Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė yra minėto namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, jai perduotas namo valdymas. Už namo konstrukcijų priežiūrą atsakinga atsakovė, nes neužtikrino, kad per nesandarias konstrukcijas nebūta padaryta žalos. Atsakovė turėjo vykdyti konstrukcijų priežiūrą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Atsakovė netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti įvykusio apliejimo ir žalos.

Atsakovė atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, ar kokių veiksmų nepadarė, bet turėjo padaryti. Pats tariamas buto apliejimas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą.

Nenustačius visų būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su M. S. sudarė turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016-10-17 butas ir jame esantys daiktai buvo aplieti iš viršaus nuotekomis. Žala padaryta užsikimšus kanalizacijai trečiame namo ((duomenys neskelbtini)) aukšte, todėl antrame namo aukšte esančiose bendro naudojimosi patalpose išsimovė alkūnė ir išsiliejo nuotekos. Ieškovė sumokėjo draudėjui 1 082,38 Eur draudimo išmoką. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas.

Nagrinėjamo byloje matyti, kad M. S. 2016-10-17 pranešime apie įvykį nurodė, kad 2016-10-17 grįžo namo ir rado aplietas patalpas, daiktus.

Turto (ginčo buto) apžiūros 2016-10-19 akte ieškovės atstovai užfiksavo, kad 2016-10-17 padaryta žala, kaip priežastį įvardina – užlieta iš bendro naudojimo sanmazgo antrame aukšte bendrabučio tipo patalpose, užpilta fekalijomis. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad yra išsimovusi alkūnė kanalizacijos vamzdyne, pažymėta kaip antrame aukšte bendro naudojimo tualete.

Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, ginčo laikotarpiu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D-1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.07.03:20174 (toliau - Reglamentas), kuris privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams. Reglamente aptariama: statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (33 p.); nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (34 p); nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį (35 p.), kai: 35.1. pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; 35.2. vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; 35.3. statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; 35.4. pageidauja Naudotojas; nuolatinių statinio būklės stebėjimų dažnumą 35 punkte išvardintais atvejais nustato ir įrašo statinio techninės priežiūros žurnale: 36.1. statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas; 36.2. kasmetinės ar neeilinės statinio apžiūros komisija; statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose (44 p.): 44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale; statinio būklės įvertinimai esamo statinio tyrimų bei audito metu aprašomi techninėse ataskaitose ar projektuose priklausomai nuo sudarytų sutarčių šiems darbams atlikti ir registruojami įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (45 p.); apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis (46 p.).

Taigi sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Byloje nėra įrodymų, o teismui pasiūlius juos pateikti, atsakovė nepateikė, pagrindžiančių, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę), t. y. byloje nėra jokių duomenų apie ginčo namo kanalizacijos vamzdynų būklę, nors administruojamas namas yra 1969 metų statybos (pagal pateiktus VĮ Registrų centro duomenis apie ginčo butą). Atsakovė pateikė dar 2012-07-02 Statinio apžiūros aktą, tačiau jame nurodomos apžiūros tikslas – bendrųjų dušo patalpų lubų ir sienų peršlapimo priežasčių nustatytas, t. y. įrodymas, kaip ir kiti kartu pateikti rašytiniai įrodymai, neturintis sąsajumo su ginčo kanalizacijos trūkumu ginčo laikotarpiu (pvz., vidaus nuotekų vamzdynai įrengti dar 2012 metais, tačiau nėra duomenų apie jų būklę ginčo laikotarpiu ar jam artimam laikotarpiui).

Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojų užpylimo priežastis, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įvykio vietos apžiūrą pačios atsakovės, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai dėl kitų priežasčių įvyko užliejimas. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su draudikui (ieškovei) padaryta žala.

Ieškovė pateikė žalos paskaičiavimus, pagrindė, kodėl neskaičiuojamas nusidėvėjimas, ko vėliau jau neginčijo ir atsakovė, tuo tarpu atsakovė jokių paskaičiavimų nepateikė, todėl teismas remiasi ieškovės įvertinimais, kurie sietini su užlietu ginčo butu, yra pakankamo ir protingo dydžio, atžvelgiant į byloje esamose nuotraukose fiksuotą užliejimą.

Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti išmokos priteisimo iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 1 082,38 Eur dydžio žalą, tuo pačiu priteistina ir 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019-09-23 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovei 24 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 1 082,38 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt dviejų eurų 38 ct) dydžio žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 082,38 Eur sumą nuo 2019-09-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.