai, ant dešinės rankos buvo ryškūs. Paklausus kas atsitiko, nuketėjusioji O. M. pradėjo verkti ir papasakojo, kad dėl leidžiamos muzikos garso su kaltinamuoju kilo konfliktas ir jai kaltinamasis sudavė smūgius. Neatsimena, ar nukentėjusioji sakė, kiek kaltinamasis jai sudavė smūgių. Nukentėjusiosios pasakojimu tiki, nes kaltinamasis ūmaus būdo, tekę kavinėje matyti kaltinamojo elgesį, kai jis be svarbios priežasties pradeda rėkti, taip pat, kai skambindavo nukentėjusiajai, girdėdavo kaltinamojo riksmus. Anksčiau tokių mėlynių pas nukentėjusiąją neteko matyti, po konflikto sumušimus ji pati matė, dėl sumušimo nukentėjusiajai buvo sunku dirbti, ji labai blogai jautėsi.

Iš teisiamojo posėdžio metu Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiosios nepilnametės E. M. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji nepilnametė E. M. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad ji matė įvykį. Kada įvyko konfliktas nežino, buvo šviesus metas. Ji išgirdo kaip mama prašėsi pagalbos. Atbėgusi nustūmė tėvą, jis paleido mamą. Matė, kai tėvas ranka smūgiavo mamai į kūną, kiek kartų smūgiavo, nežino. Matė kai tėvas dešinės rankos kumščiu sudavė mamai į pilvą, smūgių skaičiaus nežino. Kelias sekundes tėvus stebėjo ir matė, kaip tėtis mamą mušė, buvo ne vienas, o daugiau smūgių. Mama gynėsi, stūmė tėvą nuo savęs, šaukėsi pagalbos, verkė. Atrodo, kad mama buvo nugriuvusi ant nugaros, mama griūdama galėjo susižeisti. Ji pribėgusi tėvą A. M. nustūmė, kad nemuštų mamos. Po to su mama nuėjo į antrą aukštą. Nežiūrėjo ar ant mamos kūno buvo kraujosruvų. Namuose tuo metu buvo brolis, jis nematė įvykio, tik girdėjo. Nurodė, kad ji su tėvu nebendrauja (b. l. 77-78).

Iš ištuokos liudijimo matyti, kad A. M. ir O. M. santuoka nutraukta, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

Kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiosios O. M. vaikai E. M., gimusi (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 21).

Alytaus apskrities VPK Vidaus grupės tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiems patruliams V. R. ir Ž. Š. drausminės atsakomybės netaikyti, nenustačius jų veiksmuose tyčinių veiksmų ar neveikimo, pasireiškiančio netinkamu tarnybinių pareigų neatlikimu (b. l. 37-43).

2017 m. birželio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kad O. M. į BPC skambino 2017 m. vasario 28 d., 19.12 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdisi, kaip moteris paskambinusi į BPC verkdama kalbasi su vyru, kuriam sako: „Tu mane daužai“. Vyriškis balsu paklausia: „Aš tave daužau? Ką? Skambink kam tu nori?“ Moteris pasako: „Skambinsiu, aš gyniausi, tu manęs nedaužysi“. Girdisi, jog moteris verkia. Po to, moteris kalbasi su BPC darbuotoju, kuriam prisistato O. M., nurodo adresą ir prašė, kad atvyktų policijos pareigūnai. O. M. nurodo, kad“ „vyras šoka, pastoviai neduoda ramybės, yra nepilnamečiai vaikai, muzika groja ant viso namo“. BPC darbuotoja klausia O. M.: „tai jisai puola Jus, muša ar ką jisai daro?“. O. M. atsako: „jisai muziką įsijungęs, neduoda ramybės, paprašiau gražiai, kad jis išjungtų, sako mušiu.“ (b. l. 45-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. M. poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48).

2017 m. birželio 13 d. specialistas L. U. apklausos metu nurodė, kad sužalojimai konstatuoti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) O. M. galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo metu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus turinčius ribotą paviršių daiktus. Mažai tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo gautis atsitrenkiant į plokščią paviršių, kuo galėjo būti ir lygus grindų paviršius (b. l. 50).

2017 m. liepos 20 d. specialistas L. U. apklausos metu nurodė, kad neatmetama galimybė, kad O. M. nustatyti sužalojimai galėjo gautis ir nuo suduotų smūgių kumščiais. Papildomai parodė, kad paraudimai ant kūno neįeina į kūno sužalojimų kategorijas (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, įvertinęs minėtus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal teismų praktiką (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431-746/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas remiasi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios O. M. duotais parodymais, t. y. kad 2017 m. vasario 28 d., apie 19.00 val., gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas dėl per garsiai klausomos muzikos ir jai paprašius ją pritildyti A. M. ją sumušė. Šiuos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir šių įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šias aplinkybes patvirtinta nepilnametės nukentėjusiosios E. M. duoti parodymai apie tai, kad 2017 m. vasario 28 d., vakare tarpusavio konflikto metu dėl garsiai leidžiamos muzikos tėtis sudavė ranka mamai į kūną daug smūgių; liudytojo Ž. Š. (policijos pareigūno) teisme duoti parodymai apie tai, kad iškvietimas į įvykio vietą buvo pagal klasifikatorių dėl smurto artimoje aplinkoje, kad nuvykus į įvykio vietą matėsi tarp A. M. ir O. M. įvykęs tarpusavio konfliktas; liudytojos O. P. (nukentėjusiosios bendradarbės) teisme duoti parodymai apie tai, kad kitą dieną po įvykio O. M. darbe sakė, kad jos buvęs sutuoktinis ją sumušė, pati liudytoja matė ant jos kūno poodines kraujosruvas ryškiai mėlynos spalvos.

