Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. N., Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nes iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas statinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad Tiskūnų žemės ūkio bendrovės dokumentų fonde (duomenys neskelbtini). Pajininkų apskaitos knygoje įrašyta, kad A. E., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), turi pajaus 49 689 rub. (pajų vertė rubliais), 1993 m. birželio 25 d. pajų vertė litais 496,89 Lt, valstybinio kapitalo paskirstymas 131,80 Lt, pajus 1994 m. sausio 1 d. 628,69 Lt. Tiskūnų žemės ūkio bendrovės dokumentų fonde, 1999-2000 m. Turto paskirstymo pagal pajus byloje įrašyta, kad A. E., pajaus likutis 2000 m. sausio 1 d. yra 991,56 Lt, 2000 m. balandžio 1 d. pajus perleistas 991,56. Tai reiškia, kad pajus buvo parduotas.

2015 m. sausio 8 d. E. A. mirė. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnija nurodė, kad E. A. nuo 1989 m. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini).

Socialinio draudimo pažymėjime nurodyta, kad 1994 m. vasario 25 d. A. P. priimta į darbą (duomenys neskelbtini), 1998 m. balandžio 10 d. atleista iš darbo pačios prašymu.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus pažymoje nurodyta, kad patikrinus Kėdainių rajono savivaldybės archyvui ir likviduotų įmonių archyvui perduotus saugojimui Kėdainių rajono „(duomenys neskelbtini)” kolūkio dokumentų fondus, Kėdainių rajono „(duomenys neskelbtini)” žemės ūkio įmonės dokumentų fondus ir Kėdainių rajono Tiskūnų žemės ūkio bendrovės dokumentų fondus duomenų apie gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nerasta. Dokumentai apie turtą, kuris buvo perduotas iš Kėdainių rajono „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio Tiskūnų žemės ūkio įmonei archyvui saugoti nėra perduoti.

2021 m. rugpjūčio 10 d. A. P. sudarė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį Nr. PS-10146(14.29) dėl gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbų.

2021 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės įmonė Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

2021 m. spalio 28 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijos pažymoje nurodyta, kad A. P. nuo 2001 metų faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini).

2021 m. gruodžio 16 d. Valstybės įmonė Registrų centras pateikė informaciją, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neregistruotos.

2022 m. kovo 30 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pažymoje nurodyta, kad gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra apskaitomas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse.

2022 m. balandžio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pažymoje nurodyta, kad minėtas turtas nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) sąrašą ir statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra nevykdoma.

Pateikta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nustatyti gyvenamojo namo kadastro duomenys, statiniui suteiktas unikalus numeris.

Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Bylos duomenų visuma suponuoja, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma.

A. P. nebuvo registruota kaip ginčo statinio savininkė. Kitų asmenų nuosavybės teisė į statinį neįregistruota. A. P. valdo statinį daugiau nei 10 metų. Statinys pareiškėjos įgytas teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdomas visus šiuos metus. Visą valdymo laiką pareiškėja, statinį valdo kaip savo, t. y. elgiasi kaip jo savininkė, naudojasi juo, atlieka remonto darbus, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į jį. Nėra pagrindo vertinti, kad statinys buvo pastatytas pažeidžiant statybos teisės aktų reikalavimus. Per nustatytą terminą nepaaiškėjo esant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo pastatą ir kurių interesus pažeistų prašomo fakto nustatymas.

Nėra duomenų apie galimą pastato priklausymą valstybei ar savivaldybei. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-41/2011). 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemės ūkio įmonių ar jų turto privatizavimo tvarką ir sąlygas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 1991 m. balandžio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. 1-1223 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo įsigaliojimo“, kuriame buvo nustatyta, kad kolūkiai ir tarybiniai ūkiai gali būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kolūkio (tarybinio ūkio), kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatyme buvo nustatyti privatizavimo būdai ir tvarka, pagal kurią privatizuojamos žemės ūkio įmonės turtas turėjo būti inventorizuojamas ir perkainojamas, tuomet parduodamas uždaruose aukcionuose įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktuose išvardintiems asmenims, taip pat įskaitant pajus, įsigyjant akcijų. Neprivatizuotas turtas parduodamas visiems įstatymo 3 straipsnyje išvardintiems asmenims. Likusį turtą gali įsigyti visi pageidaujantys asmenys. Šio įstatymo 14 straipsnyje buvo nurodyta, kad privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė.

1992 m. liepos 1 d. akte tarp kito turto nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ kolūkis perdavė (duomenys neskelbtini) pastatus. Dokumentai, detalizuojantys perduotus pastatus, archyvui nebuvo perduoti. Nei VĮ Turto bankas, nei Kėdainių rajono savivaldybė nelaiko pastato esant valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Be to, E. A. turėjo pajų (duomenys neskelbtini) ir jį perleido. Pareiškėja taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad pastatas, kuriuo tiek metų naudojasi pareiškėja, kartu su kitu turtu buvo privatizuotas ir perleistas (duomenys neskelbtini), kurios vadovas žodiniu pagrindu leido pastatu naudotis pareiškėjai ir jos motinai.

Nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisės aktais nustatyto minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.