Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Asepas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPR5-1319(14.4E), valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPR4-967(14.5E), valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. CSPR-129 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus skyrių iš naujo nagrinėti Bendrovės 2020 m. sausio 24 d. prašymą Nr. 23009267 ir dėl jo priimti teisėtus sprendimus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kadastro tvarkytojas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. SPR5-1319(14.4E) atmetė Bendrovės prašymą į Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR) įrašyti nekilnojamojo daikto – „ožinės“ sistemos krano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Kranas), kadastro duomenis. Teritorinis registratorius 2020 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. SPR4-967(14.5E) atmetė Bendrovės prašymą NTR įregistruoti jos nuosavybės teises į kraną. Kadastro tvarkytojas ir Teritorinis registratorius minėtuose sprendimuose nustatė, kad Bendrovė nepateikė reikiamų dokumentų, įrodančių jos nuosavybės teises į Kraną. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus išdėstytais argumentais, jų sprendimus apskundė Komisijai. Komisija 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. CPSR-129 („Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ paliko galioti ginčijamus sprendimus.

3. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti minėtus sprendimus, nesutikdamas su jais šiais pagrindais:

3.1. Komisijos sprendime nurodytas pagrindas, kad pareiškėjo pateikta 2019 m. rugsėjo 23 d. Deklaracija apie statinio (statinių), jo (jų) dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), kuria deklaruota statyba, užbaigta 2019 m., nepatvirtina Bendrovės nuosavybės teisių atsiradimo į Kraną statybos būdu, yra naujas ir nepaminėtas nei Kadastro tvarkytojo nei Teritorinio registratoriaus sprendimuose. Dėl pagrindo naujumo UAB „Asepas“ negalėjo Komisijai pateikti įrodymų dėl šių aplinkybių, šitaip pažeidžiant pareiškėjo teises į teisių įgyvendinimą ir gynybą skundo nagrinėjimo metu.

3.2. Komisijos sprendime nurodytas argumentas, kad Krano statybai buvo reikalingas Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Sklypas), savininko funkcijas įgyvendinančio asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) – sutikimas, prieštarauja NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. rašto Nr. 49JN-1192-(14.49.136E) teiginiui, kad NŽT nepriskiriamos funkcijos išduoti sutikimus statyti statinius suformuotose sklypuose bei sutikimus dėl statinių registravimo NTR.

3.3. Kranas buvo pradėtas statyti, statomas ir pastatytas teisėtai. Statančių asmenų teisėtą pagrindą naudotis Sklypu įrodo tai, jog Gumos dirbinių cecho 1992 m. lapkričio 1 d. pagrindinių priemonių nusidėvėjimo ir likutinės vertės paskaičiavime nurodyta, kad Kraną 1975 m. pradėjo statyti Vilniaus valstybinė polimerinių dirbinių gamykla (taigi, valstybinė įmonė valstybei priklausančiame sklype). Tai patvirtina ir vėlesnės aplinkybės: 1992 m. gruodžio 31 d. Kraną iš Vilniaus valstybinės polimerinių dirbinių gamyklos perėmusi akcinė bendrovė „Hermeda“ (toliau – ir Hermeda) 1994 m. rugsėjo 23 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01194-0786, kurios 3 punktas leido Hermedai Sklype statyti pastatus, kitus statinius, inžinerinius įrenginius bei komunikacijas; dalį Sklypo nuo 2002 m. vasario 15 d. subnuomojo UAB „Geologai“, kuriai 2010 m. rugsėjo 19 d. Hermeda pardavė likusias Krano konstrukcijas; UAB „Geologai“ ir UAB „Asepas“, kuri nuo 2003 m. lapkričio 24 d. subnuomojo dalį Sklypo, 2012 m. gegužės 3 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1, kuria Bendrovei parduotos visos Krano konstrukcijos dalys.

3.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, be kita ko, yra rašytiniai sandoriai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog rašytiniai sandoriai bei kiti įstatymų nustatyti dokumentai įrodo daiktinių teisių į neįkilnojamąjį daiktą atsiradimą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį nesudėtingų statinių statyba užbaigiama surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri ir yra įstatyme numatytas dokumentas. Bendrovė 2020 m. sausio 24 d. prašyme nurodė, jog baigė statyti kraną, tad dokumentas, esantis pagrindu įrašyti naujo nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teisę į jį NTR, buvo pateiktas. Taip pat buvo pateikti ir rašytinių sandorių dokumentai. Šie rašytinių sandorių dokumentai patvirtina atskirų Krano dalių įsigijimą, o ne nekilnojamojo daikto įsigijimą. Šiuos dokumentus UAB „Asepas“ pateikė kaip Krano statybos aplinkybes patvirtinančius dokumentus, bet ne kaip dokumentus, kurie yra pagrindas įrašyti naujo nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į tą nekilnojamąjį daiktą NTR. Tokiu dokumentu yra Deklaracija, kurią UAB „Asepas“ pateikė kartu su 2020 m. sausio 24 d. prašymu ir kurios trūkumų nenustatė nei Kadastro tvarkytojas, nei Teritorinis registratorius, nei Komisija.

3.5. UAB „Asepas“ su 2020 m. sausio 24 d. prašymu pateikti dokumentai, be kita ko, patvirtina, jog tarp Bendrovės ir kitų asmenų nėra ginčo, kas yra paskutinis Krano statytojas ir savininkas. Rašytinių sandorių dokumentai patvirtina, kad Bendrovė turi daugiau teisių į kraną nei kas nors kitas.

3.6. Teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija teigia, kad kito asmens nuosavybėn perleidžiamas tik toks daiktas, kuris iki sandorio pabaigos yra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, Komisija sprendime nenurodo, todėl Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu numatyto reikalavimo individualų aktą pagrįsti teisės normomis.