- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- e2-30592-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24423-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Lietuvos energijos tiekimas“
- Atsakovas
- Z. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvęs pavadinimas – AB „Energijos skirstymo operatorius“) ieškinį atsakovei Z. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 031,81 Eur žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-7):
1.1. Gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas, Namas) yra žemės sklype (kad Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2014-07-22 nuosavybės teise priklauso atsakovei Z. T.. Elektros energija iki 2017-04-28 į šį Objektą nebuvo tiekiama, kadangi tik 2017-04-28 buvo įrengtas elektros skaitiklis;
1.2. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros apskaitų grupės darbuotojai, vykdydami darbo funkcijas, 2017-03-20 nustatė, kad Objekte, į kurį nebuvo tiekiama elektros energija ir nebuvo įrengtas elektros apskaitos prietaisas, savavališkai prisijungta prie ieškovo (operatoriaus) tinklo, elektros energija naudojama be apskaitos prietaiso, t. y. elektros energija Objekte vartojama neteisėtai;
1.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (nauja redakcija nuo 2013-12-08) patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 10 pastraipos 1 punktu, neteisėtu elektros energijos vartojimu laikoma, kai asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ar elektros energijos vartotojo lokaliojo elektros tinklo ir vartojo elektros energiją;
1.4. Ieškovo darbuotojai Objekte surašė 2017-03-20 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003865 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodė nustatytus pažeidimus, taip pat nubraižė Vartotojo elektros įrenginių neteisėto prijungimo prie elektros tinklų schemą. Vadovaujantis Taisyklių 122 punktu, surašytas Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovo sudarytai komisijai (toliau – ir Komisija). Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi Aktą, 2018-01-08 AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11003865 komisijos nutarimu Nr. L-2016-431 (toliau – ir Nutarimas) sprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai;
1.5. Kadangi ieškovo darbuotojams nebuvo suteikta galimybė nustatyti elektros imtuvų galias, tai atliktas suvartotos elektros energijos perskaičiavimas pagal Akto surašymo metu užfiksuotą Objekte naudojamą srovę (29,9 A x 230 V = 6,877 kW) 12 valandų per parą trukmę (atsižvelgiant į tai, kad Objekte užfiksuota srovė šildymo sezonu – ištisą parą aukščiau paminėta galia nenaudojama). Komisija nutarė, kad nustačius savavališką atsakovės elektros įrenginių prie operatoriaus elektros tinklo prijungimą, žala apskaičiuojama ne daugiau kaip už 1 (vienerių) metų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju žala yra apskaičiuota nuo 2016-03-21 iki 2017-03-20, tačiau taikant ne 24 valandas per parą, o 12 valandų per parą trukmę;
1.6. Atlikus perskaičiavimą nustatyta, kad be apskaitos sunaudota 30 120 kWh elektros energijos ir tuo ieškovui padaryta 3031,81 Eur žalos. Žalos atlyginimui 2018-03-13 buvo išrašyta ieškovo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ Išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. 11/35/1800451;
1.7. Atsakovė Z. T. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2018-03-14 raštu Nr. 50121-4737 buvo informuota apie paskaičiuotą žalą už neteisėtą elektros energijos vartojimą. Šiuo raštu ieškovas įspėjo atsakovę, kad jai neatlyginus žalos iki 2018-04-15, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl priverstinio žalos išieškojimo. Atsakovė iki šiol žalos neatlygino, todėl ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismą;
1.8. Taisyklių nuostatos faktiškai preziumuoja vartotojo kaltę. Tokiais atvejais įrodinėjimo, kad žala padaryta ne dėl vartotojo kaltės, pareiga tenka elektros energijos vartotojui. Atsakovė jokių įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę, nepateikė;
