Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27020-862/2020 pagal ieškovo O. V. ieškinį atsakovėms SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys T. J., T. J., O. J. ir M. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

1.1. panaikinti atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 1.35-20/2674 dėl įpareigojimo ieškovui išsikelti iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini);

1.2. įpareigoti atsakovę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ deklaruoti ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini);

1.3. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimą dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1995 m. gyvena bute (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 7 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę SĮ „Vilniaus miesto būstas“, siekdamas išsiaiškinti, kokiu pagrindu jo sesuo trečiasis asmuo T. J. neleidžia tinkamai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), kur ieškovas ilgą laiką gyveno. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skundžiamu 2020 m. liepos 2 d. sprendimu įpareigojo ieškovą išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, nes 2018 m. kovo 29 d. buvo sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis su T. J.. Ieškovui apie nuomos sutarties sudarymą nebuvo žinoma. Bute deklaruota T. J., kaip pagrindinės nuomininkės, gyvenamoji vieta. Ieškovas savanoriškai deklaruotos gyvenamosios vietos nekeitė, todėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimas yra nepagrįstas. Ieškovas niekada nebuvo pažeidęs jokių būsto eksploatavimo sąlygų, visada mokėdavo grynais mokesčius trečiajam asmeniui T. J., kuri pinigus pervesdavo tiekėjams, rūpinosi būstu, todėl ieškovą siekiama iškeldinti neteisėtai (Paramos būstui įsigyti įstatymas).

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama civilinę bylą dalyje dėl prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimą dėl O. V. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 59/100 dalys (duomenys neskelbtini). Namas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas be atidalintų patalpų, kaip gyvenamasis namas (vieno buto pastatas), kuris nuosavybės teise priklauso trims bendrasavininkiams ir nėra suformuotas atskirais turtiniais vienetais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu butas perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Buto patalpos (plane pažymėtos indeksais 2-4, 2-5, 2-6) pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą buvo išnuomotos T. J., kaip papildomas gyvenamasis plotas. Šio sprendimo pagrindu išnuomotose patalpose turėjo teisę gyventi ir ieškovas. T. J. 2018 m. kovo 29 d. sudarius Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį, bute įgijo teisę gyventi nuomininkės sutuoktinis, dukra ir vaikaitė. Ieškovas gyvenamosios vietos bute nedeklaruoja, o šio asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys T. J. prašymu buvo panaikinti ir apie tai pranešta Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimu. Ieškovas dar 2017 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu buvo informuotas, kad dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo jis turi teisę pateikti savo poziciją, tačiau ieškovas jokių argumentų nepateikė. Ieškovo reikalavimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

3. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2018 m. kovo 29 d. savivaldybės nuomos sutartį ginčo bute turi teisę gyventi nuomininkė T. J., jos sutuoktinis, dukra ir vaikaitė. Ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ginčo bute panaikintas T. J. prašymu, nes ieškovas nepateikė jokių prieštaravimų. Ieškovui buvo pasiūlyta iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. atlaisvinti ginčo būstą ir apie tai pranešti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, perduoti šį butą pagal buto perdavimo–priėmimo aktą bei grąžinti raktus, nes jame nėra deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta, tačiau ieškovas jokių veiksmų neatliko.

4. Trečiasis asmuo T. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad nuo 1995 m. lapkričio 28 d. jai nuosavybės teise priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), naudingas plotas 32,24 kv. m, žymėjimas plane 2-1, 2-2, 2-3. 2018 m. kovo 29 d. T. J. sudarė savivaldybės būsto nuomos sutartį, pagal kurią jai buvo išnuomotos savivaldybei priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2-4, 2-5, 2-6. Šiose patalpose faktiškai gyveno ieškovas, tačiau nuomą ir kitus komunalinius mokesčius mokėjo T. J. Ieškovas buvo įspėtas, kad, jei nemokės nuomos ir komunalinių mokesčių, jam bus nutrauktas elektros tiekimas. Ieškovai pilnai neapmokėdavo mokesčių, mokėjo tik 10 Eur per mėnesį, todėl elektra buvo atjungta. Ieškovui nėra leidžiama naudotis patogumais ir bendru įėjimu, nes jie priklauso ne nuomojamoms patalpoms, o T. J. Ieškovas turi atskirą įėjimą į užimamas patalpas, kurioms priklauso lauko tualetas. Ieškovas buvo priimtas gyventi 1994–1995 m. ir jo gyvenamoji vieta iki 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo deklaruota T. J. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl T. J. turėjo teisę panaikinti ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Nuo 2018 m. adreso (duomenys neskelbtini) nebėra, nes šiuo metu patalpoms suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo O. V. valstybei 23,01 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

6. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims savininkams: 21/100 dalis – byloje nedalyvaujančiam asmeniui, 59/100 – Vilniaus miesto savivaldybei, 20/100 – trečiajam asmeniui T. J. Nenustatyta, kad name esančios, nurodytiems bendrasavininkiams priklausančios patalpos būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai – butai ar kitos paskirties patalpos. Teismui nebuvo pateiktas adresų registro išrašas, kuris patvirtintų, jog yra nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) ar kitas.

