Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-5113-438/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-01
Bylos Nr.: eI3-5113-438/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00404-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Romanas Klišauskas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: L. O., L. Olišauskienės komercinė firma
Atsakovas: Klaipėdos teritorinė muitinė
Trečiasis asmuo: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-5113-438/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00404-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 13.7.; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovė, Muitinė) 2023 m. vasario 22 d. Nr. 10000502060 sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta pradėti 955 322 Eur muito ir 81 600 Eur papildomo muito išieškojimą iš pareiškėjos (toliau – ir Skundžiama sprendimo dalis).

Nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė supaprastinta patikrinimo ataskaita Nr. 2KM190814S (toliau – ir SPA) apskaičiavo ir įregistravo 955 322 Eur muito, 81 600 Eur papildomo muito, 5 197 074 Eur PVM, 85 363 Eur delspinigių, 2 462 265 Eur PVM delspinigių, viso 8 781 624 Eur. Nesutikdama su SPA pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas). Muitinė 2023 m. sausio 3 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – garantinį raštą arba sumokėti 1 036 922 Eur muito, o jei muitą sumokėjusi patirtų sunkių ekonominių arba socialinių sunkumų, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. 2023 m. sausio 16 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl muito mokestinės nepriemokos išieškojimo stabdymo, nurodant, kad Muitinės reikalavimas sumokėti muitą jau yra užtikrintas baudžiamojo poveikio priemonėmis, o reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą yra perteklinis. Tačiau Muitinė, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja muito nesumokėjo, garantinio rašto nepateikė ir neįrodė, kad pateikusi garantiją patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, Sprendimu pradėjo muitų išieškojimo procedūrą.

Remiantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 45 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatomis, tvirtina, jog tam, kad muitų išieškojimas būtų sustabdytas, turi egzistuoti dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) turi būti rimtas pagrindas manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala; 2) mokesčių mokėtojas turi pateikti garantiją, išskyrus atvejus, kai garantijos pateikimas gali sukelti ekonominių arba socialinių sunkumų.

Nurodo, kad minėtas mokestinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 duomenimis bei JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktais duomenimis.

Cituoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1434-596/2018. Pažymi, kad Departamentas dar neišnagrinėjo skundo dėl SPA, o jos išvados grindžiamos dar nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tai pripažįsta ir Muitinė, kuri pasiūlė pateikti garantiją tam, kad būtų sustabdytas muitų išieškojimas. Mano, kad egzistuoja pirmoji sąlygą taikyti SMK 45 straipsnio 2 dalį ir stabdyti muito išieškojimą. Reikalavimas pateikti garantiją finansine prasme prilygsta reikalavimui sumokėti reikalaujamą muitą. Kadangi sumokėti muitą arba pateikti garantiją pareiškėja negali ne tik dėl to, kad toks sumokėjimas ar garantijos pateikimas padarytų jai neatitaisomos žalos ir ji patirtų didelių ekonominių sunkumų, tačiau ir dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių – pritaikyto viso jos turto arešto. Muitinė turėjo įvertinti ir tai, kad papildomai apskaičiuotų ir reikalaujamų sumokėti muitų suma viršija 1 000 000 Eur. Jei pareiškėja būtų priversta sumokėti tokio dydžio muitą (arba sumokėti tokio dydžio garantą), o to nepadarius – būtų pradėtas priverstinis mokesčių išieškojimas, ji taptų nemoki, kas būtų neatitaisoma žala bei itin dideli ekonominiai sunkumai ne tik jai, tačiau ir pačiai Muitinei. Mano, kad Muitinė nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą ir pradėjo 1 036 922 Eur muitų išieškojimą, nepaisant to, kad ji nepateikė garantijos.

