Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau Valstybinė kelių transporto inspekcija) 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 145 straipsnio 4 dalį 868 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą ašies apkrovą; 2016 m. spalio 29 d., 00.22 val. kelio A1, 302,5 km, stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste patikrinimui buvo sustabdytas A. L. vairuojamas krovininis automobilis „IVECO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Feldbinder”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantis maršrutu Klaipėda-Šiauliai. Patikrinimo metu sveriant automobilių svarstyklėmis, nustatyta, kad vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo; pasvėrus nustatyta ašies apkrova - 14,55 t, įvertinus paklaidą pagal 2015 m. lapkričio 19 d., Nr. 4-730 Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą nustatyta, kad faktinė ašies apkrova -14,35 t, tuo leidžiama 11,50 t ašies apkrova viršyta 2,85 t. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. nutarimą apskundė.

Apeliantas įsitikinęs, jog jo kaltė dėl ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nėra įrodyta. Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad jo veika padaryta dėl nerūpestingumo, tačiau ši teismo išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota, o apsiribojama tik abstrakčiu nerūpestingumo sąvokos apibrėžimu. Į bylą pateikta įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl pažeidimo. Be to, nėra kaltės ir dėl netinkamos krovinio kontrolės vairuotojo kelionės metu. Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tai gali daryti tik vairuotojas, o įmonės vadovas ar įgaliotas asmuo turi sudaryti sąlygas, kad vairuotojas galėtų tai padaryti. Apeliantas pažymi, jog tikrinti krovinius vežimo metu fiziškai negalėtų dėl objektyvių priežasčių, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 158 vairuotojai. Paminėtos aplinkybės neįvertintos nei Valstybinės kelių transporto inspekcijos, nei teismo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus teisės aktais detaliai reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu. Instrukcijoje vairuotojams ekspeditoriams vežamo krovinio ir transporto priemonės saugumui užtikrinti, patvirtintoje generalinio direktoriaus 2003-08-07 įsakymu Nr. 35a vairuotojams nurodoma įsitikinti, kad automobilis yra pakrautas teisingai. Generalinio direktoriaus 2003-08-11 įsakyme Nr. 39a „Dėl taisyklių laikymosi“ numatyta, kad privaloma kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilio kėbule, puspriekabėje ar priekaboje pakrovimo metu, siekiant, kad tai nesukeltų pavojaus eismo saugumui, transporto priemonei ir vežamam kroviniui; jei krovinys pakrautas netinkamai, privaloma apie tai pranešti siuntėjui ir pareikalauti pašalinti trūkumus, priešingu atveju privaloma įrašyti apie tai pastabą į važtaraštį arba atsisakyti priimti krovinį. Su nurodytais įmonės dokumentais vairuotojas A. L. buvo supažindintas pasirašytinai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame vairuotojo vadove, su kuriuo pasirašytinai supažindintas A. L., yra aptarta, kaip vairuotojas turėtų elgtis po avarinės situacijos susidarymo. Iš vairuotojo paaiškinimų darytina išvada, jog pirmojo svėrimo metu ašies perkrova nustatyta dėl tos priežasties, kad vairuotojui išvažiavus iš gamyklos, eismo žiede dėl susidariusios avarinės situacijos jis turėjo staigiai stabdyti ir todėl birus krovinys pasislinko, sąlygodamas didesnį vienos ašies apkrovimą. Apeliantas laiko, jog didesnė nei leidžiama vienos ašies apkrova susidarė ne dėl jo kaltų veiksmų, t. y. ne dėl to, kad neatliko pareigos patikrinti, ar pakrautos transporto priemonės apkrova neviršija leidžiamos, o dėl nuo jo nepriklausiusios netikėtai susidariusios avarinės situacijos, į kurią vairuotojas reagavo ne taip, kaip numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vadove. Be to, vairuotojas po avarinės situacijos neturėjo objektyvios galimybės nedelsiant sustabdyti transporto priemonę, kadangi atkarpa nuo eismo žiedo iki stacionariojo transporto priemonių kontrolės posto yra labai trumpa ir joje nėra jokios vietos, kur sunkiasvorei transporto priemonei būtų saugu sustoti, siekiant sulaukti nurodymų iš atsakingo asmens dėl kelionės tęsimo, priešingu atveju būtų sukelta neproporcingai didelė grėsmė eismo dalyvių saugumui, sustoti keliuose, pažymėtuose „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“ draudžiama, išskyrus tam specialiai skirtas aikšteles.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog svarbi ir ta aplinkybė, jog po administracinio teisės protokolo surašymo transporto priemonei buvo leista atlikti pakartotinį svėrimą, kurio metu ašies perkrovos nustatyta nebebuvo. Krovinys prieš pakartotinį svėrimą perskirstytas stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste, kuriame manevravimo galimybės ribotos, o pats krovinys užplombuotoje cisternoje. Taigi krovinys buvo labai paslankus ir staigus stabdymas, reaguojant į avarinę situaciją, sąlygojo krovinio pasislinkimą ant vienos ašies, taigi apkrovos viršijimas atsirado ne dėl jo, apelianto, kaltų veiksmų ar neveikimo, o atsitiktinės situacijos. Vairuotojas leistinos ašies apkrovos viršijimą pašalino nedelsiant, kai tik turėjo galimybę saugiai manevruoti.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nei Valstybinė kelių transporto inspekcija, nei teismas konkrečiai neįvardino, kokių dar priemonių be aptartų, jis, kaip atsakingas asmuo įmonėje, galėjo imtis. Išdėstytos aplinkybės kaip tik rodo, jog jis, būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą, tinkamai organizavo krovinių vežimą, sudarė visas būtinas sąlygas ir galimybes, jog nebūtų padarytas pažeidimas. Tokią poziciją apeliantas grindžia teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje D. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį.

ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas važiuoja be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t, o taip pat įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 straipsni 1 dalis numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Ši nuostata atkartota ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 300 „Dėl krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“ 7.6. p. numatant, jog priimdamas krovinį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

Byloje objektyviai nustatyta, kad 2016 m. spalio 29 d., 00.22 val. stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste patikrinimui buvo sustabdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo A. L. vairuojamas krovininis automobilis, kurį pasvėrus, nustatyta, kad vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo vienai ašies apkrovai 2,85 t viršijant leidžiamą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad įsiteisėjusiu Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu, pakeistu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi, A. L. pripažintas padaręs ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Nors apeliantas pažymi, jog tinkamai organizavo krovinių vežimą, sudarė visas būtinas sąlygas ir galimybes, jog nebūtų padarytas pažeidimas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus teisės aktais detaliai reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu, tačiau nustatytas pažeidimas leidžia manyti, kad D. B., kaip asmens, kuriam įmonėje pavesta vadovauti krovinių vežimui, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebūtų padarytas pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. proceso metu laikėsi pozicijos, jog vienos iš transporto priemonės ašies perkrova atsirado ne pakrovimo metu, o atsitiktinai, dėl krovinio specifikos, vairuotojui prireikus staigiai stabdyti ir tiesiog kelyje iki kontrolės punkto nebespėjus perkrovos išlyginti. Reikia pažymėti, jog tokia ašies perkrovos atsiradimo galimybė kaip reali buvo pripažinta teismų, nagrinėjusių A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo. Nepaisant to, apygardos teismo vertinimu, net ir tokiu atveju, nagrinėjamoje D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog D. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo, vis dėlto netinkamai vykdė savo kaip vežėjo pareigas, susijusias su krovinio vežimo sąlygų kontrole.

Apeliantas nurodo, kad nei Valstybinė kelių transporto inspekcija, nei teismas konkrečiai neįvardino, kokių dar priemonių be aptartų, jis, kaip atsakingas asmuo įmonėje, galėjo imtis. Iš tikrųjų teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi, visada tikrinti pakrautą transporto priemonę, ir nustatyti, ar krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo reikalavimams, o nustačius neatitikimų ir jų nepašalinus, gali atsisakyti vežti krovinį arba tiesiog išsiimti leidimą, leidžiantį tokiai sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus teisės aktais yra reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu (b. l. 64-66). Instrukcijoje vairuotojams ekspeditoriams vežamo krovinio ir transporto priemonės saugumui užtikrinti, patvirtintoje generalinio direktoriaus 2003-08-07 įsakymu Nr. 35a vairuotojams nurodoma įsitikinti, kad automobilis yra pakrautas teisingai. Generalinio direktoriaus 2003-08-11 įsakyme Nr. 39a „Dėl taisyklių laikymosi“ numatyta, kad privaloma kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilio kėbule, puspriekabėje ar priekaboje pakrovimo metu, siekiant, kad tai nesukeltų pavojaus eismo saugumui, transporto priemonei ir vežamam kroviniui; jei krovinys pakrautas netinkamai, privaloma apie tai pranešti siuntėjui ir pareikalauti pašalinti trūkumus, priešingu atveju privaloma įrašyti apie tai pastabą į važtaraštį arba atsisakyti priimti krovinį (b. l. 67-69). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vadovas taip pat įpareigoja vairuotoją tinkamai išdėstyti ir pritvirtinti krovinį, kad jis nepasislinktų (b. l. 38-55). Su visais šiais įmonės vidaus dokumentais A. L. pasirašytinai supažindintas. Kaip matyti iš įmonės vidaus aktų, minėtame Kelių transporto kodekse bei Susiekimo ministro patvirtintose Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėse vežėjui su krovinio vežimo sąlygomis numatytos pareigos deleguojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams. Vis dėlto vairuotojų instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos ašies apkrovos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktų nuostatoms įgyvendinti (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Nr. ATP-116-458/2016). Šiuo atveju iš pačių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus aktų, kuriais vairuotojai įpareigojami patys kontroliuoti krovinio išdėstymą automobilio kėbule, puspriekabėje ar priekaboje pakrovimo metu, siekiant, kad tai nesukeltų pavojaus eismo saugumui, transporto priemonei ir vežamam kroviniui, patys šį pritvirtinti taip, jog nepasislinktų; jei krovinys pakrautas netinkamai, privaloma apie tai pranešti siuntėjui ir pareikalauti pašalinti trūkumus, matyti, kad nė viename iš šių įmonės aktų nėra konkrečiai ir detaliai paaiškinta, kokiais veiksmais vairuotojai jiems užkrautas vežėjo pareigas turėtų įgyvendinti, pvz., kaip jie turėtų sukontroliuoti, jog ašys nebūtų perkrautos. Apylinkės teismo posėdyje apklausiamas A. L. paaiškino, kad pakrovimas visada vyksta tokia pačia tvarka: prieš pakrovimą pasveriama transporto priemonė, pakrovimas į cisterną vyksta per dvi joje esančias ertmes, iš pradžių pildant nuo galo ir baigiant priekyje, kiek krovinio bus pilama nustato pati gamykla, procesas mechanizuotas, vairuotojo veiksmai apsiriboja tik transporto priemonės perstatymu. Iš šių liudytojo paaiškinimų galima spręsti, jog vairuotojas pačiame pakrovimo procese dalyvauja ribotai ir pats net negali užtikrinti kiek ir kaip krovinio įpilama. Natūralu, jog tam, kad nustatyti, ar krovinio pakrauta ne daugiau, nei leidžiama, būtinas objektyvus matavimas. Tokių parametrų (ašių apkrovų ir transporto priemonės, įskaitant jų junginį, masės su kroviniu) duomenys yra svarbūs, kadangi šių parametrų dydžiai lemia ir transporto priemonės priskyrimą sunkiasvorių kategorijai, o sunkiasvorių transporto priemonių vykimui valstybinės ir vietinės reikšmės keliais reikalingi atitinkami leidimai (Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Apylinkės teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B., teigdamas, jog krovinių pakrovimo kontrolė yra vykdoma, nurodė, kad transporto priemonės yra sveriamos tiek bendrosios masės svarstyklėmis, tiek dinaminėmis, parodančiomis ašių apkrovas ir tik po to, transporto priemonė yra išleidžiama iš gamyklos teritorijos, tokios nuostatos aptartos įmonių sutartyje. Tai, kad krovinio siuntėjo įmonė, siekdama užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, privalomai sveria visas transporto priemones ir tikrina jų ašių apkrovą, ko vairuotojas neturi jokių galimybių pats padaryti, rodo, kad atsakomybė už tinkamą krovinio pakrovimą prieš išvažiuojant į kelią vairuotojui gali būti taikoma tikrai ne ašių apkrovimo kontrolės srityje. Nors byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl granulių gabenimo priedo kopija, tačiau iš jos visiškai nematyti, kaip yra paskirstoma šalių atsakomybė dėl to, jog turimomis priemonėmis būtų visapusiškai įsitikinama, kad pakrauta transporto priemonė atitiktų reikalavimus ir kokių veiksmų imamasi, jei nėra galimybės visapusiškai įsitikinti pakrovimo tinkamumu. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis (D. B., A. L. paaiškinimais, įmonės pažyma (b. l. 30) neginčijamai nustatyta, kad pažeidimo padarymo dieną dinaminės svarstyklės, rodančios transporto priemonių ašių apkrovą, neveikė, o tai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog nei vežėjas, nei juolab vairuotojas net negalėjo objektyviai įsitikinti, ar krovinių pakrovimas yra tinkamas, nors teisės aktai įpareigoja būtent vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. D. B. bei A. L. apylinkės teisme pažymėjo, jog krovinio buvo pakrauta tiek, kiek ir anksčiau, kai svėrimų rezultatai neviršydavo leistinų normų, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog šiuo konkrečiu atveju vežėjas neįsitikino, jog transporto priemonės ašių apkrova atitinka leidžiamą ir atitinkamai negalėjo žinoti, ar tokiai transporto priemonei reikalingas leidimas važiuoti viešaisiais keliais.

