Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jolantos Raščiuvienės, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir skirta jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. V. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. V. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., 13.34 val. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., 11.23 val., t. y. viena laikinojo sulaikymo para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis A. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2330,00 Eur (du tūkstančius tris šimtai trisdešimt eurų 00 ct).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d.

Priteista civilinei ieškovei A. P. iš A. V. 2080 Eur (du tūkstančiai aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteista Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš A. V. 133,10 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys eurai 10 ct) proceso išlaidų už priverstinį automobilio OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuvežimą, ir už automobilio saugojimą po 2,43 Eur už kiekvieną dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš A. V. 13,30 Eur (trylika eurų 30 euro ct) proceso išlaidų susijusių su proceso dalyvių iškvietimu į teisiamąjį posėdį valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius voke byloje: automobilio OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą AB “Tomadas” automobilių saugojimo aikštelėje esančioje, (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiems A. P. ir M. P. (arba vienam iš jų).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. buvo nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 27 d. 13:34 val. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį M. P. ir A. P., kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 1,57 promilių neblaivumas.

2. Be to, A. V., žinodamas, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, vengė atlikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-452-420/2019, 2019 m. rugpjūčio 21 d. įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 rugpjūčio 2 d. teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams, o būtent 2020 m. rugpjūčio 27 d., 13:34 val. (duomenys neskelbtini) tyčia vairavo automobilį OPEL FRONTERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį M. P. ir A. P., kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 1,57 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. V.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo A. V. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, prašant skirti arešto bausmę arba sutrumpinant paskirtą laisvės atėmimo bausmės terminą, taip pat prašoma sumažinti konfiskuotino automobilio vertę iki 850 Eur ir palikti A. P. civilinį ieškinį nenagrinėtu. Taigi, teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako tik šiais klausimais.

9. Pirmiausia, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

10. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptartų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. V. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta nuteistajam A. V.paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo – bausmę.

12. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. V.iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 7 kartus (už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nuosavybei, transporto eismo saugumui), paskutinį kartą A. V. nuteistas 2019-08-02 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu galutine keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 281 straipsnio 1 dalis ir BK 243 straipsnis), per mažiau kaip pusantrų metų jis antrą kartą pripažįstamas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės, nusikalto teistumui neišnykus (1 t., b. l. 112-119). Tai patvirtina, kad nuteistasis A. V. sistemingai daro įvairaus, daugiausia su Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) pažeidimais susijusias nusikalstamas veikas ir rodo jo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. V. taip pat yra baustas ir administracine tvarka už nusižengimą, susijusį su šiomis veikomis, nes 2020 m. rugpjūčio 24 d. vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, su automobiliu nuvažiavo nuo kelio ir apvirto nepasirinkęs saugaus greičio. Visa tai rodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir bendrai priimtinų visuomenės gyvenimo taisyklių.

13. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. V.bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – nuteistasis A. V. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, nuteistas ir už vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir atitinkamai A. V.už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo procese buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta, priešingai, atitinka teisingumo bei proporcingumo kriterijus, o taip pat padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

14. Apeliaciniame skunde prašoma skirti švelnesnę bausmės rūšį (areštą) arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas. Kaip ir minėta ankščiau, nuteistasis A. V.teisiamas jau aštuntą kartą, prieš tai net 3 kartus buvo teistas už nusikaltimų, susijusių su KET pažeidimais, padarymu, taip pat yra baustas 1 kartą už administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimais padarymą. Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir tokiam jo elgesio modeliui įtakos nedaro bausmių taikymas, nuteistasis taip veikia dėl to, kad tokie veiksmai jam yra priimtini, jie nuosekliai kyla iš nuteistojo antivisuomeninių nuostatų, neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, pats nuteistasis savo elgesio nepakeitė ir išvadų nepadarė. Dėl to, skirti švelnesnę bausmės rūšį (areštą) ar mažinti paskirtos bausmės dydį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes švelnesnė bausmė nebūtų efektyvi ir reikšmingos įtakos nuteistojo elgesiui nedarytų.

