Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-28 · Byla Nr. N1-3434-929/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
N1-3434-929/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
G. N., A. M., K. A., R. A.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.N1-3434-929/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-15583-2017-5Procesinio sprendimo kategorija1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajai V. L.,jos atstovei pagal įstatymą L. L., gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

nukentėjusiajai G. N., jos atstovei pagal įstatymą, nukentėjusiajai A. M., nukentėjusiajai K. A., jos atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam R. A.,

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui T. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, besimokanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2017-04-01, apie 18.00 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės ,,Maxima“, esančios Vilniuje, Architektų g. 152, įžūliu elgesiu, dėl neaiškios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė konfliktą, užpuolė ir sumušė K. A. ir G. N., t. y. sugriebė nueinančiai K. A. už plaukų ir laikydama, trenkė nukentėjusiosios K. A. galvą į parduotuvės pastato sieną, po ko rankomis pastūmė nueinančią G. N., ir, šiai nugriuvus, spyrė gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai G. N. ne mažiau nei tris kartus į dešinį šoną, tokiu būdu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė nukentėjusiosioms K. A. ir G. N. fizinį skausmą, bei padarė G. N. pilvo sienos poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji V. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017-04-01, apie 18.00 val., ji su kompanija ėjo prie Maximos parduotuvės, esančios Architektų g., kad V. nueitų į tualetą. Pas juos grupelėje buvo daug nepažįstamų žmonių. Gal nukentėjusiosioms kažkas kažką pasakė, jos jas pasiuntė. Ji pribėgo, norėjo, kad atsiprašytų, paėmė už plaukų, kad atsisuktų. Nukentėjusiosios ėjo link paminklo, jos abi susigriebė už plaukų. Ji (kaltinamoji) nukentėjusiąją atstūminėjo, ji griuvo, bet jos nespardė. Matyt kažkas iš jų grupelės užkalbino nukentėjusiąsias. Ji (kaltinamoji) stovėjo šonu, kažkuri mergina jai pasakė, kad nukentėjusiosios jas pasiuntė. Buvo žodžiai, bet tiksliai neatsimena, kokie. Tas merginas kažkas iš jų užkalbino, o jos juos pasiuntė necenzūriniu žodžiu. Tada ji pribėgo prie nukentėjusiųjų ir norėjo vieną už plaukų sulaikyti, kad atsisuktų ir atsiprašytų. Sakė, kad reikėtų atsiprašyti. Gal ji sukdamasi trinktelėjo galva į sieną. Viena mergina laikė ją už plaukų, ji atsistūminėjo ir nukentėjusioji griuvo. Ji jos nespardė. Kai nukentėjusioji griuvo, aplink buvo daug asmenų, gal kam pasirodė, kad jai spyrė. Atėjo vyras su moterimi, sakė, kad iškvies policiją. Jų kompanija dar pastovėjo, paskui bėgo link miškelio. Ji nelabai atsimena viską, jai pačiai buvo šokas, neįsivaizduoja, kaip galėjo įžeidinėti liudytoją P., gal kitos merginos jai ką sakė. Kai atėjęs vyras kelis kartus pasakė, kad bus blogai, jie pradėjome bėgti prie miškelio. Nereikėjo tų merginų prašyti, kad atsiprašytų, tai abipusė kaltė. Ji nespardė nukentėjusios, galvos į sieną netrenkė.