7. Teismas iš šalių paaiškinimų, namo aukštų planų, 1989 m. kovo 10 d. sudarytos namų valdos techninės apskaitos bylos padarė išvadą, kad namas Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas buvo skirstomas į butus iki 1995 m. lapkričio 30 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje esantys patalpų eksploatacijos 1995 m. lapkričio 9 d. įrašai patvirtina, kad trečiajam asmeniui T. J. nuosavybės teise nuo 1995 m. lapkričio 28 d. priklausanti 20/100 pastato dalis, kuriai pagal nusistovėjusią tvarką priklauso trys patalpos, pirmojo aukšto plane pažymėtos 2-1, 2-2, 2-3, buvo laikomos antruoju butu. Atitinkamai pagal nusistovėjusią tvarką laikoma, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios 14,66 kv. m patalpos, pirmojo aukšto planuose pažymėtos 2-4, 2-5, 2-6, laikomos pagalbinėmis patalpomis, kuriomis naudojosi butu Nr. 2 įvardijamų patalpų, sudarančių 20/100 pastato ploto, savininkė, t. y. T. J. 2012 m. kovo 15 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi T. J., kaip pagalbinės papildomos patalpos, buvo išnuomotos 14,66 kv. ploto planuose pažymėtos patalpos 2-4, 2-5, 2-6, kuriose yra tik elektra, tačiau sutarties 3 punkte jos įvardintos butu, suteikta teisė gyventi septyniems asmenims, įskaitant ieškovą.

8. Teismas nurodė, kad neįrodyta, jog T. J. ieškovui nuomos, panaudos sutartimi, ar kitaip būtų suteikusi teisę gyventi jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (planuose pažymėtos 2–1, 2–2, 2–3) dalyje, todėl T. J. jai nuosavybės teise priklausančio daikto dalimi, kuri įvardijama butu Nr. 2, turi teisę disponuoti, naudotis savo nuožiūra, įskaitant teisę kreiptis dėl ieškovo, kuris pagal 2012 m. kovo 15 d. sutartį turėjo teisę gyventi tik Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų (2-4, 2-5, 2-6) dalyje, deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo.

9. Teismas nustatė, kad T. J. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūniją, prašydama panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštas patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie prašomą priimti sprendimą dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo ir prieštaravimų pateikimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo patalpos savininko prašymu patvirtina, kad ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte nustatytu terminu į seniūniją neatvyko, prieštaravimų nepareiškė, todėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų dalyje buvo panaikintas. Byloje neįrodyta, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas būtų apskųstas ir yra negaliojantis.

10. Teismas nurodė, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo panaikinimo, o prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos trečiajam asmeniui T. J. siųstą 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, kuris nesukelia ir negali suketi jokių teisinių pasekmių nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui, nei kitiems asmenims.

11. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo patalpos savininko prašymu yra galiojantis, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

12. Teismas nurodė, kad pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą nustatyta kiekvienam Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui, o ne deklaravimo įstaigai ar specializuotai savivaldybės įmonei, įsteigtai, siekiant įgyvendinti savivaldybei įstatymų priskirtas funkcijas. Teismas nusprendė atmesti ieškovo reikalavimą įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ deklaruoti ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą.

13. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 1-1399, Vilniaus miesto savivaldybės būsto 2018 m. kovo 29 d. nuomos sutartis patvirtina, jog šia sutartimi 14,66 kvadratinių metrų patalpos (plane žymimos 2-4, 2-5, 2-6) (duomenys neskelbtini), išnuomotos trečiajam asmeniui T. J. Nuomos sutarties 4 punkte nėra įtvirtinta ieškovo teisė naudotis šiomis patalpomis. Nuomos sutartis, kurios ieškovas neginčijo, yra galiojanti, ieškovas nepateikė duomenų, kad ginčo patalpas siekė išsinuomoti. Teismas padarė išvadą, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. liepos 8 d. raštu (ieškovo nurodomu, kaip sudarytu 2020 m. liepos 2 d.) pagrįstai paprašė ieškovą atlaisvinti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas, todėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovės sprendimo, kuriuo ieškovas įpareigotas išsikelti iš patalpų (CK 4.37 str., 4.39 str.; Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Ieškovas O. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