Pažymi, kad Muitinės reikalavimas išieškoti muitus yra užtikrintas, nes ikiteisminiame tyrime yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinasis nuosavybės teisės apribojimas ir didelės vertės įvairus pareiškėjos turtas yra areštuotas. Minėta baudžiamojo poveikio priemone siekiama užtikrinti civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių valstybei. Mano, kad reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą yra perteklinis. Valstybė reikalauja užtikrinti antrą kartą tą patį reikalavimą, nors būtent užtikrindama reikalavimą pirmuoju atveju (laikinu nuosavybės teisės apribojimu visam pareiškėjos turtui) užkirto kelią bet kokiai galimybei pareiškėjai užtikrinti reikalavimą antrą kartą (pateikti garantiją pagal SMK). Dėl šios priežasties mano, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Vertina, kad Sprendimu yra pažeidžiamos jos teisės, nes rengiant ir priimant SPA buvo padaryti tiek procedūriniai, tiek ir teisės aktų taikymo pažeidimai. Apskaičiuojant muito mokestinę nepriemoką padarytos paskaičiavimo klaidos, kai buvo pažiūrėta ne į tą skaičiavimo stulpelį. Dėl ne iki galo pateiktų visų atlikto mokestinio patikrinimo duomenų ir dokumentų pareiškėja negali tinkamai pilnai patikrinti, ar Kauno teritorinė muitinė nepadarė daugiau aritmetinių klaidų. Taip pat pats supaprastinto patikrinimo procesas ir parengta SPA pažeidė pareiškėjos teises. Kauno teritorinė muitinė rengiant SPA iš esmės rėmėsi nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriame įtarimai net nėra pareikšti pareiškėjai. Minėtas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nėra priimtas teismo sprendimas, kuriame būtų suformuota galutinė išvada ir pan.. Pareiškėja šiame ikiteisminiame tyrime jokiu statusu nedalyvauja. Kauno teritorinė muitinė pripažįsta, jog ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir minėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje galimai suformuotos ne galutinės ir nepatvirtintos išvados. Tačiau tai netrukdė Kauno teritorinei muitinei įpareigoti įvykdyti pareiškėją mokestinę prievolę. Kitų supaprastintų patikrinimo ataskaitų atveju, kurios irgi parengtos to pačio ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu, pareiškėjai pateikus skundą dėl ataskaitų, pats Departamentas stabdė pareiškėjų skundų nagrinėjimą tuo pagrindu, jog dar nėra baigtas minėtas ikiteisminis tyrimas ir nėra patvirtintos supaprastintiems patikrinimams svarbios faktinės aplinkybės.

Teigia, kad Kauno teritorinė muitinė nustatant automobilių naują muitinę vertę nepagrįstai vadovavosi JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktais duomenimis (pažeidžiant SMK 74 straipsnio 3 dalį). Minėtus duomenis pareiškėja gavo tik pateikus skundą dėl SPA panaikinimo ir tai ne pilna apimtimi. Preliminariai įvertinus šiuos duomenis, matyti, kad Kauno teritorinė muitinė atlikdama mokestinį patikrinimą nesivadovavo pirminiais duomenimis, o rėmėsi minėtų institucijų susisteminta informacija. Pabrėžia, kad Kauno teritorinė muitinė nepranešė pareiškėjai apie supaprastintą patikrinimą ir nesuteikė teisės pareikšti savo nuomonės, o tik pateikė SPA. Akcentuoja, kad mokestinė nepriemoka buvo sukurta pažeidžiant SMK 103 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą ir 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM190814S, kuria nepripažino importuotų naudotų transporto priemonių deklaruotos muitinės vertės ir apskaičiavo bei įregistravo 955 322 Eur muito, 81 600 Eur papildomo muito, 5 197 074 Eur PVM, 85 363 Eur muito delspinigių, 2 462 265 Eur PVM delspinigių, viso – 8 781 624 Eur. Pareiškėja nesutikdama su minėta SPA 2022 m. gruodžio 27 d. apskundė ją Departamentui.

Pagal SMK 45 straipsnio nuostatas skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo, jeigu, vykdant apskųstą sprendimą, atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitus, to sprendimo vykdymas sustabdomas, tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

2023 m. sausio 3 d. raštu Nr. (10.3.Mr)11DE-67 muitinė kreipėsi į pareiškėją prašydama per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – garantinį raštą arba sumokėti 1 036 922 Eur muito, o jei muitą sumokėjusi firma patirtų sunkių ekonominių arba socialinių sunkumų, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. 2023 m. sausio 16 d. muitinėje gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl muito mokestinės nepriemokos išieškojimo stabdymo, nepateikiant garantijos. Muitinė, vadovaudamasi SMK 22 straipsnio 6 dalies nuostata, informavo firmą apie galimą nepalankų muitinės sprendimo priėmimą pagal nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir nustatė jai 30 dienų laikotarpį nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti prašymą nagrinėjančiai muitinei savo nuomonę dėl nurodytos informacijos, kuria ketinama pagrįsti nepalankų sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo stabdymo nepateikiant garantijos. Pareiškėja savo nuomonės per nustatytą laikotarpį nepateikė.

Nurodo, kad pareiškėja muito nesumokėjo, garantinio rašto nepateikė ir neįrodė, kad pateikusi garantiją patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, todėl vadovaujantis SMK 45 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punkto, 34 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis muitinė 2023 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo) Nr. 10000502060, kurioje nusprendė pradėti 955 322 Eur muito, 81 600 Eur papildomo muito išieškojimą ir nepradėti 5 197 074 Eur PVM, 85 363 Eur muito delspinigių, 2 462 265 Eur PVM delspinigių mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo kol baigsis mokestinis ginčas.

Akcentuoja, kad 2020 m. spalio 7 d. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento nutarimo (toliau – ir nutarimas) skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. balandžio 7 d., tačiau pratęsimas prie pateikto skundo teismui nepateiktas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę yra siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą. Nuosavybės laikinasis teisės apribojimas yra paskirtas nekilnojamam turtui, kurio bendra vidutinė rinkos vertė pagal nutarimą yra 711 511 Eur sumai, laivo ir transporto priemonių vertė nežinoma, piniginių lėšų suma nežinoma. Muitinė nėra pareiškusi civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime. Nežinoma kiek ikiteisminio tyrimo metu gali atsirasti papildomai valstybei priskaičiuotų mokesčių ir kitų institucijų ar asmenų civilinių ieškinių, todėl neaišku ar firmai priklausantis turtas galės užtikrinti visų esamų ir būsimų įsipareigojimų įvykdymą.

Vertina, kad teiginys, jog reikalavimas pateikti muitinei garantiją savo esme jau yra įgyvendintas, nes ikiteisminiame tyrime yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinasis nuosavybės teisės apribojimas ir didelės vertės įvairaus turto areštas, yra nepagrįstas. Pateikti duomenys apie skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nepakankami patvirtinti ir priimti muitinei pagrįstą įvertinimą, jog dėl garantijos pateikimo pareiškėja patirs didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

Pažymi, kad muitinė MAĮ nuostatas taikė pareiškėjos naudai, nes Sprendimu nuspręsta dėl didžiosios dalies (7 744 702 Eur) nepriemokos išieškojimo nepradėjimo kol baigsis mokestinis ginčas. Kadangi 1 036 922 Eur muito apskaičiavimas ir išieškojimas yra Europos Sąjungos teisės aktų reguliavimo sritis, muitinė, remdamasi SMK 45 straipsnio nuostatomis muito išieškojimą privalo vykdyti. Sustabdžius muito išieškojimą, nesant SMK 45 straipsnio 3 dalies numatytos garantijos, pasibaigus mokestiniam ginčui, jeigu pareiškėjos ginčijamas Kauno teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 21 d. SPA Nr. 2KM190814S nebūtų panaikintas, nėra užtikrinimo, jog pareiškėja galėtų įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, todėl nebūtų išlaikytas šalių interesų balansas. Muitinės kaip mokesčių administratoriaus pareiga imtis visų priemonių, kad paskaičiuoti mokesčiai būtų ieškoti.

Akcentuoja, kad 2023 m. balandžio 4 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 1AE-179, kuriame nusprendė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 21 d. SPA Nr. 2KM190814S bei pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Įsiteisėjus minėtam Departamento sprendimui, muitinė priims atitinkamus sprendimus ir atšauks muito išieškojimą, todėl nebeliks ginčo dalyko.

