Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal J. P. patikslintą ieškinį atsakovėms Sodo bendrijai „Saida“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo S. S. dėl įpareigojimo patikslinti sodininkų bendrijos „Saida“ sklypų schemą prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui ir privalomojo nurodymo panaikinimą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2025 m. liepos 3 d. privalomojo nurodymo galiojimą.

2. Nurodė, kad kasacinis teismas (civilinė byla Nr. e3K-7-114-469/2022) išaiškino, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi prašymą tenkino. Sustabdė 2025 m. liepos 3 d. privalomojo nurodymo galiojimą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) iki civilinėje byloje Nr. e2-13703-1221/2025 bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Pagrindiniai nutarties motyvai:

3.1. Ieškovė kreipėsi su prašymu panaikinti 2025 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas, įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas preliminariai neįvertino ieškovės ieškinio pagrįstumo bei pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar civilinėje byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teismo įsitikinimui, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, ar iš viso šioje civilinėje byloje egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas. Teismas tik formaliai nurodė, jog „iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi su prašymu panaikinti 2025 m. liepos 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) <...>“, ir teismo vertinimu, vien ieškovės kreipimasis į teismą „<...> patvirtina, kad teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą“.

4.2. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų (informacijos) apie Inspekcijos jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar, kad yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui.

4.3. Teismas priimtoje nutartyje iš esmės nenurodė motyvų, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Privalomojo nurodymo galiojimo, egzistuotų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo apsunkinimo grėsmė.

4.4. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą bei įvertinus civilinės bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje yra akivaizdžiai perteklinis, kadangi byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius ieškovės prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, gali pasunkėti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Sklypo riba nėra pasislinkusi, o atitinka generalinį planą ir ši riba atitinka generalinį planą ir įregistravimą kadastre, ką patvirtina iš VĮ Registrų centras gautas ir įregistruotas jos sklypo planas. Nesant tikslių jos žemės sklypo ribų, bei esant jos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kaimyninio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo schemoje ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo schemoje nurodytų duomenų pasikeitimo įregistravus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakankamai aišku, kad teismo metu išsiaiškinus šias aplinkybes ieškinys tikėtina pagrįstas.

5.2. Teismui nesustabdžius privalomojo nurodymo galiojimą, nesustos ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas. Dėl bylos specifiškumo šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti dėl ekspertizės skyrimo, įpareigojimo atlikti ribų matavimus, todėl neįvykdžius Privalomojo nurodymo iki jo termino 2025 m. gruodžio 22 d, galimi priverstinai vykdymai, kurie galimai įtakos priimti sprendimo vykdymą, kas reiškia priimto sprendimo įvykdymo pasunkėjimą. Tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Pagal byloje pateiktus duomenis, Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo ieškovę iki 2025 m. gruodžio 22 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 230,42 kv. m. iš pietinės, rytinės ir šiaurinės pusės – pašalinti tvorą esančią valstybinėje žemėje. Be kita ko, pati ieškovė ieškiniu nurodo, kad „rytinėje pusėje yra valstybinė žemė, tačiau dėl tikslių matavimų nebuvimo negalima nustatyti ar esu užėmusi valstybinę žemę ir kiek tiksliai jei esu užėmusi“. Taigi, pati ieškovė kelia teismui abejonę dėl valstybinės žemės užėmimo. Kadangi vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikia tik preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog priimtas Privalomasis įrodymas yra teisėtas ir pagrįstas dėl to nėra naikintinas. Ieškovės ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė būdama atidi ir rūpestinga, susipažinusi su žemės sklypo ribomis ir plotu, turi žinoti savo žemės sklypo ribas, tačiau vis tiek savavališkai užėmė valstybinės žemės plotą.

6.2. Jeigu buvo skundžiamas privalomojo nurodymo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

6.3. Nacionalinė žemės tarnyba akcentuoja, jog asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi ieškovė, kuri prašo tokių priemonių imtis prieš atsakovus. Ieškovei, siekiančiai pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, kyla pareiga įrodyti, jog atsakovų atlikti / atliekami / ketinami atlikti veiksmai nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą.

6.4. Teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama suvaržyti VTPSI teises daugiau nei yra būtina s?ios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, tokiu būdu pažeidžiant ekonomis?kumo ir proporcingumo principus. Pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neužtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui. Priešingu atveju būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė ir pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.

7. Trečiasis asmuo S. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo atskirąjį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų(motyvų), kodėl ginčo atveju egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

7.2. Ginc?o atveju iki kol neįsiteise?s sprendimas nepanaikinti Privalomojo nurodymo, kuris buvo suras?ytas ies?kovei J. P., Inspekcija negale?s ir neture?s teise?s pateikti Privalomojo nurodymo antstoliui, kad Privalomasis nurodymas bu?tų įvykdytas priverstinai. Atitinkamai civiline?s bylos nagrine?jimo metu ies?kovei negresia priverstinis vykdymas ir ne?ra jokio pagrindo sustabdyti privalomojo nurodymo galiojimą.

7.3. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoris?ko vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteise?jimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteise?ja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino (z?r., pvz., Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus is?ple?stine?s teise?jų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nutartį civiline?je byloje Nr. e3K-7-114-469/2022), nesudaro pagrindo teigti, jog visais atvejais, kada yra nagrinėjamas ginčas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių motyvuodamas tuo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau.

12. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas nenustatė būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be to, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, t. y. „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino“.

1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Taigi, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 10 dalimi, esant iškeltai šiai civilinei bylai dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, neturi teisinio pagrindo perduoti Privalomąjį nurodymą antstoliui vykdyti priverstinai. Atkreiptinas dėmesys, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2025 m. gruodžio 22 d., tačiau ieškovė nei pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nei teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą nepateikė konkrečių duomenų apie Inspekcijos jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti neteisėtus veiksmus.

2. Pažymėtina ir tai, kad Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

3. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje yra perteklinis, pažeidžiantis ekonomiškumo principą, nes draudimas Inspekcijai perduoti Privalomąjį nurodymą antstoliui vykdyti priverstinai yra įtvirtintas Priežiūros įstatyme, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

4. Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

5. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

6. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.