Nukentėjusioji K. A., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad su G. N. 2017 m. balandžio 1 d., apie 18 val. ėjo į parduotuvę Maxima Architektų g. Prie įėjimo į parduotuvę stovėjo 6 ar 7 merginos, buvo ir vaikinas. Jos praeidinėjo, o tos merginos kažką joms pasakė. Neatsimena ką pasakė, nes seniai buvo. Merginos pirmos pradėjo. Jos apsižodžiavo. Paskui jos su G. N. tarpusavyje kalbėjosi ir ėjo toliau. Tada V. L. ją sugriebė už plaukų ir trenkė galva į Maximos sieną. Ją už plaukų tempė ir vieną kartą trenkė galvą į sieną. Ji kaltinamajai nieko nedarė, prie jos net neprisilietė. Paskui priėjo prie G., ją paguldė ant žemės ir tris kartu spyrė. Kai trenkė jos galvą į sieną, ji su G. susikabino rankomis, norėjo eiti namo, tačiau jas apsupo. G. pargriovė mergina, bet ne kaltinamoji. Ją (K. A.) už rankos laikė kažkokia mergina ir neleido padėti G., o V. L. G. spyrė tris kartus į dešinį šoną. Po spyrių G. verkė, prašė, kad prie jos nelystų. Paskui pribėgo žmonės, vėliau atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Jas užpuolusios merginos sakė, kad joms nesvarbu, paskui jos pasišalino. Įvykio metu aplinkui buvo žmonių, prie jų priėjo du asmenys. Jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Kaltinamąją pažinojo iš socialinių tinklų, tačiau su ja nėra bendravusi. Nežino, kodėl būtent V. L. priėjo prie jų. Su kaltinamąja bendrauti po įvykio neteko.

Nukentėjusioji G. N., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2017 m. balandžio 1 d., apie 18 val. su K. A. ėjo į Architektų g, esančią parduotuvę. Pamatė grupelę merginų, kurios joms rodė įvairius gestus, su jomis apsižodžiavo. Merginos pirmos joms kažką pasakė, o ji su K. kalbėjosi tarpusavyje, joms gal kažkas pasirodė. Mano, kad toje merginų grupėje buvo vartojamas alkoholis. Nuėjo prie pakylos įeiti į parduotuvę, merginos jas pasivijo ir K. tempė už plaukų bei trenkė jos galvą į sieną. Ji stovėjo šalia. Jos susikabino ir ėjo nuo pakylos namo. Už kokių 3 metrų jas pasivijo tos merginos. K. laikė, o ją parvertė ant žemės ir spyrė. K. sakė, kad jeigu jai padės, bus dar blogiau. Prieš ją smurtavo kaltinamoji V. L.. Ji ją pastūmė ir apie tris kartus spyrė į dešinį šoną. V. L. tampė K. už plaukų. Ją spardė kaltinamoji, kiti asmenys jas buvo apsupę ir laikė už rankos, kad nepabėgtų. Atėjo žmonės joms padėti. Tos merginos dar sakė žmonėms, kad joms nesvarbu. Jai skaudėjo galvą, šonus, buvo mėlynės. K. greitojoje sakė, kad jai silpna, skauda galvą. Dar atvyko K. tėtis, jis nurodė policijai, kur nubėgo ta grupelė. Kaltinamosios bei kitų su ja buvusių asmenų ji anksčiau nepažinojo.

Nukentėjusysis R. A., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jam paskambino dukra K. A. ir verkdama pasakė, kad įvyko konfliktas prie Maximos parduotuvės Lazdynuose. Nuvyko į įvykio vietą, žmonės papasakojo, kas buvo ir nurodė grupelę merginų. Dukra jam sakė, kad ėjo į parduotuvę, pribėgo grupelė ir trenkė jos galvą į sieną. Dukra sakė, kad viena mergina trenkė jos galvą į sieną, o kita laikė. Jai buvo galvos sutrenkimas. Kai jis atvyko, policija jau buvo vietoje. Dukra ir jos draugė verkė, buvo šoko būsenoje.

Nukentėjusioji A. M., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo namuose, kai jai paskambino apsiverkusi dukra G. N. ir pasakė, kad ją sumušė, ji yra greitosios pagalbos automobilyje. Dukra sakė, kad ėjo pro šalį ir kilo konfliktas su grupe merginų. Dukrai buvo mėlynės ant šonų. Aplink buvo žmonių. Su kaltinamąja nebendravo. Pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti. Šią sumą prašo priteisti jos dukrai G.. Su dukra dažnai lankėsi poliklinikoje, dar yra du nepilnamečiai vaikai, ji sunkiai juos perkėlė į kitą mokyklą iš (duomenys neskelbtini). Dukra patyrė stresą, ilgai gydėsi, darė echoskopinį tyrimą, buvo kepenys padidėję.