Minėti nukentėjusiosios parodymai patvirtinti ir kita baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta rašytine medžiaga. Visų pirma, tai Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikta garso įrašo kopija, pagal kurią BPC 2017 m. vasario 28 d. 19.12 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas O. M. pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Garso įrašo apžiūros protokolas patvirtina, kad iš karto po įvykio, t. y. nukentėjusioji O. M. prašo atvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad prieš ją fiziškai smurtauja vyras, ji prašo jo išjungti garsiai grojančią muziką, dėl garsiai leidžiamos muzikos susidariusios apsunkintos galimybės susikalbėti BPC operatorė prašo moters pakartoti savo vardą ir pavardę ir „paeiti nuo jos (muzikos) truputį“.

Antra, 2017 m. kovo 2 d. (dvi dienos po įvykio) atlikta specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusiajai O. M. buvo padaryti sužalojimai, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir, kad mažai tikėtina, jog sužalojimai atsirado atsitrenkiant į plokščią paviršių, t. y. grindis.

Liudytojo Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad nuvykus į įvykio vietą jokių įtarimų dėl smurto nekilo, kad nukentėjusioji nesakė, kad prieš ją buvo fiziškai smurtaujama, teismo vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja ne tik kitiems minėtiems įrodymams, kurių visuma nuosekliai papildo ir patvirtina nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, bet ir specialisto išvadai ir paaiškinimams, kad O. M. poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, o ne atsitrenkiant į kietą paviršių.

Kadangi dėl šio įvykio vyresniųjų patrulių V. R. ir Ž. Š. atžvilgiu buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas pagal O. M. skundą dėl to, kad pareigūnai atsisakė priimti iš jos pareiškimą bei išvežti smurtaujantį buvusį sutuoktinį A. M., teismui nekyla abejonių, kad siekdamas įgyvendinti savo konstitucinę teisę atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus, kurie reikštų parodymus prieš save, liudytojas Ž. Š. (policijos pareigūnas) galimai teisiamojo posėdžio metu davė neišsamius parodymus (b. l. 37-43).

Kaip minėta, kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tarp jų kilo konfliktas ir jie „apsistumdė“, tačiau tokie veiksmai negali būti nukentėjusiosios sužalojimų priežastimi. Kadangi šie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems teismo aptartiems įrodymams, teismas jais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamojo teisinę padėtį teisinančia pozicija.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. M. 2017 m. vasario 28 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose buvusiai sutuoktinei O. M., paprašius pritildyti garsiai klausomą muziką, tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai O. M. už kaklo iš nugaros pusės, taip laikydamas už kaklo lenkė ją link grindų, kita ranka sudavė mažiausiai aštuonis smūgius rankos kumščiu į nugarą, dešinį šoną, abi rankas, galvą, pilvą, stūmė rankomis ją tolyn nuo savęs, dėl ko, O. M. nukrito ant grindų, tokiais savo veiksmais mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai O. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje.

A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi teismui nekyla abejonių, kad toks išsiskyrusių asmenų, t. y. nukentėjusiosios ir kaltinamojo gyvenimas bendroje gyvenamojoje vietoje (jiems nuosavybės teise priklauso po ½ gyvenamojo namo) negali būti prilyginamas siekiui bendrais veiksmais vesti ir kurti bendrą ūkį, dėl kurio nukentėjusysis įgytų šeimos nario arba sugyventinio statusą BK 248 straipsnio 2 dalies prasme.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Skirdamas A. M. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. M. padarė pavojingą asmens sveikatai tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. M. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 13-15, 120-126), baustas administracine tvarka (b. l. 109-119), dirba UAB „Žilinskis ir Co.“ (b. l. 108), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 104), išsituokęs.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šią nusikalstamą veiką A. M. padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą; per 5 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti (BK 48 straipsnis).

Prokuroro prašymas paskirti kaltinamajam A. M. vieną iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose netenkinamas, kadangi tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę galima skirti tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² straipsnis).

2017 m. spalio 25 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 168-169) paliekama galioti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje esantys į vokus įdėti kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Nukentėjusioji O. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,30 Eur turtinės žalos ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos (b. l. 5-8). Nukentėjusioji pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos patirtos turtinės žalos dydį, t. y. kad 23,30 Eur sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai už atliktą apžiūrą ir išvadą (b. l. 26, 28-30). Neturtinės žalos pagrindimas išsamiai išdėstytas nukentėjusiosios ieškinyje (b. l. 5-8).

CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Teismo vetinimu, 23,30 Eur sumokėti Valstybinei teismo medicinos tarnybai už atliktą apžiūrą ir išvadą nelaikytini negautomis pajamomis ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos, kuri atitiktų CK 6.283 straipsnio reikalavimus, dydį, baudžiamojoje byloje nėra, dėl to teismas nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimą dėl 23,30 Eur turtinės žalos atlyginimo atmeta (CK 6.249 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl A. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ypač siekdama tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas, pasijuto pažeminta, nukentėjo gyvenimo kokybė, atsirado emocinė depresija.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, žalos pasekmes, žalą padariusio A. M. kaltę, į padarytos turtinės žalos dydį, į susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jai iš kaltinamojo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-870/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-383/2016).

Nukentėjusiosios sumokėti 23,30 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai už atliktą apžiūrą ir išvadą, ir patirtos 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 323,30 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo A. M. (b. l. 24-28, 30) (BPK 103 straipsnio 3 punktas, 105 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą; per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti.

Palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo A. M. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiajai O. M. 323,30 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus ir trisdešimt centų) proceso išlaidų.

Byloje esančius į vokus sudėtus kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 4 dalimi, išaiškinti A. M. paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė