Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Patenkintas civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir UAB (duomenys neskelbtini) iš M. Ž. priteista 38 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis 2011 m. rugsėjo 4 d., apie 7 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei A. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. G. bendra nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė didelės vertės svetimą turtą - 38000 Lt, priklausančius UAB (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendį ir, įvertinus naujas aplinkybes bei pateiktuose dokumentuose esančius duomenis, priimti naują nuosprendį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neištyrė visų nusikalstamos veikos aplinkybių.

Apeliantas skunde nurodo, jog jis nuo jo sulaikymo ir pirmos apklausos dienos tvirtino visiškai kitokias įvykio aplinkybes. Teismas, tirdamas įrodymus, pilnai nepaneigė jo teiginių, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo kelis mėnesius, reguliariai gaudavo dideles pinigų sumas pirkti prekėms Lenkijoje. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jam buvo liepta važiuoti į Lenkiją ir tam tikslui buvo skirta 38000 litų, ką patvirtina aplinkybė, kad į Lenkiją jis vykdavo UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) Įvykio dieną 2011-09-04 jam buvo suteiktas minėtasis automobilis, su kuriuo jis buvo sulaikytas. Byloje, įrodymų tyrimo metu, nustatyti ir nuosprendyje paminėti faktai, kad jis yra važiavęs į Lenkiją UAB (duomenys neskelbtini) nurodymais, ten pirkdavo prekes UAB (duomenys neskelbtini), su juo važiuodavo kiti UAB (duomenys neskelbtini) samdyti asmenys: V. A. ir V. A., kurie iš dalies patvirtino jo versiją. Nukentėjusieji byloje niekaip nepaaiškino, kodėl jis naudojosi jų įmonės automobiliu tariamos vagystės dieną. Apelianto nuomone, byloje pakankamai duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad minėtąją sumą jis gavo 2011-09-04 iš A. G. su tikslu pirkti prekes įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Kad minėtą sumą jis iššvaistė kazino (duomenys neskelbtini), patvirtina bylos medžiaga ir įrodymų tyrimo teisme duomenys bei jo prisipažinimas. Teismas nevertino, apelianto nuomone, reikšmingo SMS pranešimo apie jo prisipažinimą dėl pinigų iššvaistymą fakto, liudytojo A. G. mobilaus ryšio telefone. Nevertintas aktyviosios atgailos faktas, kad jis ketina nedelsiant ieškoti pasiskolinti pinigų nuostoliams padengti. SMS pranešimas išsiųstas jam nežinant apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, greičiausiai tyrimui dar neprasidėjus ar policijai nesužinojus apie padarytą veiką. Apelianto nuomone, teismas jo veiksmus turėjo kvalifikuoti ne pagal BK 178 str. 3 d., o pagal BK 184 str. 2 d.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Su tokia išvada apeliantas nesutinka ir nurodo, jog jis teisme tvirtino apie savo beviltišką padėtį, kad dėl patologinio lošimo kazino jis praradęs, įkeitęs ar pardavęs visą šeimos turtą. Dėl netinkamos gynybos minėtieji dokumentai nebuvo pateikti teismui. Teismas neparodė iniciatyvos išreikalauti tokius įrodymus iš Registrų centro, Antstolių rūmų ir Centrinės Hipotekos įstaigos. Todėl nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 str. 4 d. Teismas neatsižvelgė, kad jis prisipažino padaręs veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., gailėjosi ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 2 d. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad jis iš dalies atlygino žalą nukentėjusiai pusei, be to, jo sugyventinei N. Z. priklausančios areštuotos lėšos galėtų būti skirtos civiliniam ieškiniui patenkinti.

Teismas netyrė jo nurodytos aplinkybės, kad jis priklausomas nuo azartinių lošimų, neišreikalavo įrodymų iš Priklausomybės ligų centro. Teismas neskyrė psichiatrinės ekspertizės, kuri turėtų būti skirta asmeniui, turinčiam priklausomybių. Tokie įrodymai galėtų palengvinti jo padėtį, pripažįstant jį ribotai pakaltinamu, vadovaujantis BK 18 str. Tokiu atveju jam galėtų būti nustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 11 d.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, jog apelianto parodymai bei skundo argumentai, kad jis nevogė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų – 38 000 Lt, minėtus pinigus jam davė A. G. tikslu Lenkijoje nupirkti UAB (duomenys neskelbtini)prekes, kuriuos jis iššvaistė kazino (duomenys neskelbtini), atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini kaip apelianto siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Priešingai nei nurodyta apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d., patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertintų įrodymų visuma.

Apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys liudytojos A. G. ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. G. parodymai. Iš minėtų asmenų parodymų seka, jog A. G. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, A. G. taip pat dirbo minėtoje įmonėje, vadybininke. Apeliantas nuo 2011-08-18 UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas vadybininku. Įmonė veikla – maisto produktų importas iš Europos Sąjungos į Lietuvą. Liudytoja A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, jog apeliantas 2011-09-04 apie 7 val. ryte iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būtent pavogė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 38 000 Lt, ji jam jų nedavė. Iš liudytojos parodymų seka, jog pas ją į namus M. Ž. atvyko su sugyventine N. Z. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini) Tą rytą jis atvyko paimti grynųjų pinigų pirkiniams, kadangi buvo sutarta, kad su įmonės automobiliu vyks į Lenkiją nupirkti prekių. Į namus buvo užėjęs tik M. Ž., N. Z. buvo likusi automobilyje. Jie aptarė, kokių prekių jis turi nupirkti, perskaičiavo pinigus. Pinigai buvo išimti iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos, ji juos turėjo perduoti M. Ž.. Ji jau norėjo užpildyti kasos išlaidų orderį ir M. Ž. turėjo iš karto važiuoti į Lenkiją, kai pokalbio metu pastarasis nurodė, jog jam tikriausia nepavyks išvažiuoti, kad geriausiu atveju jis išvažiuos tik vakare. Tuomet liudytoja nurodė, kad jai teks ieškoti kito asmens, kuris nuvyktų prekių anksčiau, arba ji M. Ž. pinigus išmokės tik prieš jo išvažiavimą į Lenkiją. Tuo metu pinigai buvo padėti svetainėje ant stalo, prie kurio jie sėdėjo. Liudytoja nurodė, jog tuo metu, kai apeliantas buvo jos namuose, ji trumpam buvo jį palikusi vieną, nes buvo nuėjusi įleisti šuns. Išėjus M. Ž., kadangi buvo ankstyvas rytas, ji įjungė signalizaciją ir nuėjo pamiegoti. Atsikėlusi apie 10 val., pastebėjo, kad svetainėje ant stalo nėra pinigų. Tą rytą jos namuose, išskyrus M. Ž., daugiau nieko nebuvo, signalizacija nebuvo suveikusi, todėl suprato, kad pinigus paėmė M.. Ji iš karto apie tai pranešė vyrui A. G., kuris tuo metu buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją. Byloje apklaustas civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. G. apklausų metu patvirtino, jog apeliantas turėjo važiuoti į Lenkiją nupirkti prekių. Jis iš šeštadienio į sekmadienį, t.y. iš 3 į 4 dieną, išvyko į Angliją per Lenkiją. Jam būnat Lenkijoje, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino žmona A. G., kuri dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ir pranešė, kad M. Ž. iš namų pavogė 38 000 Lt. Jis iš karto pradėjo skambinėti M. Ž. ir klausinėti, kur jis yra bei kodėl paėmė pinigus. Pastarasis jam pasakė, kad viskas yra gerai, jis su N. važiuoja į Lenkiją apsipirkinėti. A. G. ir toliau skambinėjo apeliantui bei jo draugei, ieškojo jų, pasitelkęs kitus asmenis, bandydamas M. Ž. surasti ir atgauti pagrobtus pinigus, tačiau nesėkmingai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aukščiau išdėstytais liudytojos A. G. ir civilinio atsakovo atstovo A. G. parodymais nėra pagrindo netikėti, ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme nebuvo gauta jokių faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą išvadai, jog pastarieji turėjo tikslą apeliantą apkalbėti.

Apeliantas viso proceso metu neigė 2011-09-04 apie 7 val. pavogęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus iš G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodė, jog 38 000 Lt A. G. jam davė. Kita vertus, šios apelianto pateiktos versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai aukščiau išdėstytiems liudytojos A. G. ir civilinio ieškovo atstovo parodymams, byloje liudytoja apklaustos pastarojo draugės N. Z. parodymai dalyje dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų atsiradimo pas apeliantą aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-09 N. Z. apklausta įtariamąja parodė, jog iš kur pas M. kazino atsirado pinigai, ji nežino. Ji asmeniškai su juo kartu jokių pinigų nevogė ir nevažiavo 2011-09-04 į (duomenys neskelbtini) kaimą pas A. G. (b.t. 2, b.l. 5). 2011-10-05 apklausta liudytoja N. Z. jau parodė, jog 2011-09-04 prieš 7.00 val. ryto su M. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu Mercedes Benz, baltos spalvos, valstybinio numerio neprisimena, išvažiavo link A. G. namo, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Važiuojant M. paskambino A. G. ir pasakė, kad jie greitai privažiuos prie jos namo. Nuvažiavus, M. Ž. nuėjo pas A. G. į namus, o ji pasiliko laukti automobilyje. M. Ž. sugrįžo po 10-15 minučių, atsisėdo į automobilį ir jie nuvažiavo link Vilniaus miesto. Pakeliui jie užvažiavo į degalinę, įpylė pilną baką kuro. Išvažiuojant iš degalinės, M. Ž. jai pasakė, kad jie dabar važiuoja į kazino (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad truputį paloš, laimės pora tūkstančių ir jie važiuos į Lenkiją užpirkti prekių. Ji matė, kad M. Ž. savo rankinuke turi pinigus, tačiau kiek tiksliai jų buvo, ji nežino. Ji žinojo, kad tie pinigai jam buvo duoti prekėms Lenkijoje užpirkti, nes tiek pinigų pats M. tuo momentu neturėjo. N. Z. parodė, jog M. Ž. nevogė iš A. 38 000 Lt, ji pati jam davė prekėms užpirkti (b.t. 2, b.l. 17-19). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Z. taip pat parodė, jog 2011-09-04 apie 7.00 val. ryto kartu su M. Ž. važiavo pas A. G. paimti pinigų ir iš karto planavo važiuoti į Lenkiją. M. Ž. pas A. G. užtruko gal 10-15 min. M. Ž. apie gautus pinigus visada pasižymėdavo prie A. G. ar A. G.. Kai M. Ž. buvo perduoti pinigai, ji nematė, ji laukė automobilyje. Grįžus M., jie nuvažiavo užsipylė kuro ir M. pasakė, kad važiuojam į kazino, gal nors truputį už butą sumokės, kai laimės. Jis pradėjo pralošinėti ir pradėjo gerti. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu dėl savo parodymų prieštaringumo paaiškino, jog M. Ž. jai pasakė taip sakyti, kad ji pas A. G. nebuvo, ji ir melavo (b.t. 3, b.l. 9-11). Be aukščiau išdėstytų liudytojos parodymų prieštaringumo, nenuoseklumo bei pastarosios suinteresuotumo padėti savo draugui M. Ž., pastebėtina ir tai, jog tiek iš pastarosios parodymų, tiek iš liudytojos A. G. bei paties apelianto parodymų seka, jog N. Z. 2011-09-04 apie 7 val. ryto nebuvo užėjusi kartu su M. Ž. pas A. G. į namus, taigi ji ir nematė kaip pas M. Ž. atsirado UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys pinigai, tai ji galėjo sužinoti tik iš paties apelianto pasakojimų. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, pastarojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d., nepaneigia ir liudytojų V. A., V. A. parodymai. Minėti liudytojai 2011-09-04 apie 7.00 val. kartu su apeliantu nebuvo nuvykę pas A. G. į namus, jie nematė aptariamo įvykio. Tuo tarpu jų parodymai apie tai, kad jie kartu su M. Ž., A. G. važiuodavo į Lenkiją pirkti prekių nei patvirtina, nei paneigia apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, paties pinigų vagystės fakto. Pažymėtina ir tai, kad SMS pranešimo turinys - „Girtas prasikau visus pinigus, nežinau ką daryti, per pora dienu issipagiriosiu, atvarysiu mersą, jeigu gali neskelbk visiems, kad apsisikau, niekur negalėsiu pasiskolinti”, kaip teisingai pastebėjo ir pats apeliantas skunde, patvirtina tik patį jo pinigų išleidimo faktą, tačiau nesuteikia visiškai jokios informacijos apie pinigų įgijimo aplinkybes. Nors apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) prekių pirkimo Lenkijoje dokumentus iki pastarojo įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau aplinkybės, kad buvo važiuojama su M. Ž. į Lenkiją pirkti prekių ir iki jo įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), apklausų metu neneigė ir pats civilinio ieškovo atstovas A. G.. Jis gi, nurodė, jog M. Ž. iki įvykio pažinojo apie du metus, jis važiuodavo kartu su juo į Lenkiją pirkti prekių, rodė iniciatyvą pastoviai dirbti pas juos įmonėje. Be to, šios aplinkybės taip pat niekaip nepatvirtina UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų – 38 000 Lt pas apeliantą atsiradimo aplinkybių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo vedama buhalterinė apskaita, buvo išrašinėjami kasos pajų ir išlaidų orderiai, vedama kasos įplaukų ir išlaidų ataskaita. UAB (duomenys neskelbtini) 2011-09-02 kasos įplaukų ir išlaidų ataskaitoje nurodyta, kad 2011-09-02 A. G. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 38 000 Lt, mokėjimo paskirtis – apmokėti už prekes. UAB (duomenys neskelbtini)2011-09-02 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, jog 2011-09-02 A. G. išmokėta 38 000 Lt, pinigų išmokėjimo pagrindas – apmokėti už prekes. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, neįtikinami apelianto parodymai apie tai, kad A. G., prisiimdama asmeninę riziką, M. Ž. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 38 000 Lt, nepasirašius pastarajam jokio dokumento apie pinigų gavimo faktą.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d.