Liudytoja J. P. S., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad su šeima sustojo prie Maximos parduotuvės, esančios Architektų gatvėje. Iš automobilio pamatė dvi skriaudžiamas mergaites, viena gulėjo, o kita buvo lyg pritūpusi. Matė, kaip prie parduotuvės esančio paminklo mergaitės spardė vieną mergaitę, kuri gulėjo ant žemės. Viena iš tų mergaičių buvo labai agresyvi. Tai kaltinamoji V. L.. Nuo kompanijos jautėsi alkoholio kvapas. Ji su draugu S. M. pribėgo, kompanija jiems pradėjo sakyti, kad nukentėjusios pačios kaltos. Jie merginas nuvaikė nuo tos, kurią mušė. Bandė sulaikyti, kvietė policiją. Priėję, klausė kas atsitiko, padėjo gulinčiai nukentėjusiajai atsikelti. Nukentėjusiosios sakė, grupuotė merginų jas įžeidinėjo. Viena nukentėjusioji skundėsi, kad skauda šoną. Nukentėjusiosios sakė, kad vieną spardė, o kitą tampė už plaukų. Kad būtų spyrusi būtent kaltinamoji, nematė, bet ji buvo agresyviausia. Vėliau dalis kompanijos pasišalino, kita dalis liko, bet paskui visi pasišalino, liko tik viena mergina iš tos grupuotės. Atvyko nukentėjusiosios tėvas, policija, greitoji medicinos pagalba. Viena nukentėjusioji laikėsi už šono, abi buvo išsigandusios. Nepastebėjo, kad kažkas iš nukentėjusiąsias užpuolusios kompanijos kuo nors skųstųsi ar verktų, jie buvo agresyvūs. Jos draugas S. M. matė tą patį, ką ir ji. Jis nieko naujo paliudyti negalėtų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad 2017-04-01 apie 18.00 val. ji su draugu S. M. automobiliu atvyko į parduotuvę ,,MAXIMA", Architektų g. 152, Vilniuje. Automobilį pastatė prie pat parduotuvės įėjimo aikštelėje. Jau važiuojant automobiliu pamatė, kad aikštelėje netoli ,,MAXIMOS" šalia skulptūros ,,Arklys" ant žemės gulinčią mergaitę, kurią kažkas spardė. Aplink mergaitę buvo apstoję daug jaunų žmonių, apie 16 metų amžiaus, maždaug 7 asmenys, kas mergaitę spardė tuo metu, ji nematė. Pamatę įvykį greitai su draugu išlipo iš automobilio ir nuskubėjo link minėtų asmenų. Pribėgę pamatė gulinčią mergaitę ant žemės, kita mergaitė bandė pastarajai padėti ir dar apie septynis asmenis. Iš tų septynių asmenų ji įsiminė tik kad buvo vienas berniukas ir kitos mergaitės, gali klysti dėl jaunuolių skaičiaus. Ji pasakė ,,ką jūs čia darot", viena iš mergaičių, kurios puolė kitas dvi mergaites, su raudonu megztiniu, atsakė, kad mergaitės pačios kaltos, kad prasivardžiavo. Kas minėtą gulinčią ant žemės mergaitę spardė iš kompanijos ir kiek smūgių sudavė, ji asmeniškai nematė. Mergaitė, kuri gulėjo ant žemės, jau atsistojo, laikėsi už šono, verkė, buvo išsigandusi. Kita mergaitė, kuri šiai bandė padėti, taip pat verkė, matėsi, kad antra mergaitė irgi išsigandusi, pasakė, kad kažkuri mergaitė iš kompanijos sugriebė už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną. Viena mergaitė iš kompanijos buvo labai pikta, nuolatos atsikalbinėjo, šaukė, įžeidinėjo tiek ją, tiek jos draugą. Ta mergaitė buvo susirišus plaukus, daugiau kažkokių požymių ji neįsidėmėjo. Ji su draugu buvo šalia nukentėjusiųjų mergaičių, ramino jas. Viena iš nuketėjusiųjų mergaičių iškvietė policijos pareigūnus, greitąją. Minėta kompanija jaunuolių kurį laiką buvo šalia, po to perėjo į kitą gatvės pusę ir nuėjo link miškelio. Atvykus policijos pareigūnams, ji su draugu išvyko (b.l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad 2017-04-01 apie 18.00 - 18.30 val. jis kartu su drauge J. P. po darbo važiavo į parduotuvę Architektų g. 152, Vilniuje. Netoli parduotuvės pastebėjo susibūrusių jaunuolių grupę, buvo apie 6-8 jaunuolius, vaikinai ir panelės. Netrukus pastebėjo, kaip kažkas iš jaunuolių, kiek jis atsimena, viena iš merginų, kitą merginą, kuri gulėjo ant žemės, spardė kojomis. Jis puolė su drauge bėgti link jaunuolių, gelbėti merginą. Priėję, bandė jaunimą išskirstyti, tačiau jaunimas elgėsi agresyviai jų atžvilgiu, sakė ,,kvieskite policiją, mes nieko nebijome". Vienas jaunuolis jį stumtelėjo, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Bandant jam užfiksuoti visą įvykį telefonu, jaunuoliai išsilakstė. Tada pradėjo bendrauti su dviem nukentėjusiomis merginomis, pasak merginų, jos ėjo pirkti ledų ir jaunimas prie jų prisikabino, jas išvadino necenzūriniais žodžiais ir puolė muštis. Viena iš nukentėjusių merginų iškvietė policiją, jie laukė kartu su merginomis, nes iš toli matė tą pačią susibūrusią kompaniją. Sulaukus policijos, buvo pateikta visa turima informacija, policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b.l. 75-76).

