Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo G. P. atstovui advokatui P. G. nedalyvaujant ieškovui G. P. ir atsakovei V. P.,

parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą 2016 m. sausio 27d. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3, dėl atsakovės kaltės; pripažinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „P.“, „P.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Abu sutuoktiniai, kuriems apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, parengiamajame posėdyje nedalyvavo. Teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame nurodė, šalys kilusi ginčą išsprendė taikiai ir sudarė taikos sutartį, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad šalys yra tvirtai nusprendė santuoką nutraukti ir taikytis atsisako, tačiau ginčą išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Patvirtinus taikos sutartį, ieškovui grąžinti 75 proc. byloje sumokėtą žyminį mokestį.

Prašymas tenkintinas, šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina.

CPK 784 straipsnis, reglamentuojantis tarptautinį šeimos teisinių santykių bylų teismingumą, nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Šalių santuoka sudaryta 2015 m. rugsėjo 7 d. C., S. L., ir įregistruota 2016 m. sausio 27 d. Panevėžio rajono CM skyriuje. Abu sutuoktiniai gyvena ir yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl teismas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo nagrinėja ir taiko pagal nacionalinę teisę.

Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.). G. P. ir V. P. santuoka sudaryta 2016 m. sausio 27 d. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje ir negali santuokos nutraukti bendru sutikimu, nes nėra visų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytų sąlygų – nuo santuokos sudarymo neparėjo vieneri metai, tačiau jie ginčą išsprendė taikiai. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, taikos sutartyje nurodė, kad susitarė dėl turto pasidalijimo, abu yra darbingi, viena iš kito išlaikymo nereikalauja, abu yra kalti dėl santuokos iširimo, bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 293 str. 5 p. ir 294 str.2d., 584 str.1d.4p., jiems žinomos. Nutraukus santuoką, abu sutuoktiniai pasilieka iki santuokos turėtas pavardes. Teismas, įvertinęs byloje vykstančio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį bei taikos sutarties sąlygas, sprendžia, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštaraus viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą tenkintinas (CK 3.61 str., CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), o civilinė byla nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 5 p. pagrindu. Taikos sutarties 3.3, 3.4, 3.5, 3.6, 3.7, 3.8, 3.9, 3.10, 3.11, 3.11, 3.12, 3.13 punktų turinys (juose aptarti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei taikos sutarties pateikimo tvirtinti teismui klausimai), išsprendžiami šia nutartimi, todėl šių sąlygų turinys pažodžiui neperkeliamas į rezoliucinę teismo nutarties dalį. Šalys taikos sutartyje patvirtino, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos pagal taikos sutartyje numatytą tvarką Atsižvelgiant į tai, kad šalys bylą baigė taikos sutartimi, ieškovui grąžintina 75 proc. 2016-04-28 sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro nustatytą minimumą, todėl jos nepriteisiamos ir neišieškomos ( CPK 96 str.6d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140, 259, 293 straipsnio 5 punktas, 295 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo patenkinti.

Patvirtinti 2016 m. gegužės 16 d. taikos sutartį, sudarytą G. P. ir V. P. tokiomis sąlygomis:

1.1.Šalys patvirtina, jog tarp šalių 2015 m. rugsėjo 7 d. C., S. L. sudaryta ir Lietuvos Respublikoje 2016 m. sausio 27 d. Panevėžio rajono CM skyriuje, akto įrašo Nr. 3 ( santuokos liudijimas AA Nr. 474447) įregistruota santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. Šalys susitaria, kad santuokos metu įgytas visas nekilnojamasis turtas – 43,80 kv.m butas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui G. P. asmeninės nuosavybės teise. Už ieškovui tenkančią didesnė nekilnojamojo turto dalį ieškovas atsakovei per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjimo sumoka 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) piniginė kompensaciją. Minėta piniginė suma turi būti pervesta į atsakovės asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke.

1.3 Šalys neturi santuokos metu įgyto registruotino bei neregistruotino kilnojamojo turto, taip pat jokio kito dalintino turto.

2.1. Šalys patvirtina, kad jie abu yra darbingi, jų gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, todėl nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas.

3.1. Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka savo santuokine pavardes, t.y. G. P. pasilieka P. pavardę, V. P. – P..

3.2. Šalys pripažįsta ir patvirtina, kad šia Taikos sutartimi, t.y. Šalims pasirašius ir teismui patvirtinus Taikos sutartį, išsprendžiami visi Ieškovo ir Atsakovės ginčai ir reikalavimai, susiję su Ieškiniu ir/ar reikalavimais šioje civilinėje byloje, o taip pat ir visi kiti ateityje galintys kilti Šalių tarpusavio ginčai ir reikalavimai. Po šios Taikos sutarties tinkamo įvykdymo, Atsakovė negali reikšti jokių papildomų reikalavimų savo įsipareigojimus pagal šią Taikos sutartį tinkamai įvykdžiusiam Ieškovui.

3.3. G. P. neturi jokių papildomų turtinių ir (ar) moralinių pretenzijų V. P., o V. P. neturi jokių papildomų turtinių ir (ar) moralinių pretenzijų G. P..

Civilinę bylą Nr. e2-4350-452/2016 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nutraukti.

Po santuokos nutraukimo V. P. palikti santuokinę pavardę „P.“, G. P. – „P.“.

Grąžinti G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 192 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016-04-28 AB SEB banko mokėjimo nurodymu. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.