1.9. Iš CK ir Taisyklių nuostatų bei Komisijos ištirtų faktinių duomenų akivaizdu, kad yra pagrindas teigti, kad elektros energijos vartotojas (atsakovė) netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas vartotojo pareigas, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu veikimu – savavališku atsakovės elektros įrenginių prie operatoriaus elektros tinklo prijungimu, vartojant elektros energiją be apskaitos;
1.10. Atsakovė nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų (neteisėtas veikimas), t. y. neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto bei Komisijai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę;
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė sumažinti žalos apskaičiavimo laikotarpį iki preziumuojamo maksimalaus savavalinio prisijungimo prie elektros energijos tinklų laikotarpio, t. y. laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2017-04-27 (71 dienos) (b. l. 32-35). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. 2017-03-20 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 11003865 buvo nustatytas neteisėtas prisijungimas prie elektros tiekimo tinklo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą Aktą, 2018-01-08 komisijos nutarimu Nr. L-2016-431, įvertinus pažeidimo aplinkybes, elektros energijos suvartojimo bei mokėjimo už suvartotą energijos analizę bei turimas fotonuotraukas, buvo nuspręsta suvartotos energijos perskaičiavimą atlikti vadovaujantis Taisyklių 132.11 ir 132.12 punktais už vienerių metų laikotarpį nuo 2016-03-21 iki 2017-03-20 atsakovei buvo paskaičiuota 3 031,81 Eur dydžio žala;
2.2. Nekvestionuojama teisės akto nuostata, jog vartoti elektros energiją galima tik Taisyklių nustatyta tvarka sudarius atitinkamas sutartis (6 punktas);
2.3. Atsakovė neneigia Aktu nustatyto neteisėto prisijungimo fakto, tačiau yra ginčytinas nustatytos žalos dydis. Atsakovė teigia, kad pati neįvykdė teisės pažeidimo tiesiogiai, taip pat nebuvo informuota apie savavališką prisijungimą prie elektros tiekimo tinklo, todėl atsakovės kaltė šiame kontekste yra minimali, be kita ko, nėra įrodytas padaryto pažeidimo tęstinumas. Tikėtina, jog pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, kas iš esmės mažina atsakovės kaltę;
2.4. Dar daugiau, galima teigti, jog neteisėtu prisijungimu ieškovas nepatyrė žalos tokia apimtimi, kokią įrodinėja pareikštu ieškiniu. Svari aplinkybė yra ta, jog iki 2017-02-15 niekas Objekte negyveno, iki tol jame buvo vykdomi tik remonto darbai. Faktą, kad Objekte niekas negyveno ir juo nesinaudojo iki 2017-02-15 pagrindžia lokalinės sąmatos kopija, kurioje išvardintų darbų turinys rodo, jog iki šių darbų pradžios Namas negalėjo būti gyvenamas. Kadangi sąmata sudaryta tik 2017-02-15, logiška, jog iki šios datos namas nebuvo nei gyvenamas, nei remontuojamas. Elektros tiekimo sutartį su ESO atsakovė sudarė 2017-04-27. Šiame kontekste kyla pagrįsta prielaida, jog elektra be apskaitos Name galėjo būti vartojama tik laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2017-04-27 (t. y. 71 kalendorinę dieną), todėl manytina, jog žalos dydis yra paskaičiuotas už ženkliai per ilgą laikotarpį.
2.5. Ieškovas, apskaičiuodamas dėl neteisėto prisijungimo atsiradusią žalą, taikė 132.12 punkte įtvirtintą žalos apskaičiavimo tvarką, nurodydamas, jog atsakovė nesuteikė galimybės ieškovo atstovui patikrinti veikiančių elektros energijos imtuvų galios. Tačiau atsakovė, visų pirma, būdama paprasta vartotoja ir neturėdama specialių žinių, informuota apie pažeidimo faktą, negalėjo suprasti atlikto teisės pažeidimo apimties. Visų antra, ieškovo atstovui susisiekus su atsakove telefonu, bei nurodžius, jog atstovas atvyks tikrinti veikiančių elektros energijos imtuvų galios, atsakovė nebuvo informuota apie teisines pasekmes, atsirasiančias tuo atveju, jei atsakovė neturės galimybės leisti atstovui atlikti patikrą;
2.6. Teigia, kad Taisyklių 129 punkte numatyta, jog tuo atveju, jeigu buitinis vartotojas per paskutinius 24 mėnesius kas mėnesį atsiskaitė už suvartotą elektros energiją ir mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 procentų, ši aplinkybė vertinant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir nustatant neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytą žalą vertinama vartotojo naudai. Nuo Sutarties sudarymo atsakovė kiekvieną mėnesį atsiskaitydavo už sunaudotą elektros energiją, todėl sprendžiant dėl žalos kompensavimo dydžio, žalos dydis turėtų būti vartotojos naudai;
2.7. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, maksimalus neteisėtai suvartotos elektros energijos (žalos) perskaičiavimo periodas yra taikomas esant tik didžiausiems pažeidimams, o nagrinėjamos bylos atveju nėra įrodytos tiesioginės vartotojos kaltės, taip pat nėra nustatytas įvykdyto pažeidimo tęstinumas, maksimalus galimas savavalinio prisijungimo prie elektros energijos tinklų laikotarpis sudaro nuo 2017-02-15 iki 2017-04-27, be to, remiantis tuo, kad metinis Namo suvartojimas neviršija 3000 kWh per metus.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog iki savavališko prisijungimo prie ieškovo tinklo atsakovė nebuvo vartotoja, vartotoja ji tapo tik po pažeidimo nustatymo (2017-04-28 įrengus skaitiklį), todėl neįmanoma įvertinti prieš tai suvartojamos elektros energijos kiekio. Pažeidimo nustatymo metu buvo akivaizdu, kad suvartojamas didelis kiekis elektros energijos, kadangi tuo metu Namas buvo statomas. 2017-03-20 patikrinus Objekte nustatyta, kad į atsakovei nuosavybės teise priklausantį namą nutiestu kabeliu tiekiama 6,877 kwh srovė. Jeigu atsakovė būtų sudariusi sąlygas ieškovo darbuotojams pateikti į Objektą, srovė būtų nustatyta pagal naudojamų prietaisų galingumą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad vasaros sezono metu būtų suvartojama mažiau elektros energijos, taikė ne 24 val., bet 12 val. per parą normą. Atsakovė buvo kviečiama atvykti, Komisijos nutarimas buvo siunčiamas visais žinomais atsakovės adresais. Atsakovei buvo išaiškinta teisė pateikti įrodymus apie suvartojamą elektros energiją, tačiau ji tokių įrodymų neteikė ir ieškovas neturėjo pagrindo sumažinti prašomos priteisti žalos dydžio (b. l. 102-103).
4. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 89-90).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Ginčo esmė
5. Ginčas tarp šalių kilo dėl žalos dydžio už savavališkai prisijungus prie ieškovo tinklo naudotą elektros energiją. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog į atsakovei nuosavybės teise priklausantį Objektą nutiestu kabeliu buvo tiekiama elektros energija neįrengus apskaitos prietaiso, t. y. neteisėtai. Ieškovas teigia, kad iki savavališko prisijungimo prie ieškovo tinklo atsakovė nebuvo vartotoja, vartotoja ji tapo tik po pažeidimo nustatymo (2017-04-28 įrengus skaitiklį), todėl neįmanoma įvertinti prieš tai suvartojamos elektros energijos kiekio. Žala apskaičiuota nuo 2016-03-21 iki 2017-03-20, tačiau taikant ne 24 valandų per parą, o 12 valandų per parą trukmę.
6. Atsakovė įrodinėjo, jog elektra be apskaitos jai nuosavybės teise priklausančiame name galėjo būti vartojama tik laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2017-04-27 (t. y. 71 kalendorinę dieną), todėl mano, jog ieškovas žalos dydį yra paskaičiavo už ženkliai per ilgą laikotarpį. Atsakovės teigimu, ji pati neįvykdė teisės pažeidimo tiesiogiai, taip pat nebuvo informuota apie savavališką prisijungimą prie elektros tiekimo tinklo, nagrinėjamu atveju nėra nustatytas įvykdyto pažeidimo tęstinumas, be to, metinis namo suvartojimas neviršija 3000 kWh per metus. Ginčo dėl to, kad į atsakovei nuosavybės teise priklausantį Objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija neteisėtai prisijungus prie ieškovo tinklo, tarp šalių nekilo.
7. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, siūlė ginčą spręsti taikiai, patikslino šalių procesinę naštą įrodinėti, atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sąlygas atsakovei pateikti papildomus įrodymus dėl laikotarpio, kuriame elektros energija nebuvo faktiškai naudojama. Teismas taip pat siūlė atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu (b. l. 53-54).
