Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 243 straipsnį 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, V. A. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. A. paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir jam buvo paskirta galutinė 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas V. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 7 d. 02.14 val. iki 2022 m. spalio 7 d. 16.15 val., viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir iš jo išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 2 080 Eur į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme bei prašoma įvertinti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą, taip pat yra ginčijamas V. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Atsižvelgus į tai bei byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi įpareigojimą nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išvardintų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam V. A. skyrė teisingą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas V. A. subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pripažinta, jog V. A. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos baudžiamojo nusižengimo bei nesunkaus nusikaltimo kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Šios jo padarytos veikos vertinamos kaip pavojingos, padarytos tiesiogine tyčia, t .y. suvokiant pavojingą veiksmų pobūdį, numatant galimai kilsiančius padarinius ir norint taip veikti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. A. savo kaltę pripažino visiškai bei gailėjosi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 112–114), apklaustas teismo posėdžio metu taip pat kaltę pripažino (1 t., b. l. 189).

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apylinkės teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už nurodytas nusikalstamas veikas bausmę V. A. skyrė atsižvelgęs tiek į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas penkiolika kartų, tiek į jo administracinį baustumą bei kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – tai, jog V. A. šiuo metu nedirba (past. – nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apeliantas nurodė, jog turi pasiūlymą dirbti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų), tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra vedęs ir turi mažametį vaiką, taip pat yra duomenų, kad nuteistasis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Teismas taip pat įvertino tai, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, t. y., tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., tai, jog veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į V. A. poziciją dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuonių) mėnesių terminui. Nesutikti su šia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo, todėl konstatuotina, kad paskirdamas minėtą bausmę nuteistajam V. A. apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė bei tinkamai individualizavo skiriamą bausmę. Nors sutiktina su tuo, jog nagrinėjamu atveju už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam paskirta maksimali laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos bausmės dydis tinkamai parinktas įvertinus tiek nuteistojo padarytą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, tiek tai, kad jis prieš tai tris kartus buvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. Tuo tarpu, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą jam buvo paskirta šios bausmės vidurkį atitinkantį bausmė, t. y. 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė. Neigiamos pasekmės yra laikytinos adekvačiais padariniais padarytoms nusikalstamoms veikoms ir vien tai, kad bausmių terminai yra nepriimtini V. A., nesant jokioms kitoms išskirtinėms aplinkybėms, savaime nėra pagrindas teigti, jog jam paskirtos neadekvačios bausmės. Aptariamu atveju akivaizdžiai konkuruoja nuteistojo interesai patirti kuo mažiau suvaržymų bei praradimų dėl padarytų nusikalstamų veikų bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtų bausmių švelninimas jas padarytų per švelniomis ir jos nebūtų pakankamai efektyvios, siekiant teigiamai paveikti apeliantą.

13. Apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma įvertinti galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti minėtą BK straipsnį.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

15. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų reikalavimų nepažeidė bei teisėtai ir motyvuotai nusprendė nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų bei jam paskirtos bausmės vykdymo neatidėti. Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, t. y., už jo padarytas nusikalstamas veikas jam paskirta mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau vertintina, kad kitos byloje nustatytos ir V. A. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju negalimas.

17. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog nuteistasis V. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo kraujyje buvo rasta 1,76 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad šis kiekis, nors ir nežymiai viršija ribą, nuo kurios asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau daugiau nei keturis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją. Nors dėl tokių nuteistojo veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau toks jo elgesys kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių ir paties kaltininko sveikatai ir gyvybei. Be to, pažymėtina, kad padarydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuteistasis taip pat pažeidė ankstesniu Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonės – atlikimo tvarką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles ir teisės aktuose įtvirtintus draudimus bei įpareigojimus, kadangi nuteistasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, yra linkęs ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Akcentuotina tai, jog minėtos nusikalstamos veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi pritartina teiginiui, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdyta probacija iš esmės savo prevencinės paskirties neatliko ir V. A. pakartotinai nusikalto.

18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. A. siekia išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui, apeliantas jokių objektyvių duomenų apie šį savo siekį nepateikė. Kaip yra matyti iš 2022 m. lapkričio 4 d. Administracinių nusižengimo registro išrašo (1 t., b. l. 137–139), nuteistasis yra linkęs vartoti alkoholį ir tai daro įtaką jo polinkiui nusikalsti, tačiau jokių realių veiksmų ar priemonių V. A. šiuo metu nesiima. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai apie atliktų nusikalstamų veikų pavojingumo suvokimą ir jo siekį gydytis nuo priklausomybės iš esmės nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir pakartotinai atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, kadangi, kaip minėta pirmiau, aptariamas nusikalstamas veikas V. A. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, nors apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje buvo nurodomos kitos aplinkybės, kurios, apelianto įsitikinimu, turi esminę įtaką aptariamo klausimo teisingam išsprendimui, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo teiginiais. Pažymėtina, jog apelianto nurodytos aplinkybės, t. y., jo auginamas mažametis vaikas, jo sutuoktinės liga, neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo momentu, todėl negalima laikyti, jog šios aplinkybės yra išimtinės ir sudaro pagrįstą pagrindą švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Vien tik tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali sukelti neigiamus padarinius V. A. savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog paskirta bausmė yra per griežta ar yra būtinybė jos vykdymą atidėti.

19. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam bei nuspręsdamas jo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, įstatymų nepažeidė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai bei pagrįstai įvertino visas šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

20. Apeliaciniame skunde yra prašoma sumažinti V. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą, kadangi ji neatitinka proporcingumo principo reikalavimų ir yra iš esmės perteklinė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais.

21. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Be to, už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors sutiktina, kad nuteistajam paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra pakankamai griežtas, tačiau laikytina, kad pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti tokio griežtumo baudžiamojo poveikio priemonę. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų (1 t., b. l. 140–146), V. A. yra praeityje teistas tris kartus už vairavimą esant neblaiviam, kas aiškiai parodo nuteistojo polinkį vairuoti transporto priemones pavartojus alkoholio bei pagrindžia griežtesnės baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Be to, nors paskutiniu nuteistojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau V. A. pakartotinai nusikalto ir vairavo neblaivus, todėl atitinkamai jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turėtų būti griežtinamos, siekiant užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius išskirtinių aplinkybių, nuteistojo interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad V. A. yra suaugęs, pakaltinamas asmuo, žinantis kelių eismo taisykles, todėl jam privalo būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Vairuodamas neblaivus jis kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, o neteisėtas jo elgesys nutrūko tik policijos pareigūnams jį sustabdžius. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais bei tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje.

23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.