Liudytoja S. D., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad V. L. pažįsta iš matymo. Ji stovėjo toliau ir nematė, kaip prasidėjo konfliktas. Ji atvažiavo, buvo su ta kompanija ir gal po pusvalandžio įvyko konfliktas su nukentėjusiosioms. Kompanijoje buvo D., jis ją ir pakvietė atvažiuoti. Kitų asmenų nelabai pažįsta. Ji stovėjo toliau, kai atsisuko, konfliktas jau vyko. Buvo dvi mergaitės, jos gal pro šalį ėjo. Ji negirdėjo sakomų žodžių, negirdėjo, ką jos aiškinosi. Kai atsisuko, jos jau stumdėsi. Tada ji atsitraukė. Lyg ten mušėsi tarpusavyje mergaitės, tiksliai nematė. Nebuvo, kad muštųsi iš vienos pusės, jos ten tarpusavyje mušėsi. Jai atrodo, mušėsi tos dvi nepažįstamos su jų kompanija. Ji tiksliai nematė kas mušė per pilvą, vieni kitiems mušė. Ji nelabai prisimena, kas kam trenkė. Ką V. L. darė nematė, tik susistumdė su nepažįstama mergaite, tarp jų vyko konfliktas. Ką kas kam sakė, negirdėjo. Neatsimena, kuri kurią tampė už plaukų. Kai ji atvažiavo, konfliktas jau vyko, nežino ar ten buvo geriama. Paskui priėjo moteris su vyru, sakė, kad policiją iškvies. Iš toli matė, kad atvažiuoja policija, nuėjo į stotelę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja S. D. parodė, kad važiavo susitikti su D. Lazdynuose prie ,,Arklio“. Jis buvo su dviem panelėmis, kurių ji nepažįsta. Jie jau norėjo eiti į stotelę ir važiuoti į Lazdynų apačią, tada tos D. draugės susiginčijo su kažkokioms kitom dviem panelėms, kurios buvo prie parduotuvės. Merginos susimušė, ji nepamena, kas pradėjo muštynes. Tada ji su D. ėjo link stotelės, tos D. draugės irgi norėjo kartu eiti, bet priėjo kažkoks vyras ir pasakė, kad iškvies policiją. Šios liko aiškintis su tuo vyru. Ji nuėjo į stotelę. D. stovėjo tarp stotelės ir tų savo draugių ir rėkė toms draugėms, kad eitų iš ten. Atvažiavo policija ir minėtos merginos pabėgo, jei ji neklysta, drauges pagavo, o ji su D. nuvažiavo viešuoju transportu iki apatinių Lazdynų. Ji pažįsta D., jis jos draugas. Jo pavardė P.. Jie susipažino prieš tą įvykį, 2017 pavasarį. Tų merginų, kurios buvo su D., ji išvis nepažįsta. Ji su tomis merginom nesusipažino, nes nespėjo, nežino net merginų vardų. Ji matė tas merginas pirmą kartą. Po to įvykio ji vieną iš tų merginų matė Lazdynų mikrorajone, ėjo į parduotuvę. Ji su ta mergina net nesisveikino, nes jos nepažįstamos. Ji nėra užtikrinta, ar atpažintų tas merginas, D. drauges. Merginų vardais V. B. ir V. L. ji nepažįsta. A. L. ji irgi nepažįsta. Sakydama ,,Lazdynuose prie arklio“, ji turėjo galvoje Lazdynų mikrorajone prie parduotuvės ,,Maxima“ esančią skulptūrą. Įvykis buvo kažkur 2017 m. pavasarį, apie pavasario vidurį. Ją atvykti prie ,,Arklio“ pakvietė D. telefonu. Jis nenurodė, kad bus kitų merginų. Ji sužinojo, kad bus kitų merginų, tik tada, kai atvažiavo. Kai ji atvažiavo, tik išlipusi iš autobuso pamatė D. su minėtomis dviem draugėmis. Ji tik spėjo su D. pasisveikinti ir D. jai pasakė ,,žiūrėk, kas čia vyksta“ ir tada pamatė, kad D. draugės ėmė muštis su dviem jai nepažįstamomis merginom. Ji jau matė, kai tos merginos visos keturios mušėsi, matė, kad tampė vienos kitas už plaukų. Ji matė, kad visos keturios merginos stovėjo ir daužė vienos kitas rankomis per pilvą, ar mušė per galvą ar kitas kūno vietas, ji nematė. Ji nematė, kad kažkas iš tų keturių merginų būtų nugriuvusios ant žemės, nematė, kad kažkas kažką spardytų. Ji pati į muštynes nesikišo. D. į muštynes