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1587-3906, kuriame yra namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014-07-22 nuosavybės teise priklauso atsakovei Z. T. (b. l. 16-18, 106-107). AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros apskaitų grupės darbuotojai, 2017-03-20 nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Objekte, į kurį nebuvo tiekiama elektros energija ir nebuvo įrengtas elektros apskaitos prietaisas, savavališkai prisijungta prie ieškovo (operatoriaus) tinklo, elektros energija naudojama be apskaitos prietaiso ir surašė 2017-03-20 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003865, kuriame nurodė nustatytus pažeidimus, taip pat nubraižė Vartotojo elektros įrenginių neteisėto prijungimo prie elektros tinklų schemą (b. l. 8-9). Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovo sudarytai Komisijai, kuri įvertinusi Aktą, 2018-01-08 AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11003865 komisijos nutarimu Nr. L-2016-431 nusprendė atlikti suvartotos elektros energijos perskaičiavimą pagal Akto surašymo metu užfiksuotą Objekte naudojamą srovę (29,9 A x 230 V = 6,877 kW) taikant 12 valandų per parą trukmę (atsižvelgiant į tai, kad Objekte užfiksuota srovė šildymo sezonu – ištisą parą aukščiau paminėta galia nenaudojama). Komisija nutarė, kad nustačius savavališką atsakovės elektros įrenginių prie operatoriaus elektros tinklo prijungimą, žala apskaičiuojama ne daugiau kaip už 1 (vienerių) metų laikotarpį. Žala yra apskaičiuota nuo 2016-03-21 iki 2017-03-20, tačiau taikant ne 24 valandas per parą, o 12 valandų per parą trukmę (b. l. 10-12). Atlikus perskaičiavimą nustatyta, kad be apskaitos sunaudota 30 120 kWh elektros energijos ir tuo ieškovui padaryta 3031,81 Eur žalos (b. l. 11). Žalos atlyginimui 2018-03-13 buvo išrašyta AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ Išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. 11/35/1800451 (b. l. 13).
13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra konstatuota, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju, asmeniui yra suteikta galimybė ne tik operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai, bet ir teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo operatorius neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pagrindu, ir kad padaryta žala yra mažesnė negu tiekėjo apskaičiuotoji. Tiekėjui nesuteikta teisė neatsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip tiekėjui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-756-21-07, 2009 m. vasario 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-822-8-2008).
17. Taigi atsižvelgiant į Taisyklių nuostatas ir nurodytą teismų praktiką, sprendžiant, ar ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti už neteisėtą elektros energijos naudojimą susidariusią žalą už vienerių metų laikotarpį, būtina nustatyti: pirma, ar atsakovė per paskutinius 24 mėnesius iki pažeidimo nustatymo kas mėnesį atsiskaitė už suvartotą elektros energiją ir mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 procentų; antra, ar nustačius pažeidimą atsakovė bendradarbiavo su operatoriaus (ieškovo) darbuotojais, t. y. ar įleido į patalpas operatoriaus darbuotojus suskaičiuoti elektros prietaisų.