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčas kilęs dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovė, Muitinė) 2023 m. vasario 22 d. Nr. 10000502060 sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalies, kuria nuspręsta pradėti 955 322 Eur muito ir 81 600 Eur papildomo muito išieškojimą iš pareiškėjos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2022 m, lapkričio 21 d. atliko supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM190814S (toliau – Ataskaita) ir pareiškėjai apskaičiavo bei įregistravo 955322 Eur muito, 81600 Eur papildomo muito, 5197074 Eur PVM, 85363 Eur muito delspinigių, 2462265 Eur PVM delspinigių skola.

Muitinė, remdamasi Ataskaita bei vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 45 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu ir 110 straipsnio 1 dalimi, priėmė ginčijamą Sprendimą.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 10000502442 pradėjo vykdyti 955 322 Eur muito ir 81 600 Eur papildomo muito, viso - 1 036 922 Eur muito išieškojimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje.

Pareiškėja nesutikdama su Ataskaita ją 2022 m. gruodžio 27 d. apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pastarasis 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1AE-179 panaikino Kauno teritorinės muitinės 2022 m, lapkričio 21 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM190814S bei pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 10000504425 ¹, atsižvelgdama į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą, „atšaukė“ (panaikino) Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 10000502442.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso, patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, 109 ir 113 straipsnių nuostatas mokėtina importo ar eksporto muito suma išieškoma vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais.

Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.“

Nagrinėjamu atveju teisiniu ir faktiniu pagrindu pradėti Muitinei priverstinio išieškojimo procedūras buvo Kauno teritorinės muitinės 2022 m, lapkričio 21 d. sprendimas dėl supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2KM190814S, kuria pareiškėjai buvo apskaičiuota bei įregistruota 955322 Eur muito, 81600 Eur papildomo muito, 5197074 Eur PVM, 85363 Eur muito delspinigių, 2462265 Eur PVM delspinigių skola.

Iš byloje ginčijamo 2023 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 10000502060 matyti, kad juo buvo nuspręsta pradėti 955322 Eur muito, 81600 Eur papildomo muito išieškojimą iš pareiškėjos, o Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 10000502442 buvo nustatytas (pasirinktas) konkretus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas - duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) (Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 1 p.).

Teisine prasme sprendimas pradėti priverstinį išieškojimą ir sprendimas dėl konkretaus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdo nustatymo, nėra tapačios teisinės kategorijos. Jos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros prasme yra dvi vieno sprendimo sudėtinės dalys, kuriomis yra nusprendžiama pradėti pačią mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą bei pasirenkamas konkretus šios procedūros vykdymo būdas.

Tai lemia, kad išnykus teisiniams ir faktiniams pagrindams, kurių buvimas prieš tai sudarė teisines prielaidas ir sąlygas atsirasti Muitinės teisei priverstinai išieškoti iš mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, išnyksta ir Muitinės teisė vykdyti tolesnes priverstinio išieškojimo procedūras.

Dėl ko, panaikinus Kauno teritorinės muitinės 2022 m, lapkričio 21 d. sprendimą dėl supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2KM190814S, kuria pareiškėjai buvo apskaičiuota bei įregistruota 955322 Eur muito, 81600 Eur papildomo muito, 5197074 Eur PVM, 85363 Eur muito delspinigių, 2462265 Eur PVM delspinigių skola, išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Muitinė galėjo priimti tiek 2023 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 10000502060, tiek 2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 10000502442.

Visa tai lemia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti panaikinti abu minėti sprendimai. Kadangi Muitinė panaikino tik vieną iš jų -2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 10000502442, todėl tenkinamas pareiškėjos skundas ir dėl 2023 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 10000502060 panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. vasario 22 d. Nr. 10000502060 sprendimo dalį, kuria nuspręsta pradėti 955 322 Eur muito ir 81 600 Eur papildomo muito išieškojimą iš L. O. komercinės firmos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėRomanas KlišauskasAušrelė Mažrimienė