- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 1-1-586/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- G. S.
- Nukentėjusysis
- A. I.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, Lietuvos Respublikoje neturintis pastovios gyvenamosios vietos, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę:
2009-03-17, apie 18.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) pagrobė iš nukentėjusiojo A. I. SEB Vilniaus banko kortelę, taip bendrais veiksmais neteisėtai įgijo A. I. vardu išduotą elektroninio mokėjimo priemonę ir neteisėtai ją laikė iki 2009-03-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kol ją perlaužė ir išmetė prie parduotuvės „Vyturys“, esančios Laukininkų g. 19, Klaipėdos mieste.
Be to, jis neteisėtai atliko finansines operacijas viena svetima elektroninio mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
2009-03-17, 17:58 val. parduotuvėje UAB „Valstina“, esančioje Šilutės pl. 113, Klaipėdos m., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), atsiskaitant už įsigyjamas 13,40 Lt vertės prekes, neteisėtai pateikus kasininkei pagrobtą SEB Vilniaus banko kortelę Nr. 4790 7520 0022 3349, išduotą A. I. vardu, kurią pasirašė R. D. mokėjimo kortelės nuskaitymo terminalo kvite - čekyje Nr. 15478003 A. I. vardu.
2009-03-17, 18:07 val. parduotuvėje „G. K.“, esančioje Laukininkų g. 3, Klaipėdos m., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), atsiskaitant už įsigyjamas 35,50 Lt vertės prekes, neteisėtai pateikus kasininkei pagrobtą SEB Vilniaus banko kortelę Nr. 4790 7520 0022 3349, išduotą A. I. vardu, kurią pasirašė R. D. mokėjimo kortelės nuskaitymo terminalo kvite - čekyje Nr. 13652001, A. I. vardu.
2009-03-17, 18:14 val. parduotuvėje „Gėrimai“, esančioje Laukininkų g. 13, Klaipėdos m., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), atsiskaitant už įsigyjamas 63,71 Lt vertės prekes, neteisėtai pateikus kasininkei pagrobtą SEB Vilniaus banko kortelę Nr. 4790 7520 0022 3349, išduotą A. I. vardu, kurią pasirašė R. D. mokėjimo kortelės nuskaitymo terminalo kvite - čekyje Nr. 15939002, A. I. vardu.
2009-03-17, 18:47 val. parduotuvėje „IKI Klaipėda BIG Nr. 462“, esančioje Taikos pr. 139, Klaipėdos m., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), atsiskaitant už įsigyjamas 119,04 Lt vertės prekes, neteisėtai pateikus kasininkei, pagrobtą SEB Vilniaus banko kortelę Nr. 4790 7520 0022 3349, išduotą A. I. vardu, kurią pasirašė R. D. mokėjimo kortelės nuskaitymo terminalo kvite - čekyje Nr. 15082009, A. I. vardu.
Be to, jis neteisėtai tris kartus inicijavo finansinę operaciją viena svetima elektroninio mokėjimo priemone ir pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą:
2009-03-17, 19:13 val. parduotuvėje „IKI Vyturys“, esančioje Laukininkų g. 19, Klaipėdos m., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), atsiskaitant už įsigyjamas 187,97 Lt vertės prekes, neteisėtai pateikus kasininkei pagrobtą SEB Vilniaus banko kortelę Nr. 4790 7520 0022 3349, išduotą A. I. vardu, tačiau finansinės operacijos neatliko dėl lėšų trūkumo sąskaitoje. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2009-03-17, 19:14 val., parduotuvėje „IKI Vyturys“, esančioje Laukininkų g. 19, Klaipėdos m., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D., atsiskaitant už įsigyjamas 187,97 litų vertės prekes, neteisėtai pateikus kasininkei pagrobtą SEB Vilniaus banko kortelę Nr. 4790 7520 0022 3349, išduotą A. I. vardu, tačiau finansinės operacijos neatliko dėl lėšų trūkumo sąskaitoje. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2009-03-17, 19:17 val., parduotuvėje „IKI Vyturys“, esančioje Laukininkų g. 19, Klaipėdos m., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D., atsiskaitant už įsigyjamas 66,69 Lt vertės prekes, neteisėtai pateikus kasininkei pagrobtą SEB Vilniaus banko kortelę Nr. 4790 7520 0022 3349, išduotą A. I. vardu, taip save pateikiant kaip kortelės savininką, tačiau finansinės operacijos neatliko dėl lėšų trūkumo sąskaitoje.