14.1. panaikinti atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 1.35-20/2674 dėl įpareigojimo ieškovui išsikelti iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini);

14.2. įpareigoti atsakovę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ deklaruoti ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini);

14.3. atstatyti O. V. deklaravimo duomenis, kurie buvo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. A204-1932/17(2.4.2.14-S8). Nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimas ginčo patalpose buvo panaikintas be jokio teisinio pagrindo, ieškovui nežinant ir prieš jo valią. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie prašymo sprendimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovui buvo žinoma apie teisę pareikšti prieštaravimus. Ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimas negalėjo būti panaikintas, nes ginčo patalpos tuo metu priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, o ne T. J. Atitinkamai atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ viršijo savo įgaliojimus, nes neturėjo teisės įpareigoti ieškovą išsikelti iš ginčo patalpų. Ieškovas buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo panaikinimo, tačiau skundą buvo atsisakyta priimti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jam nebuvo pateiktas administracinio teismo sprendimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo panaikinimo. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas atstatyti ieškovo deklaravimo duomenis, kurie buvo panaikinti 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo prašymas buvo neteisėtai atmestas, tokiu būdu pažeidžiant ieškovo teises, nes reikalavimai gali būti tikslinami iki baigiamųjų kalbų (CK 6.588 str.; Paramos būstui įsigyti įstatymas).

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teisę pareikšti prieštaravimus dėl T. J. prašymo panaikinti ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą T. J. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškovas nuo 2017 m. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl savo deklaravimo duomenų, jų pradėjo imtis tik 2020 m., kai gavo atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sprendimą dėl įpareigojimo išsikelti. Apeliantas ieškiniu nesiekė pripažinti save pagrindinio buto nuomininko šeimos nariu, todėl jo nurodyti teisės aktai dėl šeimos nario statuso yra nesusiję su bylos dalyku. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti ieškovo skundą, nepasisakyta dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, nes ieškovas paprasčiausiai nereiškė jokių reikalavimų dėl šio sprendimo, kuris iš esmės yra informacinio pobūdžio, todėl naikinimas ieškovui nesukeltų teisinių pasekmių. Ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, tačiau patikslinti ieškinio reikalavimus nusprendė tik 2020 m. lapkričio 16 d. vykusio posėdžio metu, nors parengiamajame posėdyje ir iki posėdžio jokių prašymų neteikė, t. y. ieškovas iš esmės bandė vilkinti bylą, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio tikslinimo.

3. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiga deklaruoti asmens gyvenamąją vietą tenka pačiam asmeniui, o ne kokiai nors įstaigai. Ginčo patalpos yra išnuomotos T. J. Pagal nuomos sutartį patalpose gali gyventi tik T. J. ir jos šeimos nariai. Ieškovas savivaldybės būsto nuomos sutartyje nėra nurodytas, todėl privalo atlaisvinti užimamas patalpas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Byloje kilo ginčas dėl duomenų apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą atstatymo ir dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas panaikinimo.

6. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas išlygas, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. To paties įstatymo 11 str. 1–3 d. nurodyta, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu: 1) gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo deklaravimo duomenis; 2) patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis; 3) patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga. Deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais ir klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.

7. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 7 str. nurodyta, kad asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka su atitinkamu prašymu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.

8. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 59/100 – Vilniaus miesto savivaldybei (pirmojo aukšto plane pažymėtos 2-4, 2-5, 2-6), 20/100 – trečiajam asmeniui T. J. (pirmojo aukšto plane pažymėtos 2-1, 2-2, 2-3). Patalpos Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos, kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, joms nėra suteikti kiti adresai, išskyrus (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 15 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi T. J., kaip pagalbinės papildomos patalpos, buvo išnuomotos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios patalpos, suteikiant teisę jose gyventi septyniems asmenims, įskaitant ieškovą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu ieškovas buvo informuotas apie trečiojo asmens T. J. prašomą priimti sprendimą dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo ir prieštaravimų pateikimą. Ieškovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), deklaravimas buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo patalpos savininkės, t. y. trečiojo asmens T. J., prašymu. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 7 d. sprendimu nuspręsta pakeisti 2012 m. kovo 15 d. socialinio būsto nuomos sutartį, įpareigojant tai atlikti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartimi savivaldybei priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), išnuomotos trečiajam asmeniui T. J. ir jos šeimos nariams.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje kilusį ginčą išsprendė teisingai, nes ieškovas iš esmės neginčijo jam teisines pasekmes sukėlusio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo patalpos savininko prašymu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 7 d. sprendimo pakeisti 2012 m. kovo 15 d. socialinio būsto nuomos sutartį ir šio sprendimo pagrindu 2018 m. kovo 29 d. su trečiuoju asmeniu T. J. sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Būtent nurodyti sprendimai ir nuomos sutartis sukelia ieškovui teisines pasekmes, nes 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo panaikinta, o 2018 m. kovo 7 d. sprendimu ir jo pagrindu 2018 m. kovo 29 d. su T. J. sudaryta savivaldybės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi savivaldybės patalpos išnuomotos tik T. J. ir jos šeimai, nebenumatant teisės savivaldybės patalpose gyventi ieškovui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo patalpos savininko prašymu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 7 d. sprendimas pakeisti 2012 m. kovo 15 d. socialinio būsto nuomos sutartį ir šio sprendimo pagrindu 2018 m. kovo 29 d. su trečiuoju asmeniu T. J. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis yra galiojantys.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-4456-820/2020 nutarė atsisakyti priimti ieškovo O. V. skundą, kuriuo jis prašė : 1) panaikinti 2020 m. liepos 2 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sprendimą Nr. 1.35-20/2674 „Dėl įpareigojimo O. V. išsikelti iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ deklaruoti O. V. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, aplinkybė, kad apeliantas iki civilinės bylos iškėlimo buvo kreipęsis į administracinį teismą, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismo nurodyti ieškovui teisines pasekmes sukeliantys sprendimai ir savivaldybės patalpų nuomos sutartis buvo nuginčyti, nes nei administracinėje byloje, nei civilinėje byloje ieškovas jų neginčijo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūnijos 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, nes juo trečiasis asmuo T. J. buvo informuota apie jos prašymo patenkinimą, t. y. ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimą. Atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. liepos 2 d. sprendimas dėl įpareigojimo ieškovui išsikelti iš savivaldybei priklausančių patalpų sukelia ieškovui teisines pasekmes, nes ieškovas neteko teisės gyventi Vilniaus miesto savivaldybės patalpose po 2018 m. kovo 29 d. savivaldybės patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu T. J. Apeliantas nėra patalpų (duomenys neskelbtini), savininku ar nuomininku, todėl neturi teisės reikalauti deklaruoti jo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, o jo argumentai dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo ieškovas įpareigotas atlaisvinti savivaldybės patalpas, yra visiškai nepagrįsti, nes 2018 m. kovo 29 d. savivaldybės patalpų nuomos sutartis, pagal kurią savivaldybės patalpose gali gyventi tik T. J. ir nuomos sutartyje nurodyti jos šeimos nariai, yra galiojanti. Savivaldybei priklausančių patalpų nuomos sutartyje nėra nurodyta ieškovo teisė gyventi patalpose.

13. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad jis nežinojo apie jo gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimą. Apeliantas neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno sprendimo dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo patalpos savininko prašymu, kuris buvo priimtas dar 2017 m. rugsėjo 19 d. 2012 m. kovo 15 d. savivaldybės patalpų nuomos sutartis buvo pakeista 2018 m. kovo 29 d., todėl per tokį ilgą laikotarpį iki SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. liepos 2 d. sprendimo priėmimo apeliantas negalėjo nežinoti apie deklaruotos gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimą ir teisės gyventi savivaldybės patalpose netekimą. Aplinkybė, kad apeliantas nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis iki atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. liepos 2 d. sprendimo, įpareigojančio atlaisvinti savivaldybės patalpas, gavimo patvirtina ne ieškiniu skundžiamų veiksmų ir sprendimų neteisėtumą bei nepagrįstumą, o apelianto nepateisinamą ir nepakankamą atidumą bei rūpestingumą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, susijusių su ieškovo, kaip trečiojo asmens T. J., šeimos nario statusu (CPK 312 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas yra skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui, o ne naujam bylos išnagrinėjimui nauju pagrindu. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Nauji apelianto argumentai, kuriais įrodinėjami ieškinio reikalavimai, iš esmės pagrindžia apelianto pozicijos nenuoseklumą ir nepagrįstumą, kadangi apelianto deklaruota gyvenamoji vieta panaikinta dar 2017 m. rugsėjo mėn., nauja savivaldybės patalpų nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta 2018 m. kovo mėn., o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sprendimas dėl įpareigojimo ieškovui išsikelti priimtas 2020 m. liepos mėn. Tokiu būdu apeliantui buvo daugiau nei pakankamai laiko imtis veiksmų, siekiant deklaruoti gyvenamąją vietą, susitarti dėl patalpų nuomos ir ginčyti su tuo susijusias teisines pasekmes.

15. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 1.5 str.; Deklaruotos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos; CPK 178 str., 185 str.).

16. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas neįgijo pareigos atlyginti kitiems bylos dalyviams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys jų dydį (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.