15. Šios išvados nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už žymiai pavojingesnį analogiškos veikos padarymo būdą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir kiekvienu atveju, teismas atsižvelgdamas į aukščiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kitas aplinkybes, skiria individualizuotą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. V. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą teisiamas nebe pirmą kartą, o tai, tik patvirtina, kad ankstesniu nuosprendžiu skirta bausmė BK 41 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė.

16. Nors nuteistasis taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo (2019 m. kovo 13 d. Nr. 237) 4 punktą, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių <...> ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą, o tai reiškia, kad neblaivumo tikrinimo procedūra priklauso ne nuo nuteistojo A. V. veiksmų (noro padėti išaiškinti nusikalstamą veiką), o būtent nuo pareigūnui nustatytų taisyklių tikrinant asmenų neblaivumą tinkamo atlikimo, t. y. pakartotinį tikrinimą atlikti ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių. Dėl to, pripažinti A. V. atsakomybe lengvinančia aplinkybe – pagalbą išaiškinant nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo.

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, teigdamas, kad konfiskuotino turto (automobilio) vertė buvo nustatyta neteisingai, pasirenkant automobilio aukščiausios komplektacijos standartus, ir, kad jo manymu, 850 Eur suma atitiktų realią nusikaltimo padarymo metu jo vairuoto automobilio vertę, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

18. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

19. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. V.vairuotas automobilis „OPEL FRONTERA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas ir nuosavybės teise priklauso ne nuteistajam, o tretiesiems asmenims – M. P. ir A. P.. Apylinkės teismas konstatavo, jog sąlygų konfiskuoti ne nusikalstamą veiką padariusiems asmenims priklausančią transporto priemonę, šiuo atveju, nėra. Todėl nusprendė išieškoti iš nuteistojo A. V. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Vertę konfiskuotino turto – automobilio „OPEL FRONTERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodoma, jog vidutinė tokio 2004 m. pagaminto automobilio rinkos vertė yra 2330 Eur su PVM (1t. b. l. 89).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, yra išaiškinęs, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog siekiant nustatyti automobilio „OPEL FRONTERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, turėjo būti atsižvelgiama į realią konkrečiai šios transporto priemonės būklės individualų vertinimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jokių nepriklausomų turto vertintojų dokumentų apie tikrąją automobilio „OPEL FRONTERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, ar tokios vertės pasikeitimą (pavyzdžiui, sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.), nuteistasis nepateikė. Kaip matyti, apeliantas teigdamas, jog automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 850 Eur ir būtent ši pinigų suma, kaip atitinkanti konfiskuotino turto vertę, turi būti išieškota, nuteistasis A. V. remiasi išimtinai savo paties daromomis prielaidomis, o ne kokiais nors objektyviais rašytiniais duomenimis. VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad automobilio „OPEL FRONTERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) charakteristikas (markę, pagaminimo metus, kėbulo tipą, kuro tipą, variklio darbinį tūrį, galią, durų skaičių) atitinkančio automobilio vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo 2330 Eur su PVM. Šioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyti duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, esmingai sutampa su automobilio registracijos liudijime ir techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje pateiktais duomenimis, todėl, šiuo konkrečiu atveju, be VšĮ „Emprekis“ pažymos, nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie automobilio „OPEL FRONTERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, pagrįstai vadovavosi paminėtoje pažymoje nurodyta vidutine analogiškos transporto priemonės turto verte su PVM, ir pagrįstai tokią konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2330 Eur, priteisė iš A. V.. Nors nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu pateikė kopijas skelbimų, kuriuose panašaus automobilio pardavimo kaina yra 850 Eur, tačiau jais vadovautis ir tuo pagrindu mažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nėra jokio pagrindo, juolab, kad skelbimuose pateiktos transporto priemonės charakteristika ir išvaizda nėra analogiška nagrinėjamoje byloje esančio automobilio charakteristikai (pagaminimo metai, techninė apžiūra pasibaigusi). Maža to, automobilio pardavimo kaina nėra atitikmuo automobilio vertei, kadangi fiziniai asmenys, pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina dažniausiai skiriasi.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nukentėjusiajai A. P.priteistu 2080 Eur turtinės žalos dydžiu, teigiant, jog byloje nėra jokių civilinio ieškinio dydį pagrindžiančių faktinių duomenų. Apelianto teigimu, nukentėjusioji savo turtinį reikalavimą grindė tik subjektyviais savo nuožiūra pateiktais automobilio apgadinimo mastais bei savo nuožiūra pateiktomis dalių bei remonto kainomis.