irgi nesikišo. Jie žiūrėjo į tas muštynes neilgai, kadangi buvo dienos metas ir daug žmonių stebėjo tas muštynes, nenorėjo problemų. Kai mušėsi minėtos merginos, ji nežino, ar tos merginos tarpusavy kažką kalbėjo, ar ne, nes ji su D. buvo kiek toliau nuo besimušančių merginų. Ji nežino, dėl ko įvyko tos muštynės. Niekas jai vėliau nieko apie tas muštynes nepasakojo ir iš niekur kitur ji nesužinojo nieko. Kiek jai pasirodė žiūrint tas muštynes, merginos, visos keturios, vienos kitas mušė. Atrodė, kad vyksta kažkoks santykių aiškinimasis. Ji nežino, ar tos merginos, kurios mušėsi, buvo blaivios. Jos iš šono žiūrint neblaivios ar apsvaigusios neatrodė. Ji nežino, ar D. kažkam apie tą įvykį pasakojo. Pastaruoju metu su D. ji nebendrauja, nebendrauja apie porą mėnesių. Susipykę nėra, tiesiog ji nebevažiuoja į Lazdynus ir nesusitinka su juo (b.l. 92).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas D. P. parodė, kad buvo muštynės. Jie išeidinėjo iš ,,skeitparko“ ir ėjo link parko į stotelę. Sustojo ten, nes V. ,,pasiuntė" kažkokios panos. V. priėjo, pareikalavo, kad tos panos atsiprašytų. Viena iš tų panų pagriebė V. už plaukų. Tada iš tualeto atbėgo V.. V. ėmė skirti V. ir tas panas. Tada priėjo kažkoks vyras ir pasakė, kad kvies policiją. Jie pasakė ,,kvieskit", tada atsisėdo. Paskui tas vyras kažko prišnekėjo ir jie pabėgo. A. L. jis pažįsta seniai, nebendrauja jau apie metus. Jos įvykio metu tikrai nebuvo. V. B. jis pažįsta apie 4-5 metus, susitinka kartais. Įvykio metu ji buvo, tai yra ta pati minėta V.. V. L. irgi pažįsta, irgi apie 4-5 metus. Tai yra jo minėta V.. Dar su jais įvykio metu buvo S. D., jai apie 14 metų. S. kaip ir jis nieko nedarė įvykio metu, tik stovėjo šalia. Daugiau nieko nebuvo. Panos, apie kurias jis kalbėjo, buvo dvi. Jis jų nepažįsta, bet jos buvo jam matytos. Jos iš Lazdynų rajono. Iš to, kaip V. bendravo su tomis panelėmis, jam pasirodė, kad jos nepažįstamos. Jie ėjo pro skulptūrą ,,Arklys“, V. nuėjo į tualetą. Ji negirdėjo, kaip juos pasiuntė. Kaip pasiuntė, jis irgi negirdėjo. Jis ėjo šalia V., bet negirdėjo. Jam tik paskui pasakė, dėl ko čia viskas įvyko. Merginos buvo šalia. V. ėjo pirma, jis prie pat tų merginų nėjo. Jis galvojo, kad jos pažįstamos. S. ėjo su V.. Viena iš tų jam nepažįstamų merginų paėmė V. už plaukų, jis nepamena, abiem rankomis, ar viena. Kita jam nepažįstama mergina stovėjo šalia jų ir rėkė ,,padėkit“. Jis nematė, ar V. smūgiavo tai merginai, kuri V. laikė už plaukų. Tai, kuri rėkė, niekas nesmūgiavo. Tada iš tualeto, esančio parduotuvėje ,,Maxima“, išėjo V., ji, tai pamačiusi, pribėgo prie V. ir bandė atitraukti V. nuo tos nepažįstamos merginos. V. tikrai nesmūgiavo. V. atitraukti tą nepažįstamą merginą pavyko. Tada ir ta mergina, kuri laikė V. už plaukų, ėmė klykauti, kad jas užpuolė. Priėjo jam nepažįstamas vyras, pasakė, kad kvies policiją. Dar su juo priėjo moteris. Jie sakė kviesti, bet paskui vyras su moterimi ėmė rėkauti. Jie pagalvojo, kad bus bėdų, dėl to pabėgo. V. su V. nepabėgo, nes jos nubėgo ,,Aguonėlės“ link, o jis kita kryptimi. Jo nepagavo. Jeigu toms merginoms buvo suduoti smūgiai, juos galėjo suduoti tiktai V., nes jis tiksliai matė, kad niekas iš jų daugiau tų merginų nemušė. Jis ant tų merginų jokių sužalojimų nematė. Jis mano, kad dėl įvykio kaltos tos jam nepažįstamos merginos, nes jos pačios juos užkabino. V. priėjo tik tam, kad jos atsiprašytų (b.l. 96).

