- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-92-348/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10794-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- L. P.
- Advokatai
- Raimundas Vasiliauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (9 paromis), ir L. P. paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė apėmimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę ir L. P. paskirta galutinė bausmė 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės vykdymo laiką įskaitytas L. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 3 d. 11.45 val. iki 2020 m. lapkričio 4 d. 11.13 val. ir nuo 2021 m. balandžio 7 d. 22.35 val. iki 2021 m. balandžio 8 d. 15.03 val., vieną laikino sulaikymo (laisvės atėmimo dieną) prilyginant vienai arešto parai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. P. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent, jis 2021 m. balandžio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 4 d., tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 3,312 g, (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,8 %), kurias neteisėtai laikė kelnėse iki 2021 m. balandžio 8 d., 01.02 val., kol šias medžiagas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Skunde apygardos teismui nuteistasis prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti baudą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių. Teismui neskyrus baudos, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
2.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis jau įtariamojo apklausos metu pilnai suprato kuo jis yra įtariamas, savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, tačiau teismas to nepripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra charakterizuojamas tik teigiamai, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ puse etato vadybininku ir sėkmingai mokosi (duomenys neskelbtini), baigia įgyti jau antrą specialybę – suvirintojo, taip pat į tai, kad probacijos tarnyba nuteistajam neturi jokių priekaištų ir sudaro galimybę dirbti išvykstant į kitus Lietuvos miestus, į tai, kad po nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra nuteistas, nuteistasis daugiau nepadarė jokių nusižengimų ar nusikaltimų, kad nevartoja narkotinių medžiagų ir gali sumokėti baudą. Skunde teigiama, kad teismui sprendžiant bausmės rūšies skyrimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Pažymima, kad teismas turi atsižvelgti į realius nuteistojo gyvenimo modelio bei požiūrio pokyčius, kurie paskyrus įstatyme numatytą bausmę – areštą, tokioje situacijoje galėtų paneigti ir apskritai taptų žalingais, nes tokiu būdu valstybė nutrauktų nuteistojo dedamas pastangas keičiant gyvenimą pozityvia linkme. Skunde nurodoma, kad teismas turi matyti poreikį padėti nuteistajam ir manyti, kad šioje situacijoje, arešto bausmė itin jaunam ir gyvenimiškas problemas sprendžiančiam asmeniui nėra tinkama, efektyvi ir teisinga.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta arešto bausme, todėl prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas L. P. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią ir padarytai nusikalstamai veikai adekvačią bausmę. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.
6. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, aptartų nuostatų kontekste pabrėžtina, jog prokuroro baigiamųjų kalbų siūloma bausmė neįpareigoja bei neriboja teismo, todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, gali paskirti nuteistajam ir griežtesnę bausmę.
7. Nagrinėjamu atveju L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. P. skyrė 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę. Spręsdamas L. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), nuteistojo asmenybę (teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir neatlikęs jam paskirtos bausmės, į tai, kad neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas 2020 m. vasario 17 d.), taip pat atsižvelgė į atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, be jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nustatė, jog Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu L. P. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau šis teistumas nebuvo paskutinis. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu L. P. taipogi buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Svarbu tai, kad abiem šiais nuosprendžiais nuteistajam L. P. buvo paskirtos arešto bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas. Be to, jam buvo paskirtas ir įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau akivaizdu, jog šio teismo jam skirto įpareigojimo nuteistasis nesilaikė.
9. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad L. P. padaryta nusikalstama veika nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktinė. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos atspindi asmens pasirinktą kriminalinį gyvenimo būdą ir vengimą šį gyvenimo būdą keisti. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skirtos arešto bausmės, pritaikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas, L. P. elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė arešto bausmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. P. paskirta mažesnė nei vidurkis 27 parų arešto bausmė (už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto), kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 18 parų areštą, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę, atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė ar paskirtoji švelninama nenustatyta. Tokio pagrindo nesuteikia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog arešto bausmė galėtų paneigti ir apskritai taptų žalingais, nes tokiu būdu valstybė nutrauktų nuteistojo dedamas pastangas keičiant gyvenimą pozityvia linkme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.