Bylos duomenys patvirtina, jog kelyje važiavusios A. L. vairuojamos transporto priemonės vienos iš ašių apkrova viršijo leistiną. Šio fakto neginčija ir apeliantas. D. B. apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę remiasi A. L. pateikiama versija, kad ašies perkrova atsirado prireikus staigiai stabdyti eismo žiede. Kaip minėta, šią versiją kaip realią ir nepaneigtą vertino ir teismai, nagrinėję A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šio įvykio. Liudytoju šioje byloje apylinkės teisme apklaustas A. L. paaiškino, jog avarinė situacija, dėl kurios jis buvo priverstas staigiai stabdyti ir kas, jo manymu, išjudino birų krovinį, nebuvo išskirtinė, tokių pasitaiko dažnai, paklausus, iš ko jis suprato, kad krovinys „paėjo į priekį“, nurodė, kad tai suprato, kai buvo patikrintas kontrolės poste. Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo konkrečiu atveju buvo vežamas birus krovinys užplombuotoje cisternoje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su kita įmone tokio pobūdžio krovinius veža praktiškai kasdien jau gana ilgą laiką. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog krovininio transporto priemonės vairuotojas, vežantis paslankų krovinį, kelyje neretai gali susidurti su neįprastomis situacijomis, kurios gali lemti vežamo, specifinėmis savybėmis pasižyminčio krovinio pajudėjimą. Tačiau tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus aktų, tiek iš byloje nustatytų aplinkybių taip ir nėra aišku, kaip vairuotojas, vežantis paslankų krovinį, galėtų įsitikinti, jog krovinys pasislinko ir sukėlė ašių perkrovą. Juolab, jog krovinys vežtas užplombuotoje cisternoje, kas eliminuoja galimybę krovinio būklę įvertinti vizualiai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatytos vežėjo pareigos tikrinti krovinio vežimo atitiktį reikalavimams, įmonės vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo turi sudaryti sąlygas, kad vairuotojas galėtų pats sukontroliuoti krovinio vežimo sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, kuris yra prisiėmęs įsipareigojimus vadovauti krovinių vežimo veiklai, supranta savo kaip vežėjo pareigų turinį, tačiau iš bylos duomenų visumos matyti, jog nebuvo imtasi pakankamų priemonių kad būtų užtikrinama ir sukontroliuojama teisės aktų reikalavimų laikymasis įmonei vykdant krovinių pervežimus. Jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, jis veikia rizikingai.

Apeliaciniame skunde apeliantas įrodinėdamas savo nekaltumą, remiasi teismų praktika, t. y. Panevėžio apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-181-185/2016. Apygardos teismo vertinimu Panevėžio apygardos teismo byloje, kurioje už krovinių vežimą atsakingam asmeniui buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, nustatytos aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių. Minimoje Panevėžio apygardos teismo byloje buvo nustatyta, jog krovinių pervežimo įmonė sudarė visas technines ir organizacines sąlygas, kad būtų laikomasi teisės aktais reglamentuoto krovinio svorio bei transporto priemonės ašių apkrovos reikalavimų: suteikė tinkamą transporto priemonę, kurioje buvo įrengti manometrai ašių svorio apkrovoms kontroliuoti, kas leido vairuotojui pasikraunant krovinį ir važiuojant kontroliuoti ašių apkrovas, įmonėje buvo ir vairuotojo – ekspeditoriaus darbo tvarkos taisyklės, vairuotojas ne tik buvo supažindintas su krovinio tvirtinimo ir išdėstymo reikalavimais, bet apie tai ir nuolat instruktuojamas, todėl teismai sprendė, kad vairuotojui vežėjas sudarė visas įmanomas technines ir organizacines sąlygas ir galimybes tam, kad nebūtų padarytas pažeidimas. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos analogiškomis kaip ir minėtoje teismų praktikoje, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad, nors vežėjas ėmėsi tam tikrų priemonių (instruktavo vairuotoją, bendradarbiavo su įmone, kuri svėrė iš gamyklos teritorijos išvažiuojančias pakrautas transporto priemones), tačiau jos nebuvo pakankamos, jog užkirstų kelią krovinių vežimo taisyklių pažeidimui (pažeidimo dieną dinaminės svarstyklės neveikė, dėl ko nebuvo įsitikinta, jog išvažiuojančios transporto priemonės ašių apkrovos neviršijo leidžiamų, apie pakrovimo tinkamumą spręsta pagal ankstesnius pakrovimus ir tai, jog neviršyta bendra masė, vairuotojas objektyviai neturėjo galimybių nei kontroliuoti pakrovimo procesą, nei tikrinti ašių apkrovas pakrovimo ar kelionės metu, juolab veždamas krovinį užplombuotoje cisternoje).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį, kuria paliktas galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos nutarimas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.