Liudytoja A. L., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad kaltinamąją V. L. pažįsta, gyvena viename rajone, tačiau nelabai su ja bendrauja. Ji įvykio nematė, jos ten nebuvo. Ji bėgo nuo policijos, nes turėjo alkoholio rankinėje. Ją pagavo policijos pareigūnai, nuvežė į komisariatą. Apie konfliktą, įvykį jau nieko nežinoma. Ji nieko nematė, nes ten nebuvo. Iš liudytojų pažįsta V.. Ji konflikto vietoje nebuvo, buvo prie „Aibės“. Jos draugių draugės vyriškio paprašė nupirkti alkoholio ir įdėjo į jos rankinę. Kai pamatė policiją, galvojo, kad apsaugos darbuotojas iškvietė policiją, todėl ir bėgo. Tuo metu su ja buvo draugių draugės, jų nežino pavardžių. Nuo „Aibės“ iki „Maximos“ Lazdynuose yra pora stotelių atstumas.

Liudytoja V. B., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad buvo tualete „Maximoje“. Kai išėjo, dvi merginos stovėjo prie V. L., viena laikė ją už plaukų. Kita mergina buvo šalia, kažką rėkė. V. bandė tą merginą atstumti. Dar buvo D.. Su D. yra pažįstami, jis gyveno Lazdynuose. Ji norėjo jas išskirti, priėjo vyras ir moteris. Pačių muštynių nematė. Nematė, kad V. L. smurtautų prieš merginas. Nematė, kad nukentėjusiosios būtų sumuštos. Pradžios konflikto nematė. Kai ji nuėjo į tualetą, tų mergaičių nematė. Kai ji priėjo, viena mergaitė rėkė, kad paleistų, o kita laikė V. už plaukų. Kitą dieną pas V. buvo mėlynė po akimis, nuotrauką matė. Vyras joms pradėjo grasinti policija. Ji, D., S., V. pradėjo bėgti. Alkoholio tuo metu nevartojo, buvo blaivūs. Kai vyras su moterimi priėjo, mergina, kuri laikė V. už plaukų, pradėjo verkti, todėl vyras joms pradėjo grasinti policija.