18. Nagrinėjamu atveju Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis dėl elektros energijos atsakovei nuosavybės teise priklausančiam Objektui tiekimo buvo sudaryta 2017-04-27 (b. l. 38-39). Taigi iki savavališko prisijungimo prie ieškovo tinklo atsakovė nebuvo teisėta elektros energijos vartotoja, vartotoja ji tapo tik po pažeidimo nustatymo (2017-04-28 įrengus skaitiklį), todėl neįmanoma palyginti iki neteisėto prisijungimo suvartotos elektros energijos kiekio, t. y. ar mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 procentų. Vien atsakovės pateikti duomenys, kad nuo 2017-05-02, t. y. po neteisėto prisijungimo nustatymo, kas mėnesį yra mokama už Objekte suvartojamą elektros energiją (b. l. 43-45), savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, kad iki pažeidimo nustatymo dienos (2017-03-20) buvo suvartojamas mažesnis kiekis elektros energijos. Priešingai, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Namas yra nebaigtas statyti (baigtumas – 71 procentas) (b. l. 106-107), o ieškovo atstovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad pažeidimo nustatymo metu Namas buvo statomas, todėl buvo akivaizdu, kad suvartojamas didelis kiekis elektros energijos (b. l. 102-103). Atsakovės pateikta 2017-02-15 lokalinė sąmata apie atliktus Namo įrengimo darbus (b. l. 36-37), taip pat čekiai už 2017 m. vasario – balandžio mėnesiais įsigytas prekes (statybines medžiagas) (b. l. 57-65) nesudaro pagrindo spręsti, kad laikotarpiu nuo 2016-03-21 iki 2017-03-20 nebuvo atliekami Namo statybos (remonto) darbai ir minėtu laikotarpiu elektros energija nebuvo naudojama. Atsakovei buvo išaiškinta teisė pateikti įrodymus apie iki pažeidimo nustatymo dienos (2017-03-20) suvartojamą elektros energiją (ar tai, kad tuo laikotarpiu elektros energija vartojama nebuvo), tačiau ji tokių įrodymų neteikė ir ieškovas neturėjo pagrindo sumažinti apskaičiuotos žalos dydžio.
19. Taip pat teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nustačius pažeidimą atsakovė būtų bendradarbiavusi su operatoriaus darbuotojais. 2017-03-20 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11003865 nurodyta, kad „su sklypo savininke Z. T. susisiekta telefonu. Atvykti negali. Informuota apie nustatytą prisijungimą“ (b. l. 8). 2018-01-08 Komisijos nutarime Nr. L-2016-431 nurodyta, kad bendrovės darbuotojams nebuvo suteikta galimybė užfiksuoti Objekte veikiančių elektros imtuvų (b. l. 11). Taigi šiuo atveju nėra nustatyta reikšmingų individualių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016-03-21 iki 2017-03-20 atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Objekte nebuvo naudojama (ar sunaudota mažiau nei apskaičiavo ieškovas) elektros energija.
20. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji neįvykdė teisės pažeidimo tiesiogiai ir nebuvo informuota apie savavišką prisijungimą prie elektros tiekimo tinklo, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Kasacinio teismo išaiškinta, kad svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017, 24 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 43 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso nuo 2014-07-22 (b. l. 106). Kaip minėta, neteisėtas prisijungimas nustatytas 2017-03-20, žala skaičiuota už laikotarpį nuo 2016-03-21 iki 2017-03-20, t. y. už vienerius metus, ir taikant taikant ne 24, o 12 valandų per parą trukmę (atsižvelgiant į tai, kad Objekte užfiksuota srovė šildymo sezonu). Taigi atsakovė, kuriai minėtas žemės sklypas su jame statomu namu priklauso dar nuo 2014-07-22, nesilaikė tvarkingo elektros vartotojo standarto, tačiau nepaisant to, žala buvo skaičiuojama taikant ne maksimalią 24 valandų, o trumpesnę – 12 valandų per parą trukmę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, pagrįstai taikė Taisyklių nuostatas, įtvirtinančias maksimalų vienerių metų laikotarpį energijos kiekiui nustatyti.
21. Atsakovės įsitikinimu, taip pat turėtų būti taikomos CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas su šiais atsakovės argumentais taip pat nesutinka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, todėl ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Žalą padariusio fizinio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant atlygintinos žalos dydį, o nepakankamai gera finansinė būklė negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos žalos dydį ir tokiu būdu siekti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Byloje esančiais duomenimis teismas neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytos, o vien atsakovės abstraktaus pobūdžio samprotavimai bei įrodymais nepagrįstos aplinkybės, kad maksimalus savavališko prisijungimo prie elektros tinklų laikotarpis buvo nuo 2017-02-15 iki 2017-04-27, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Atsakovė, nesiimdama priemonių, kad jai priklausančiame žemės sklype esantys įrenginiai funkcionuotų teisėtai, leido ieškovui patirti žalą dėl neteisėto energijos vartojimo, kurią atsakovė privalo kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl 3 031,81 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
21. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5,00 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 3 031,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 68,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 20). Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
24. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 3,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 031,62 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 3 031,62 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 68,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, juridinio asmens kodas 303383884, naudai.
Priteisti iš atsakovės Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.