22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

23. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. V. kaltė, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog būtent nuteistasis yra atsakingas už nukentėjusiajai A. P. padarytą turtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti turtinę žalą 2080 Eur sumai, iš kurios 1580 Eur sudaro automobilio detalės ir 500 Eur automobilio remontas (t. 1, b. l. 56). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji A. P. parodė, kad pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta suma yra ta suma, kurią jai paskaičiavo autoservisas, t. y. priekinio kairės pusės žibintas - 960 Eur; posūkio žibintas – 80 Eur, dvi kairės pusės (vairuotojo) padangos - 300 Eur; kairės pusės sparnas – 80 Eur, priekinis bamperis – 100 Eur; grotelės – 60 Eur; remontas (detalių keitimas, dažymas ir pan.) – 500 Eur. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad visos detalės, apart priekinio žibinto, bus perkamos naudotos, kad remontas bus daroma tik tada, kai bus priteista suma, nes šiuo metu lėšų automobilio remontui ji neturi. Pats kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio dydžiu sutiko visiškai ir jam neprieštaravo.

24. Čia būtina pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, jeigu dėl to nekyla abejonių ar nėra reiškiami prieštaravimai. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį, jos parodymus teismo posėdžio metu, kaltinamojo poziciją civilinio ieškinio dydžio klausimu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo dienai automobilis nebuvo suremontuotas, yra stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiajai padaryta žala nėra atlyginta,- būtent šią 2080 Eur sumą priteisė nukentėjusiosios A. P. naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji turi teisę prašyti atlyginti jai išlaidas, kurias ji patirs atliekant automobilio remonto darbus bei siekiant jį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi iki jo apgadinimo. Nors apeliantas teigia, jog automobilio konkretūs apgadinimai nėra fiksuoti jokiuose bylos dokumentuose, tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, jog automobilis „OPEL FRONTERA“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) yra apvirtęs ant kairio šono (1 t.b.l.9-14), o priverstinio transporto nuvežimo akte nurodyta, jog transporto priemonės gedimai yra kairės pusės priekinis ir galinis sparnai (1 t. b.l.16). Apžiūrint automobilį užfiksuota, jog automobilis guli griovyje prie kelio ant kairiojo šono. Apžiūrint automobilį iš išorės matosi nedideli automobilio kėbulo defektai, automobilio kairės pusės priekinis ir galinis sparnai yra sulankstyti, sudaužytas kairės pusės priekinis žibintas, sulankstytas priekinis automobilio valstybinis numeris (1t. b.l.75-82). Kaip matyti, bylos duomenys patvirtina automobilio apgadinimus (automobilis ne tik nuvažiavo nuo kelio, bet ir apsivertė) ir abejonių dėl jų apimties nekelia. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad tam tikrais atvejais, atliekamų paslaugų ir detalių kainos, reaguojant į ekonomikos pasikeitimus, kinta, tačiau vien tai, kad šiuo atveju apgadinto automobilio remonto bendra suma artima vidutinei automobilio vertei neleidžia vertinti, kad ji yra neadekvati ar neproporcingai uždidinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios būsimų išlaidų dydis yra protingas, realus ir dėl to mažinti, atsisakyti priteisti ar palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu, suteikiant teisę civilinio proceso tvarka ieškovei ginti savo pažeistas turtines teises, nėra jokio teisinio pagrindo.

25. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. V. sudaro 196,56 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat įvertinusi tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo A. V. sunkią finansinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 196,56 Eur žymiai A. V.turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. V. valstybės naudai 196,56 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus ir 56 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.