Teisingai skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta ir bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. Ž. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Nusikalstamą veiką apeliantas padarė iš savo darbdavio bei bendradarbės gyvenamosios vietos, pasinaudodamas A. G. pasitikėjimu. Nusikalstama veika yra baigta ir padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstama veikia padaryta savanaudiškais tikslais, iš anksto žinant, kad pagrobti pinigai bus panaudoti lošimų namuose lošiant azartinius žaidimus (šią aplinkybę patvirtina tai, jog apeliantas pas A. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs apie 7 val. ryto, tuo tarpu 7.31 val. pastarasis jau buvo lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)”, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 89-91)). Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, nėra atlyginta nei dalis UAB (duomenys neskelbtini) pastarojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos. Laikinas M. Ž. nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas - 4110 Lt, paimtas pagal kvitą Nr. 010175, bei į 33890 Lt, esančius jo atsiskaitomosiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, paliktas iki civilinio ieškinio visiško patenkinimo.

Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat, priešingai nei nurodyta apelianto skunde, pagrįstai nenustatyta ir pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., gailėjosi, ko pasėkoje nepagrįstai nenustatė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina tai, jog apeliantas prisipažino lošimų namuose pralošęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, tačiau neigė minėtus pinigus pavogęs iš G. namų, adresu (duomenys neskelbtini), kas byloje neginčijamai įrodyta aukščiau išdėstytais įrodymais. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia nėra pagrindo.

Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nenustatyta jokių M. Ž. gyvenime susiklosčiusių objektyvių išorinių aplinkybių, kurios būtų padariusios tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui ir jis išeitį rado tik padarydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis apeliantas iki sulaikymo dirbo, t.y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Nors pats apeliantas tvirtina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas beviltiškoje padėtyje, dėl patologinio potraukio azartiniams žaidimams, tačiau kaip seka iš pastarojo draugės, byloje liudytoja apklaustos N. Z. parodymų, M. Ž. kazino norėjo ne tiesiog palošti, o ėjo ten su tikslu - išlošti pinigų, kad galėtų sumokėti už užstatytą butą. Be to, pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantui būtų diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams žaidimams (iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2011-09-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. Ž. nuo 2007-12-17 yra įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.t. 2, b.l. 89), tuo tarpu apie M. Ž. diagnozuotą patologinį potraukį azartiniams žaidimams nurodyta tik apelianto teismui kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje Vilniaus priklausomybės ligų centro 2012-03-07 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 3, b.l. 25), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pateikta tyrimo metu išanalizavus pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), M. Ž. asmens sveikatos istoriją iš Vilniaus priklausomybės ligų centro, gydymo stacionare istorijas iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, taip pat nenurodyta, jog apeliantui būtų buvęs diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams žaidimams (b.t. 2, b.l. 94)). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažinti BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytą aplinkybę apelianto atsakomybę lengvinančia taip pat nėra pagrindo.

BK 18 straipsnis numato riboto pakaltinamumo institutą, kuris įteisina ribotai pakaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Riboto pakaltinamumo apibrėžimas pateiktas BK 18 straipsnio 1 dalyje. Riboto pakaltinamumo atveju psichikos sutrikimo laipsnis ir to sutrikimo pasireiškimo intensyvumas nėra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti nepakaltinamu. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrinės ekspertizės pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog M. Ž. 1999 – 2009 m. laikotarpiu diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ir abstinencijos būklė, bei 2001 m. diagnozuotas organinis asmenybės ir nuotaikos sutrikimas nėra medicininiai nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai, analizuojant šiuo metu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl nėra jokio pagrindo skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę (b.t. 2, b.l. 94). Kaip aukščiau jau minėta, minėtoje specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog apeliantui būtų buvęs diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams žaidimams. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2011-09-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. Ž. nuo 2007-12-17 yra įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.t. 2, b.l. 89), tuo tarpu apie M. Ž. diagnozuotą patologinį potraukį azartiniams žaidimams nurodyta tik apelianto teismui kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje Vilniaus priklausomybės ligų centro 2012-03-07 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 3, b.l. 25). Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, abejoti M. Ž. pakaltinamumu bei skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu M. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytas abejones dėl jo psichikos būsenos vertina tik kaip mėginimą sušvelninti savo teisinę padėtį. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog baudžiamasis įstatymas (BK 18 straipsnio 3 dalis) neįpareigoja, o tik suteikia teisę teismui taikyti asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, teisines priemones, tarp jų ir numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

Skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas, kaip ir privalu, įvertino apelianto asmenybę, atsižvelgė į tai, jog M. Ž. praeityje neteistas (b.t. 2, b.l. 72), baustas administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 79-83), taip pat atsižvelgė į pastarojo sveikatos būklę. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.