Be to, jis atliko finansinę operaciją viena svetima elektroninio mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
2009-03-17, 19:18 val., parduotuvėje „IKI VYTURYS“, esančioje Laukininkų g. 19, Klaipėdos m., G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. D. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), atsiskaitant už įsigyjamas 37,14 Lt vertės prekes, neteisėtai pateikus kasininkei, pagrobtą SEB Vilniaus banko kortelę Nr. 4790 7520 0022 3349, išduotą A. I. vardu, kurią pasirašė R. D. mokėjimo kortelės nuskaitymo terminalo kvite - čekyje Nr. 15014011, A. I. vardu.
Kaltinamasis G. S. pagal pareikštus kaltinimus savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl neteisėto elektroninės priemonės įgijimo, jos panaudojimo ir sukčiavimo kaltę pripažįsta visiškai, o dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir plėšimo, kaltės nepripažįsta. Paaiškino, jog 2009-03-17, kiek pamena šventė R. D. gimtadienį. Kartu su juo buvo išėję, kai grįžo, R. D. tėvas pasakė, kad dingo jo mama. Išėjo jos ieškoti, apžiūrėjo keletą namų, R. D. pasakė, jog žino, kur maždaug jos ieškoti, todėl priėję prie nukentėjusiojo namo, per langą pamatė, jog nukentėjusysis (A. I.) lytiškai santykiauja su R. D. mama, kuri buvo be sąmonės. Staiga R. D. dingo, išgirdęs mušamo žmogaus garsus, nuėjo į namą, tačiau nepamatė, kaip buvo mušamas nukentėjusysis, tik prieš tai girdėjo garsus. Jis pats nukentėjusiojo A. I. net neprilietė ir paaiškino, jog neturėjo jokio motyvo ir tikslo jo mušti. Dėl dingusios piniginės su banko kortele paaiškino, kad iš nukentėjusiojo namų jis ją paėmė, kadangi manė, kad tai R. D. mamos piniginė, tik vėliau, kai R. D. mamą nunešė toliau, pastebėjo, jog tai ne jos piniginė, o nukentėjusiojo. Pasiėmę banko kortelę, atsiskaitinėjo ja parduotuvėse, pirko prekes kartu su R. D., pastarajam pasirašant ant kvitų, kol buvo sąskaitoje pinigų. Jų tikslas buvo išnaudoti visus kortelės sąskaitoje buvusius pinigus. Taip pat nurodė, kad jie kartu su R. D. ir nukentėjusiuoju susitarė, kad nukentėjusysis nerašys pareiškimo policijai dėl piniginės ir banko kortelės pasisavinimo, o R. D. nerašys pareiškimo dėl mamos išžaginimo.
Nukentėjusysis A. I. parodė, kad 2009-03-17 pas jį atėjo S. D., sakė, jog jai bloga, todėl įpylė stikliuką ir išvažiavo užsiregistruoti į darbo biržą, prieš tai ją užrakinęs vieną namuose. Grįžo su draugu, kartu išgėrė. Vėliau atėjo R. D., kuriam pasakė, kad parsivestų mamą namo. Kai R. D. kėlė mamą nuo sofos, pajuto smūgį į galvą iš nugaros ir daugiau nieko neatsimena, mano kad smūgį galėjo suduoti tik G. S..
Liudytoja S. D. parodė, kad buvo pas A. I. ir buvo išgėrusi 2 tabletes raminamųjų vaistų, todėl nieko nematė ir neprisimena.
Iš 2009-04-28 AB SEB banko duomenų nustatyta, kad A. I. mokėjimo kortelė buvo panaudota nuo 2009-03-17 iki 2009-03-18 (1 t., b. l. 13).
Iš 2009-04-01 UAB „Valstina“ pateikto čekio nustatyta, kad R. D. pasirašė A. I. vardu, taip save pateikdamas kaip kortelės savininką (1 t., b. l. 14-15).