2017-04-05 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad K. A. atpažino V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mušė ją ir jos draugę Gintarę, taip pat D. P. ir A. L., kaip buvusius įvykio vietoje (b.l. 44-47).

2017-04-12 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad G. N. atpažino V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri ją spardė kojomis. (b.l. 69-71)

2017-04-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1097/2017(01) konstatuota, kad G. N. nustatytos pilvo priekinės sienos poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-04-01). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-ame punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (b.l. 104-105).

2017-04-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1067/2017(01), kurioje konstatuota, kad K. A. po įvykio 2017-04-01 išorinių objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (b. l. 102).

2017-06-08 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos cento, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios K. A. pranešimas apie užpuolimą (b. l. 121).

Pagal BK 284 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamoji V. L. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2017-04-01, apie 18.00 val., viešoje vietoje užpuolė ir sumušė K. A. ir G. N., tokiais savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė K. A. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė G. N. sveikatą.

Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai, kaip BK 284 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis asmeniui inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiųjų K. A. ir G. N. bei kaltinamosios V. L. vyko viešoje vietoje - prie parduotuvės ,,Maxima“, esančios Vilniuje, Architektų g. 152. Nors kaltinamoji neigė smurtavusi prieš nukentėjusiąsias ir nurodė, kad vyko abipusis konfliktas, o nukentėjusioji K. A. galėjo atsitrenkti galva besisukdama, o G. N. susižaloti krisdama, tačiau tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę, nes juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. K. A. bei G. N. tiek apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamos parodymus teismo posėdyje nuosekliai nurodė kokius smurtinius veiksmus jų atžvilgiu atliko kaltinamoji V. L., t. y. ji K. A. sugriebė už plaukų ir trenkė galvą į Maximos sieną bei tris kartus spyrė G. N. į šoną. Nukentėjusiosios patvirtino, kad tokius smurtinius veiksmus atliko būtent kaltinamoji, o ne kiti kartu su ja buvę asmenys. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojų J. P. S. bei S. M. parodymai, garso įrašo iš BPC apžiūros protokolas bei specialisto išvados Nr. G 1097/2017(01) duomenys. Liudytoja J. P. S. apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad privažiavusi prie parduotuvės Maxima iš automobilio pamatė dvi skriaudžiamas mergaites, viena gulėjo, o kita buvo lyg pritūpusi, be to, matė, kaip mergaitės spardė vieną mergaitę, kuri gulėjo ant žemės. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad kaltinamoji V. L. elgėsi agresyviai bei patvirtino, kad nukentėjusiosios iš karto po įvykio jai pasakė, kad viena buvo spardoma, o kitą tampė už plaukų ir trenkė galvą į sieną. Specialisto išvada paneigia kaltinamosios parodymus, kad nukentėjusioji G. N. šoną galėjo susižaloti griūdama, nes joje konstatuota, jog šiai nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Kad buvo spardomos, K. A. nurodė ir paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centą. Vertindamas nepilnamečių liudytojų S. D., D. P. ir V. B. parodymus teismas atkreipia dėmesį, kad minėti liudytojai nurodė pažįstantys kaltinamąją V. L. ir įvykio metu buvo su ja vienoje kompanijoje, kas rodo jų suinteresuotumą duoti kaltinamajai palankius parodymus. Be to, šie liudytojai nurodė, kad visos konflikto eigos nematė, nes V. B. buvo tualete, o S. D. nurodė, kad stovėjo atokiau, buvo nusisukusi. Atsižvelgiant į tai, minėtų liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymų šaltiniu ir nepaneigia teismo nustatytų kaltinamosios V. L. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąsias.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji V. L. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš K. A. ir G. N., dėl tokių jos veiksmų nukentėjusiosioms ne tik buvo padaryti sužalojimai, bet ir sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, įvykį matė prie parduotuvės asmenys, jie pribėgo suteikti pagalbą nukentėjusiosioms. Buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamoji V. L. negalėjo paaiškinti kaip konkrečiai nukentėjusiosios ją įžeidė ar atliko kitokius veiksmus, kurie galėjo nulemti jos agresijos protrūkį. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad konfliktas su nukentėjusiomis kilo be jokios aiškios dingsties. Esant tokios teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms kaltinamosios V. L. veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį–padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šis nusikaltimas pasireiškė smurto panaudojimu viešoje vietoje, dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų nukentėjo dvi nepilnametės. Teismas taip pat įvertina kaltinamosios asmenybę – V. L. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnamete, ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, mokosi (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji mokykloje apibūdinama neigiamai, kaip turinti elgesio ir mokyklos lankomumo problemų (b. l. 141). Nors kaltinamoji teismo posėdyje nurodė, kad apgailestauja dėl įvykio, tačiau pagrindinių jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, t. y. smurtavimo prieš nukentėjusiąsias nepripažino. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į V. L. jauną amžių nusikalstamos veikos padarymo metu, į tai, kad ji anksčiau neteista, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtintomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatomis, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant jai BK 284 str. numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 str. 2 d. įtvirtintas šios bausmės rūšies vidurkis. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 iki 6.00 val. bei tęsti mokslą.