Iš 2009-04-01 UAB „Brėkšta“ pateikto čekio nustatyta, kad R. D. pasirašė A. I. vardu, taip save pateikdamas kaip kortelės savininką (1 t., b. l. 16-17).
Iš 2009-04-01 UAB „Palink IKI Nr. 462“ pateikto čekio nustatyta, kad R. D. pasirašė A. I. vardu, taip save pateikdamas kaip kortelės savininką (1 t., b. l. 18-19).
Iš 2009-04-01 UAB „Gintaro krantas“ pateikto čekio nustatyta, kad R. D. pasirašė A. I. vardu, taip save pateikdamas kaip kortelės savininką (1 t. b. l. 20-21).
Iš 2009-04-01 UAB „Palink IKI Nr. 249“ pateikto čekio nustatyta, kad R. D. pasirašė A. I. vardu, taip save pateikdamas kaip kortelės savininką (1 t. b. l. 22-23).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir neteisėtai atliko finansines operacijas viena svetima elektroninio mokėjimo priemone. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei pagal Lietuvos Respublikos 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Kaltinamajam kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuoti parduotuvėse atsiskaitant už įsigyjamas kaip atskiri nusikalstamų veikų epizodai, tačiau šiuo atveju pagal kaltinamojo G. S. ir nuteistojo R. D. parodymus nustatyta, jog jie naudojosi svetima elektronine mokėjimo priemone iki tol, kiek buvo kortelės sąskaitoje pinigų ir jų tikslas buvo išnaudoti visus pinigus, todėl tai laikytina viena tęstine nusikalstama veika.
G. S. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad jis sužalojo žmogų dėl ko nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendro darbingumo bei panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
2009-03-17, apie 18.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pas A. I. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, iš nugaros ranka sudavė vieną kartą A. I. į galvos sritį ties kaire ausimi, dėl ko pastarasis nugriuvo, po to sudavė rankos kumščiu į veido kairės pusės akies sritį bei pasinaudodamas nukentėjusiojo A. I. bejėgiška fizine būkle, iš jo kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė piniginę – 10,00 Lt vertės, kurioje buvo 70,00 litų bei SEB Vilniaus banko kortelė, tuo padarė nukentėjusiajam kairės akies vokų ir paakio kraujosruvą bei kraujo išsiliejimą po akies obuolio jungtine, poodinę kraujosruvą po kaire ausimi - smilkinio srityje, poodinės kraujosruvas abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo didžiojo pusrutulio kaktinės ir momentinės skilčių srityje, galvos smegenų kairiosios momentinės skilties sumušimą, kairės ausies pažeidimą su klausos pablogėjimu galvos smegenų sukrėtimą, kairio paakio hematomą, krūtinės ląstos sumušimą, dėl ko A. I. prarado didelę dalį bendro darbingumo. Taip panaudodamas fizinį smurtą G. S. nukentėjusįjį A. I. sunkiai sužalojo bei pagrobė jam priklausantį 80,00 Lt vertės turtą.
Iš 2009-10-21 specialisto išvados Nr. G 1702/09(03) nustatyta, kad A. I. buvo padaryta: kairės akies vokų ir paakio kraujosruva bei kraujo išsiliejimas po akies obuolio jungtine, poodinė kraujosruva po kaire ausimi - smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo didžiojo pusrutulio kaktinės ir momentinės skilčių srityje, galvos smegenų kairiosios momentinės skilties sumušimas, kairės ausies pažeidimas su klausos pablogėjimu, galvos smegenų sukrėtimas, kairio paakio hematoma, krūtinės ląstos sumušimas, dėl ko A. I. prarado didelę dalį bendro darbingumo, galvos smegenų trauma vertinama, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43-45).
Iš nukentėjusiojo A. I. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad A. I. parodo kaip buvo sumuštas ir pagrobta jo piniginė (1 t., b. l. 59-70).
Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) bei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. LAT yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. I. parodymai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi, paneigiantys G. S. parodymus bei patvirtinantys jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis G. S. nurodė, kad neturėjo tikslo ir motyvo sumušti nukentėjusįjį ir jo atžvilgiu įvykdyti plėšimo, paaiškindamas, jog nukentėjusiajam sužalojimus padarė R. D. dėl to, kad per langą pamatė, kaip nukentėjusysis lytiškai santykiauja su be sąmonės esančia jo mama S. D.. Atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą, nuteistasis R. D., kuriam buvo pareikštas įtarimas dėl nukentėjusiojo A. I. sužalojimo, nuo pat pradžių prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį dėl to, kad per langą pamatė jį gulint ant mamos S. D., t. y. iš dalies patvirtino kaltinamojo parodymus dėl lytinio akto, tačiau apklausiant jį įtariamuoju, jis nepatvirtino tai, kad konkrečiai buvo atliekamas lytinis aktas, tik nurodė, kad nukentėjusysis be kelnių gulėjo ant jo mamos ir sudavė vieną smūgį, taip pat patvirtino, jog G. S. prie sužalojimų nukentėjusiajam niekaip neprisidėjo (1 t., b. l. 102-103, 108-109). Iš archyvinės bylos Nr. 1-147-586/2010 įtariamojo R. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad jis parodė vietą ir smulkiai paaiškino kaip ir dėl ko sužalojo nukentėjusįjį A. I. (b. l. 147-162). Vėliau, pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo G. S., įtariamasis R. D. pakeitė parodymus paaiškindamas, jog A. I. nemušė (b. l. 164-165), ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą (b. l. 7) ir R. D. teismui buvo perduotas be kaltinimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, visų pirma būtina atsižvelgti į tai, jog jis negalėjo teisme paaiškinti, kodėl po jo sužalojimo ir kortelės pasisavinimo jis nesikreipė nei pas medikus, nei į policiją, tik pablogėjus sveikatai, po 6 parų papuolus į ligoninę, po 13 dienų parašė pareiškimą policijai dėl jo sužalojimo bei kortelės pagrobimo. Darytina išvada, kad tai patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, jog buvo sutarta, kad nukentėjusysis nesikreips į policiją dėl sužalojimo ir kortelės pagrobimo, o R. D. nesikreips į policiją dėl lytinio akto su jo mama. Pažymėtina, jog nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jam smūgis jam buvo suduotas iš už nugaros, tačiau teismo medicinos ekspertas D. Vitkus tai paneigė, nurodydamas, kad smūgis, dėl kurio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš priekio, t. y. nukentėjusiajam ir kaltininkui stovint vienas prieš kitą, tai daro pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajam sužalojimus galėjo padaryti R. D., kadangi tai atitinka ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus. Be to, nukentėjusiojo parodymai apie tai, jog jam sužalojimus padarė G. S. vertintini kritiškai ir dėl to, jog jis pastarojo nepažinojo, o S. D. sūnų pažinojo, su kuria palaikė draugiškus santykius, todėl galėjo apkalbėti G. S..
Kas liečia pateiktą kaltinimą dėl plėšimo, jau anksčiau aptarus motyvus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, labiausiai tikėtina tai, kad kaltinamasis G. S., kuris nedalyvavo sužalojant nukentėjusįjį ir siekiant parvesti namo S. D. namo, renkant jos daiktus, apsirikęs paėmė nukentėjusiojo A. I. piniginę, manant, kad tai S. D. piniginė, todėl tai nesudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties.
Valstybinė Ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 9000,62 Lt (2606,76 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49-53) ir nukentėjusysis A. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 81). Civiliniai ieškiniai atmestini, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam G. S. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis G. S. anksčiau neteistas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pagal įrodytus kaltinimus kaltu prisipažino ir gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis, kadangi Lietuvos Respublikoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, dėl ko jam buvo išduotas Europos arešto orderis ir dėl to buvo suimtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei paskirti 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, be to, šią subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nustatyti galutinę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti Jungtinėje Karalystėje suėmime išbūtą laiką pagal Europos arešto orderį nuo 2013-11-25 iki 2014-03-17, nuo 2019-01-11 iki 2019-01-16, laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-16 iki 2019-01-17 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-01-17 iki bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
G. S., dėl kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
G. S., dėl kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiojo A. I. civilinius ieškinius atmesti.
Iš kaltinamojo G. S. priteisti 1137,62 Eur proceso (ekstradicijos) išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, proceso išlaidas sumokant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.
Kaltinamojo G. S. asmens pasą Nr. 22838470, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.