Kaltinamajai V. L. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 378,18 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų G. N. ir K. A. gydymo išlaidų (b. l. 108-111). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis, todėl priteistinas atlyginti pilnai.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. M. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl jai ir jos dukrai nukentėjusiajai G. N. padarys neturtinės žalos (b. l. 56-57). Teismo posėdžio metu A. M. patikslino savo reikalavimą ir nurodė, kad tokia suma vertina jos dukrai G. N. padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodyta, kad G. N. patyrė tiek fizinį skausmą dėl sveikatos sutrikdymo, tiek dvasinius išgyvenimus dėl išgąsčio ir pažeminimo. Po nusikalstamos veikos padarymo G. N. tapo uždara, baili, jautri, pasikeitė jos elgesys. Teismo posėdyje A. M. papildomai paaiškino, kad dukra dažnai lankėsi poliklinikoje, darė echoskopinį tyrimą, buvo padidėję jos kepenys.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, tai, kad kaltinamoji V. L. yra nepilnametė, nukentėjusiosios G. N. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes (specialisto išvada jai nustatytos kraujosruvos pilvo srityje, duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikta), pačios nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą teismo posėdyje išsakytus argumentus, teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį analogiškose bylose, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad jai priteistina 600 eurų neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji V. L. yra nepilnametė, šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, savo pajamų neturi, todėl turtinė bei neturtinė žala priteistina subsidiariai ir iš kaltinamosios atstovės pagal įstatymą L. L..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – septyni vokai su kompaktiniuose diskuose esančiais nukentėjusiųjų K. A., G. N. bei liudytojų A. D., V. B., S. D. ir D. P. apklausos protokolų vaizdo įrašais bei garso įrašu iš BPC – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jai 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją visą bausmės atlikimo laikotarpį: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti mokslą bei nepažeidinėti mokymo įstaigos vidaus tvarkos bei mokinio elgesio taisyklių.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti–palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. L. ir subsidiariai iš L. L. iki V. L. sulauks pilnametystės 378,18 eurus (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus aštuoniolika centų) Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtai turtinei žalai atlyginti ir 600 eurų (šešis šimtus eurų) nukentėjusiajai G. N. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – septynis vokus su kompaktiniuose diskuose esančiais vaizdo įrašais ir garso įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė