- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-285/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. L.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- O. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2008 m. sausio 23 d. bei nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 2 d. laikas. A. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
V. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
Iš A. L. priteista nukentėjusiajai O. Š. 100 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios O. Š. civilinis ieškinys 2884,91 Lt turtinei ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis panaikinta ir perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad padarė plėšimą įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, o būtent:
2008 m. sausio 18 d., apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą iš A. G. pagrobti pinigus, atėjo prie A. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sulaukę sugrįžusios A. G. namo, įsibrovė į jos gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo kambaryje tarp jų kilus konfliktui, nenustatytas asmuo kairia ranka sugriebė A. G. už kaklo ir ją smaugė, o jai pradėjus šaukti pagalbos, dešine ranka užspaudė burną. A. L. tuo metu reikalavo iš A. G. duoti jam 100 Lt. Po to, nenustatytas asmuo iš nugaros pusės kirvio pentimi tyčia vieną kartą sudavė A. G. per nugarą, dėl to ji nugriuvo ant grindų. Tada A. L., pamatęs kambaryje ant stalo padėtą A. G. rankinę, ištraukė piniginę, iš kurios pagrobė A. G. priklausančią 100 Lt kupiūrą.
A. L. ir V. M. buvo kaltinami ir 2009 m. balandžio 14 d. teismo nutartimi atiduoti teismui dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, t. y. dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. G. (t. 4, b. l. 77-86, 100).
2009 m. birželio 2 d. prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, teisiamajame posėdyje pateikė prašymą A. L. ir V. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį, nes A. G. nužudyta dėl savanaudiškų paskatų darant plėšimą (įsibraunant į patalpą – gyvenamąjį namą ir panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – kirvį). Teismas, gavęs tokius prašymus, pranešė A. L., V. M. ir visiems kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (t. 5, b. l. 14-15, 16-17, 39).
Žemesnės instancijos teismas
A. L. ir V. M. buvo kaltinami, kad 2008 m. sausio 18 d., apie 19.30 val., A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. M., turėdami tikslą iš A. G. pagrobti pinigus, atėjo prie A. G. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), V. M. pabeldus į laukines duris, A. G. jas atidarė ir A. L., pastumdamas A. G., su V. M. užėjo į namo vidų. Gyvenamojo namo kambaryje tarp V. M. ir A. G. kilus konfliktui, V. M. kaire ranka sugriebė A. G. už kaklo ir ją smaugė, o jai pradėjus šaukti pagalbos, dešine ranka užspaudė burną. A. L. tuo metu reikalavo iš A. G. duoti jam 100 litų. Po to A. L. nuėjo į virtuvę, kur prie krosnies suradęs A. G. priklausantį kirvį, jį pasiėmė ir grįžęs į kambarį iš nugaros pusės kirvio pentimi tyčia vieną kartą sudavė su V. M. besistumdančiai A. G. per nugarą, dėl to ji kartu su V. M. nugriuvo ant grindų. Tada A. L., pamatęs kambaryje ant stalo padėtą A. G. rankinę, iš jos ištraukė piniginę, iš kurios pagrobė A. G. priklausančius 100 litų. Piniginę paslėpęs lovoje po pagalve, A. L., rankoje laikydamas kirvį, priėjo prie ant grindų gulinčios A. G., kuri tuo metu grūmėsi su V. M. ir vieną kartą kirvio pentimi tyčia sudavė A. G. per viršugalvį, dėl to ji neteko sąmonės. Tada V. M. atsistojo ir pro duris išėjo į lauką. A. L., išeidamas iš A. G. namo, ne mažiau penkis kartus tyčia kirvio pentimi sudavė ant grindų gulinčiai A. G. per viršugalvį. A. L. suduodamas kirviu A. G., o V. M. smaugdamas bei stumdydamas ją padarė jai šiuos sužalojimus: penkias muštines žaizdas galvos skliauto kairėje pusėje, susiliejančias galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvas, daugybinius skeveldrinius įspaustinius kaukolės skliauto kairės pusės ir užpakalinės dalies bei pamato kaulų lūžius, daugybinius galvos smegenų abiejų didžiųjų pusrutulių žievės sumušimo ir apardymo židinius, daugybines difuzines ir židinines kraujosruvas galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose, veido odos nubrozdinimus ant kaktos, nosies, dešinio skruosto, žando ir smakro, susiliejančias veido poodines-minkštųjų audinių kraujosruvas, smulkias kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje, liežuvio kraujosruvas, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ir ant abiejų krūtų, nugaros kairėje pusėje ant mentės ir kairiojo peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, nedidelę ovalią poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidiniame paviršiuje ir abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje ir abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V piršto poodinę kraujosruva ir nedidelę paviršinę žaizdą, smulkias poodines kraujosruvas dešinės blauzdos apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir vidinėje kulkšnies pusėje. Nuo A. L. suduotų ne mažiau kaip penkių smūgių kirvio pentimi į A. G. galvos kairę pusę jai buvo padarytas galvos sumušimas ir daugybiniai atviri skeveldriniai įspaustiniai kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai bei galvos smegenų sumušimas ir apardymas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji mirė. Taigi A. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. M., įsibraunant į patalpą bei pavartojant fizinį smurtą ir specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė A. G..
2009 m. gruodžio 2 d. apskųstame nuosprendyje nurodyta, kad byloje nenustatyta V. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl jis pagal pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad A. L. išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kad dėl savanaudiškų paskatų, darant plėšimą, nužudė kitą žmogų, nes baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neįrodyta, jog jis kirviu sudavė A. G. smūgius į galvą, nuo kurių ji mirė, kad jis turėjo išankstinį susitarimą nužudyti A. G. su kitais nenustatytais asmenimis. Nuosprendyje pažymėta, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t. y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ryšį su bendrai daroma veika, bet neapima bendrininkų tyčios. Bendrininkų ekscesu laikytini ir tokie veiksmai, kurie nebuvo bendrininkų susitarimo dalyku bei už kuriuos ir jį padarius atsako vienas.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. L. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir V. M. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį panaikinti bei priimti naują nuosprendį, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
A. L. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei paskirti šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešiolikai metų. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2008-01-22 iki 2008-01-23 bei nuo 2008-10-16 iki 2009-12-02 laiką; V. M. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei paskirti trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei paskirti trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą trylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2008-10-17 iki 2008-11-11 laiką.
Nukentėjusiosios O. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti pilnai ir iš A. L. bei V. M. solidariai priteisti G. Š. 2884,91 Lt turtinei žalai ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Prokuroras skunde plačiai analizuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl nuteistojo A. L. prisipažinimo ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo, parodymų patikrinimo vietoje bei teisiamojo posėdžio metu, dėl išteisintojo V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu bei aplinkybių, nurodytų jo atvirame prisipažinime, dėl liudytojo S. M. parodymų, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų neteisėtų veiksmų bei BPK 171 straipsnio 3 dalies pažeidimų.
Prokuroro įsitikinimu, šios teismo išvados nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1236, įsigaliojusiu 2007-09-01, buvo pakeistos BPK 171 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-01-21, todėl vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų leistinumą, turėjo būti taikomas tokių veiksmų atlikimo metu galiojęs baudžiamojo proceso įstatymas.
Prokuroras, vadovaudamasis BPK 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 67 punkto nuostatomis, teigia, kad esant būtinumui byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti keliems tos pačios įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tokius veiksmus jie gali atlikti žodiniu arba rašytiniu ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba įstaigos padalinio vadovo pavedimu. Būtent tokiu pagrindu, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus savo kompetencijos ribose, dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo I-osios valdybos I-ojo skyriaus vyr. tyrėjai E. G. ir V. V.. Šie pareigūnai patys jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko, o tik dalyvavo atskirų procesinių veiksmų atlikime, kas, vadovaujantis BPK 179 straipsnio 2 dalies nuostatomis, yra nurodyta atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.
Prokuroras pažymi, kad paminėti pareigūnai, atskleidžiant A. G. nužudymą ir nustatant ją galimai nužudžiusius asmenis, vadovaudamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu, atliko neprocesinius veiksmus, kurių pagalba ieškojo duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, buvo atliekami BPK numatyti proceso veiksmai.
Nežiūrint Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų specifiškumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-10-12 įsakymu Nr. I-134 patvirtintų rekomendacijų „Dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo“ nuostatomis. Kartu prokuroras pažymi, kad teismų praktikoje (2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalga dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje) taip pat laikomasi nuostatos, jog Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gali būti ieškomi duomenų, kuriems užfiksuoti vėliau bus atliekami proceso veiksmai, šaltiniai. Todėl prokuroras teigia, kad šioje byloje visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti dalyvaujant Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo I-osios valdybos I-ojo skyriaus vyr. tyrėjams E. G. ir V. V., ir jų metu gauti duomenys, bei duomenys, gauti atlikus proceso veiksmus (įtariamųjų bei liudytojų apklausas) minėtų pareigūnų atliktų operatyvinių apklausų metu gautos informacijos pagrindu, yra gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais bei turi būti BPK 20 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindais pripažintini įrodymais.
Prokuroras mano, kad teismo išvadas dėl nukentėjusiosios A. G. nužudymo aplinkybių ir nusikaltimą padariusių asmenų iš esmės nulėmė neteisingas Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų veiksmų teisinis vertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pripažindamas teisingais tik A. L. pirmąjį prisipažinimą ir jo parodymus, duotus 2008-10-15 pirmojoje įtariamojo apklausoje, nepagrįstai duomenis, surinktus po 2008-10-15 (A. L. apklausos, parodymų patikrinimas vietoje, akistata, S. M. apklausos, parodymų patikrinimas vietoje, V. M. prisipažinimas bei kitų liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu), pareigūnams E. G. ir V. V. suteikus operatyvinę pagalbą baudžiamojoje byloje, pripažino neteisingais. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turintiems esminės reikšmės teismo išvadoms, vienus iš jų teismas nepagrįstai atmetė, o kitus - nepagrįstai priėmė.
Prokuroras pažymi, kad apie konkrečius nusikaltime dalyvavusius asmenis pagrįstas išvadas galima padaryti tik įvertinus subjektyvius įrodymus (apklausų duomenis, bei jų patikrinimo veiksmų metu gautus duomenis), atkreipiant dėmesį į jų dinamiką ir kitimo priežastis, atitikimą vienus kitiems bei atitikimą objektyvioms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinama A. L. pateikta versija, jog A. G. nužudė „S“ ir „R“. Tačiau pats teismas šią versiją pripažino atitinkančią objektyviąją tiesą ir ją grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais duomenimis (įvykio vietos apžiūra, eksperimento protokolu, liudytojų E. P., P. Š., T. M. ir G. G. parodymais). Kartu prokuroras atkreipia dėmesį, jog šie duomenys (dėl pinigų piniginėje, dėl durų uždarymo mechanizmo, dėl to, kad moterį kirviu užmušė du vyrai), neleidžia daryti išvadų apie tai, kad nusikaltimo vietoje buvo ir nusikaltime dalyvavo ne V. M. ir S. M., o kiti asmenys – „S“ ir „R“.
Liudytojai J. P. ir K. V. nurodė priešingas aplinkybes nei teigiama skundžiamame nuosprendyje.
A. L. bylos tyrimo metu parodymus davė daug kartų. Prokuroras skunde analizuodamas A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teigia, kad nuteistasis prisipažino buvęs nusikaltimo vietoje ir grobęs pinigus, tačiau smurto vartojimo aplinkybes bei dalyvavusius asmenis nurodė skirtingai. A. L. apie tai, jog nusikaltime dalyvavo V. M. ir S. M., parodymus davė keletą kartų – parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatoje su V. M. bei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras pažymi, kad šie proceso veiksmai atlikti vadovaujantis BPK nustatyta tvarka, dalyvaujant nuteistojo gynėjui, todėl jų patikimumas nekelia abejonių.
Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti A. L. parodymai patvirtina, kad būtent nuteistasis, o ne koks kitas asmuo, kaip nurodo teismas, paskutinis gulinčiai nukentėjusiajai kirviu smūgiavo į galvą ir išėjęs iš namo kirvį išmetė į vandens kanalą, kur jis ir buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu. Aplinkybes, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo V. M., S. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu. A. L. nurodytą motyvą įvykdyti nusikaltimą patvirtina byloje esantis Skuodo rajono apylinkės teismo 2007-12-17 nutarimas administracinėje byloje, o nuteistojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūrų protokolai bei A. G. lavono teismo medicininio tyrimo duomenys.
Nuteistojo teisme iškeltos versijos dėl jo brolių dalyvavimo nužudyme turi būti atmestos, nes jomis siekiama suklaidinti teismą ir tuo pačiu paneigti savo parodymus dėl V. M. ir S. M. dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
A. L. pateikto laiško kopija su grasinimais šiam nuteistajam teisme nenurodyti tikrų nusikaltimo aplinkybių, turi būti vertinama kritiškai.
Prokuroras skunde analizuoja S. M. nurodytas įvykio aplinkybes, užfiksuotas jo prisipažinime, įtariamojo apklausoje, teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą bei apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir teigia, kad S. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, turi būti atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai patikėjo S. M. nurodytomis aplinkybėmis apie ikiteisminio tyrimo metu neva jam darytą neteisėtą poveikį ir smurtą bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Atmetęs ikiteisminio tyrimo metu perskaitytus S. M. parodymus, ir tuo pačiu lyg ir pripažindamas S. M. atžvilgiu policijos pareigūnų vartotus grasinimus ir fizinį smurtą, t.y. kad pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, sutrikdydami S. M. sveikatą, teismas jokio sprendimo dėl pareigūnų veiksmuose galimai esančių BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, nepriėmė.
Skuodo rajono apylinkės prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. M. ir jo gynėjos skundus, apskųstas nebuvo. Prokuroro nuomone, S. M. tokiais veiksmais pavyko pasiekti, kad jo tėvui V. M. būtų pakeista kardomoji priemonė. Jo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai turi būti vertinami tik kaip siekis, kad jo tėvas nebūtų patrauktas atsakomybėn už labai sunkų nusikaltimą bei nubaustas griežta ir ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Aplinkybės apie smurto vartojimą prieš S. M. paneigtos ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų parodymais. Visas įvykio aplinkybes S. M. nurodė savanoriškai, visuose proceso veiksmuose dalyvaujant jo advokatei. Prokuroras teigia, kad S. M. parodymai gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Kartu prokuroras pažymi, kad areštinės, kurioje buvo laikomas sulaikymo metu S. M., medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuoti duomenys apie šio asmens sužalojimus ar kitokius sveikatos būklės pablogėjimus. Tokių duomenų nenurodė ir pats S. M.. Aplinkybė, kad jis medikams apie sužalojimus pranešė tik po savaitės laiko, kai nebebuvo jokių sužalojimų žymių, taip pat vertintina kritiškai. Prokuroras mano, kad S. M. buvo nustatyta anamnezė ir stresas kilo dėl to, jog jam vėl teko prisiminti prieš 10 mėnesių stebėtus kraupius vaizdus bei dėl to, kad paleistas iš suėmimo S. M. sužinojo, kad jo duotų parodymų pagrindu tėvui gresia griežta baudžiamoji atsakomybė už labai sunkų nusikaltimą.
Prokuroras nurodo, kad V. M. prisipažinimas yra rašytinis dokumentas, kurį jis pats surašė. Šis dokumentas atitinka BPK 95 straipsnyje ir 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti, dokumento požymius. Todėl šis dokumentas ir jo turinys turi būti vertinamas kartu su kitais duomenimis. Teismo išvados apie šio prisipažinimo gavimą neteisėtu būdu yra nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
V. M. parodymai apie tai, kad jis niekada nebuvo nukentėjusiosios namuose ir nežino, kur ji tiksliai gyvena, bei specialisto išvada dėl V. M. psichofiziologinį tyrimo, panaudojant poligrafą, turi būti vertinami kritiškai.
Teisme pats V. M. nurodė, jog į nusikaltimo vietą jį dar 2008 m. spalio mėn., t. y. iki tyrimo poligrafu, buvo nuvežę policijos pareigūnai, o prieš 10 metų jis yra ten buvęs apžiūrėti namą, nes planavo jį pirkti. Be to, paminėtos specialisto išvados yra tik tikėtinos. Klaipėdos apskrities VPK viešosios tvarkos biuro areštinės pranešime nurodyta, kad V. M. vakarais iš areštinės išvežamas nebuvo. Liudytojais apklausti areštuotieji V. Š. ir D. R., bei pareigūnai E. G. ir V. V. paneigė V. M. versiją apie smurto prieš jį vartojimą.
Teismas neteisingai aiškino V. M. nurodytą terminą „kita diena“, kada jis sužinojo apie nukentėjusiosios nužudymą, nes tai gali būti ne sekanti diena, o bet kuri kita diena. Jis nusikaltimo darymo metu galėjo ir nežinoti, kad A. L., išeidamas paskutinysis iš nukentėjusiosios namų, A. G. dar sudavė smūgius kirviu į galvą. Be to, ši aplinkybė nėra esminė bei nesusijusi su pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis.
Teismas savo išvadą, kad V. M. nebuvo nusikaltimo vietoje, nepagrįstai grindžia DNR tyrimo duomenimis. Prokuroras pažymi, kad tiriant iš nusikaltimo vietos paimtus objektus, be nukentėjusiosios biologinių pėdsakų, nebuvo rasti kito asmens ar asmenų biologiniai pėdsakai. Tačiau tai nepaneigia asmens buvimo toje vietoje, nes specialistams tirti buvo pateikta ne visa nusikaltimo vietos aplinka, o tik atskiri objektai, ir nėra aišku kokie asmens pėdsakai privalėjo likti nusikaltimo vietoje ir būti aptikti šio tyrimo metu. Tokia teismo išvada reikštų, kad pas A. G. niekas nebuvo atėjęs arba ji niekur su niekuo nekontaktavo. Be to, tai prieštarauja kitai teismo išvadai – kad nusikaltimo vietoje buvo A. L. su kitais dviem nenustatytais asmenimis.
Prokuroras analizuoja teisiamojo posėdžio metu duotus V. M., S. M. bei liudytojų V. L. ir A. P. parodymus ir teigia, kad teismas neįvertino šių asmenų parodymų dinamikos, nepalygindamas jų su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šių asmenų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes liudytoja A. L. yra A. L. ir A. P. žmonos sesuo ir ją su V. M. siejo artimi santykiai.
Prokuroro nuomone, byloje yra įrodyta, kad A. L. ir V. M. bendrais veiksmais įsibraunant į patalpą bei panaudojant fizinį smurtą ir specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė A. G.. Šios aplinkybės įrodytos vadovaujantis BPK ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais ir teisme ištirtais A. L., S. M. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir kurie byloje patvirtinti objektyviais įvykio vietos bei A. G. lavono tyrimo duomenimis, jų parodymų patikrinimų protokolais, A. L. ir V. M. akistatos protokolu, eksperimento metu gautais duomenimis, liudytojų V. L. ir A. P., ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka perskaitytais parodymais, patvirtinančiais aukščiau minėtus duomenis, nukentėjusiųjų O. Š. ir E. P. bei liudytojų T. M., P. Š., L. M., V. L., E. G., V. V., R. L., V. L., M. B., J. Daukanto parodymais, administracinės teisės pažeidimų protokolais dėl V. L. sulaikymo.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad A. L. ir V. M. be nukentėjusiosios sutikimo, panaudojant prieš ją jėgą – stumdami į vidų, įsibrovė į jos namą, kur V. M. susigrūmus su nukentėjusiąja ir laikant šią apglėbus bei ranka uždengus jai burną, A. L. pareikalavo pinigų ir, paėmęs kirvį, juo sudavė jai į nugarą, dėl ko ši su V. M. nugriuvo. V. M. nepaleido nukentėjusiosios ir ją laikė, o A. L. kartą kirviu sudavė nukentėjusiajai per galvą, dėl ko ši neteko sąmonės. A. L. iš piniginės pagrobė A. G. 100 Lt, o V. M. išėjus, dar sudavė gulinčiai nukentėjusiajai ne mažiau kaip 5 kartus kirvio pentimi per galvą. Kadangi kaltinamieji fizinį smurtą A. G. atžvilgiu vartojo vienu metu, matydami vienas kito veiksmus, o A. L. pareikalavus duoti pinigus ir sudavus smūgį kirviu, V. M. savo veiksmų nenutraukė ir toliau laikė apglėbęs nukentėjusiąją, todėl laikytina, kad kaltininkai veikė bendrininkų grupe ir siekė sužalojant nukentėjusiąją pagrobti jos turtą. A. L. matydamas, kad A. G. atžvilgiu smurtą vartoja V. M., pats kirviu sudavė smūgius nukentėjusiajai į nugarą ir vieną į galvą, reikalavo pinigų bei pagrobė 100 Lt, o išeinant ir neesant V. M., gulinčiai nukentėjusiajai kirviu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą. Atlikdamas tokius veiksmus A. L. suprato, kad grobia svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ir kirvį bei kad suduodamas daugybinius smūgius kirviu nukentėjusiajai į galvą ne tik suprato, kad kėsinasi į jos gyvybę, numatė mirtinas pasekmes, tačiau akivaizdžiai to siekė, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. V. M. savo veiksmais pritarė savo bendrininko veiksmams kirviu žaloti nukentėjusiąją, o laikydamas ją tuo metu, kai A. L. smūgiavo kirviu jai į galvą suprato, kad tokiais bendrais veiksmais kėsinasi ne tik į nukentėjusiosios sveikatą, tačiau ir gyvybę, bei numatė net ir galimas mirtinas pasekmes, tačiau nors nukentėjusios mirties nenorėjo, šioms pasekmėms buvo abejingas ir nieko nedarė, kad tokios pasekmės nekiltų, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Be to, A. L. smūgiai kirviu nukentėjusiajai į galvą suduoti jau išėjus V. M., nelaikytini vykdytojo ekscesu, nes jau iki to panaudojus kirvį V. M. bendrininko veiksmams pritarė. Apeliantas teigia, kad jau pirmuoju smūgiu kirviu į galvą buvo suskaldyta kaukolė bei padaryti kiti mirtini sužalojimai. Todėl prokuroras tvirtina, jog A. L. ir V. M. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį.
Padaryti tyčiniai labai sunkus ir sunkus nusikaltimai. A. L. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, buvo aktyvesnis, naudojo įrankį kūnui žaloti - kirvį, kuriuo sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą. V. M. veikė netiesiogine tyčia nužudyti, jo vaidmuo nužudyme antraeilis, jis pats pavojingų gyvybei smūgių nesudavė, o tik laikė nukentėjusiąją. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, abiejų kaltininkų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis turi būti pripažinta tai, kad jie veikė bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos neadekvačiam elgesiui ir nusikaltimo (nužudymo) padarymui. Abu neteisti, niekur nedirba. Todėl A. L. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtesnės už vidurkius, o V. M. artimos bausmės vidurkiams. Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu.
Išteisintojo V. M. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašoma šį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. V. M. ir jo nepilnamečio sūnaus atviri prisipažinimai ikiteisminio tyrimo metu išgauti naudojant prieš juos fizinį ir psichinį smurtą, t. y. neteisėtais būdais, todėl negali būti pripažinti įrodymais.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, nuteistasis A. L. ir jo gynėjas bei išteisintasis V. M. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. Jame teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes šis teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai įvertino bylos duomenis, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus ir teisme ištirtus A. L., S. M. parodymus, kurie byloje patvirtinti objektyviais įvykio vietos bei A. G. lavono tyrimo duomenimis, jų parodymų patikrinimo protokolais, A. L. ir V. M. akistatos protokolu, liudytojų A. L. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme BPK 274 straipsnio 4 dalies pagrindu paskelbtais parodymais, patvirtinančiais minėtus duomenis bei liudytojų E. G., V. V., V. L., R. L., V. L. parodymais ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.
A. L. apie nusikaltimo aplinkybes bylos proceso metu davė prieštaringus parodymus. 2008 m. spalio 15 d. pateikė prisipažinimą, kur nurodė, kad nusikaltimo vietoje buvo su R. ir S., S. smaugė, R. kirviu smūgiavo į galvą ir nugarą, jis pagrobė 100 Lt, telefoną Nokia (t. 3, b. l. 125-126). 2008 m. spalio 15 d., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė aplinkybes kaip ir prisipažinime (t. 3, b. l. 131-135). 2008 m. spalio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje nurodė tas pačias aplinkybes (t. 3, b. l. 136-145). 2008 m. spalio 16 d. pateikė kitą prisipažinimą, kuriame nurodė, kad spalio 16 d. nusikaltimo vietoje buvo su V. M. ir K. M. (t. 3, b. l. 146). 2008 m. spalio 16 d., sprendžiant jo suėmimo klausimą nurodė, kad nusikaltimo vietoje jis buvo su broliu R. L.. R. daužė kirviu, o jis paėmė 100 Lt ir telefoną Nokia (t. 3, b. l. 149-150). 2008 m. spalio 17 d. įtariamojo apklausos metu, 2008 m. spalio 21 d. apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2008 m. spalio 27 d. parodymų patikrinimo metu ir 2008 m. lapkričio 24 d. akistatoje su V. M. prisipažino nužudęs A. G., apibūdino savo ir V. M. veiksmus, tvirtino, kad kai kurias nusikaltimo padarymo aplinkybes matė V. M. sūnus S. M., kurį laiką buvęs namo viduje. Vėliau A. L. atsisakė duoti parodymus, o teisme juos pakeitė (t. 4, b. l. 34). Teisiamojo posėdžio metu A. L. dėl A. G. nužudymo kaltu neprisipažino. Jis parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apsiėmė kitų asmenų, padariusių nusikaltimą, kaltę. A. G. nužudė jo broliai R. ir V. Kadangi sužinojo, jog V. serga vėžiu, todėl jis prisiėmė jų kaltę. Padarė didelę klaidą. Tą dieną, apie 18.30-19 val. susitiko su broliais Klaipėda-Mažeikiai kelyje. Brolis R. paskambino jam prieš tai ir pasakė, kad reikia pinigų išvažiuoti į užsienį. Brolis sakė, kad žino, kur gauti. Sutiko nueiti kartu. Prie A. G. namo nuvedė R. Anksčiau pas tą moterį nėra buvęs. Smulkią vagystę, už kurią yra nubaustas, taip pat broliai padarė, o jį tik nubaudė už tai. A. G. atidarė duris. R. pirmas įėjo, po to V. Jis liko koridoriuje ir pro durų stiklą stebėjo. R. ginčijosi su moterimi, prašė pinigų. V. tuo metu iš rankinės, kuri buvo ant stalo, paėmė telefoną Nokia. R. A. G. trenkė per galvą kirviu ar kažkokiu metaliniu daiktu, prismaugė. R. yra kairiarankis. V. stovėjo A. G. už nugaros ir kažkokiu daiktu trenkė jai per nugarą. Moteris nuo R. smūgių nukrito ant grindų. Parvirtusiai R. kažkokiu daiktu trenkė per galvą. R. paėmė iš piniginės 100 Lt. R. piniginę padėjo po pagalve. Jis išėjo iš namo anksčiau ir kraujo nematė. Vėliau susitiko su broliais ir jie pasakė, kad moteris mirė. Tada jis pasakė, kad kaltę prisiims. Taip broliams pasakė dėl girtumo. S. M., V. M. nusikaltimo vietoje nebuvo. Skuodo policijos kriminalistai privertė pasakyti, kad buvo su juo V. ir S. M., nes su V. ir S. M. susitiko kitą dieną pas seserį V. L., kur šventė jos dukters gimtadienį.
Iš A. L. teisme iškeltos versijos dėl jo brolių dalyvavimo nužudyme matyti, kad jis ėmėsi bet kokių priemonių teismui suklaidinti ir savo parodymams dėl V. M. ir S. M. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, paneigti. Tuo tikslu A. L. teismui pateikė jam adresuoto laiško kopiją, kuriame grasinama, kad jis teisme nesugalvotų nurodyti tikrų nusikaltimo aplinkybių (t. 5, b. l. 11-13). Tačiau liudytojui V. L. nurodžius, kad šis laiškas yra rašytas paties A. L. (t. 5, b. l. 69) ir prokurorui pareiškus prašymą atlikti rašysenos tyrimą bei siekiant išreikalauti iš A. L. laiško originalą, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos gautas pranešimas, kad A. L. originalo neišsaugojo (t. 5, b. l. 116-118), ką teisme patvirtino ir pats A. L. (t. 5, b. l. 128). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje A. L. velgi pakartojo šią versiją dėl jo brolių dalyvavimo nužudyme. Paskyrus ir atlikus rašysenos ekspertizę, paaiškėjo, kad A. L. pirmosios instancijos teismui pateiktą grasinančio turinio laišką parašė pats. Remiantis apygardos teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais ir papildomais įrodymais: 2011 m. birželio 3 d. rašysenos ekspertizės aktu Nr. 11-1403 bei ekspertės J. Kurgonienės apklausa teismo posėdyje daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. L. versiją dėl jo brolių dalyvavimo nusikaltimo padaryme pagrįstai atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Iš visų A. L. parodymų matyti, kad jis pripažino buvęs nusikaltimo vietoje ir grobęs pinigus, tačiau kitas aplinkybes – dėl smurto prieš A. G. ir kartu su juo dalyvavusius asmenis, jis nurodo skirtingai.
Nuosprendyje nurodytas A. G. nužudymo ir jos turto pagrobimo aplinkybes apygardos teismas iš esmės grindė A. L. prisipažinimu (t. 3, b. l. 125-126), jo pirmosios įtariamojo apklausos 2008 m. spalio 15 d. ir tos pačios dienos parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis. Tiek prisipažinime, tiek apklausos metu, tiek tikrinant parodymus vietoje A. L. nurodė, jog 2008 m. sausio mėnesio viduryje, penktadienį, po darbo, 15.45 val. dviračiu važiavo namo. Prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės susitiko iš matymo pažįstamus R. ir S., su kuriais buvo susipažinęs grybaudamas Latvijoje. Norėjo išgerti alkoholinių gėrimų, bet neturėjo pinigų. Jis pasiūlė nueiti pas A. G. ir apiplėšti. Eidami sutarė, jei ir neatidarys durų, tai jas išlauš ir įsibraus į vidų. Nuėjus A. G. namuose nerado. Jos palaukė pasislėpę už namo. Po valandos ar pusantros grįžo A. G., nespėjus jai uždaryti laukinių durų, įėjo į namo vidų. Jis iš A. G. pareikalavo 100 litų degtinei nusipirkti. A. G. atsisakius duoti pinigų, vyriškis vardu S., pradėjo rankomis smaugti. Viskas vyko prieangyje. Po to vyriškis, vardu R., kirviu sudavė A. G. du kartus. A. G. nukrito ant pilvo. Tada jis įėjo į kambario vidų ir iš piniginės paėmė 100 litų vienoje kupiūroje. Piniginėje buvo dar smulkesnių pinigų, bet nepaėmė. Tada jis ir S. išbėgo į lauką ir keliu bėgo link Latvijos. Robertas pasiliko viduje. Išbėgant iš namų, A. G. buvo gyva, nes girdėjo, kaip dejavo. Sustojus S. pasakė, kad paėmė mobiliojo ryšio telefoną Nokia. Su R. susitiko po dviejų valandų, R. jiems priekaištavo, kad blogai padarė, jog pabėgo, nes jam reikėjo uždaryti duris.
Teismas nurodo, kad būtent šias aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Liudytojų parodymais nustatyta, kad 2008 m. sausio mėnesį A. L., R. L. ir J. P. dirbo pas ūkininką K. V.. K. V. po darbo veždavo namo R. L. ir J. P., o A. L. namo grįždavo pats. Tai patvirtina A. L. parodymus, jog jis vienas važiavo dviračiu ir sutiko vyriškius (tyrimo nenustatytus).
Nors teismas nurodo, kad 2008 m. spalio 15 d. A. L. pateikta versija, jog A. G. nužudė S. ir R. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinama, teismas pats šią versiją pripažino atitinkančią objektyviąją tiesą ir ją grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais duomenimis (įvykio vietos apžiūra, eksperimento protokolu, E. R., P. Š. ir T. M., G. G. parodymais). Tačiau šie duomenys (dėl pinigų piniginėje, dėl durų uždarymo mechanizmo, dėl to, kad moterį kirviu užmušė du vyrai), neleidžia daryti išvadų apie tai, kad nusikaltimo vietoje buvo ir nusikaltime dalyvavo ne V. M. ir S. M., o kiti asmenys – S. ir R. Be to, remdamasis teisme apklaustų liudytojų J. P. (t. 5, b. l. 70) ir K. V. (t. 5, b. l. 69) parodymais, kurie nurodė, kad po darbo pas K. V., A. L. namo pareidavo pats, nes buvo arti, teismas padarė išvadą, kad tai patvirtina A. L. parodymus, kad jis važiavo dviračiu ir sutiko minėtus nenustatytus vyriškius. Šie liudytojų J. P. ir K. V. parodymai šios bylos kontekste nėra reikšmingi.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kuriais nuteistojo A. L. parodymais reikia vadovautis, nustatant įvykio aplinkybes ir dalyvavusius nusikaltimų padaryme asmenis, nesvarstė aplinkybių, patvirtinančių A. L. 2008 m. spalio 17 d. įtariamojo apklausos protokole nurodytus duomenis dėl jo ir V. M. dalyvavimo nusikaltimo padaryme bei kiekvieno iš jų atliktų konkrečių veiksmų nusikalstamos veikos atlikimo metu.
A. L., apklaustas kaip įtariamasis, 2008 m. spalio 17 d. tyrėjo bei 2008 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant gynėjai, parodė, kad nužudant A. G. dalyvavo jis, V. M. ir jo sūnus S. M., kuris tik stebėjo. Nusikaltimą darė jis ir V. M.. 2008 m. sausio mėn., tikslios datos nepamena, galėjo būti 18 dieną apie 17.00-17.30 val., būnant namuose, jam paskambino V. M. ir pasiūlė susitikti. Tada jis nuėjo pas V. M., pastarojo namuose dviese gėrė degtinės, kurią pirko V. M. ir du plastikinius 2 litrų talpos butelius alaus, kurį pirko jis. V. M. sūnus S. M. taip pat buvo namuose, tačiau degtinės nevartojo. Buvo stipriai išgėrę. Apie 19.30 val. V. M. jam pasiūlė nueiti pas A. G. į namus (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti dėl jo vaikų, nes tarp jo vaikų ir A. G. buvo kilęs konfliktas. Jis taip pat ant A. G. buvo supykęs ir norėjo su ja išsiaiškinti santykius, nes 2007 m. rudenį iš jos namų, į kuriuos įsibrovė pro langą išdauždamas stiklą, jis buvo pavogęs A. G. striukę. Už tai teismas jį nubaudė 150 Lt bauda ir skyrė 100 Lt žalos A. G. atlyginimą. Pas A. G. ėjo trise, jis, V. M. ir S. M.. Prie A. G. namų (duomenys neskelbtini) atėjo laikotarpyje nuo 19.30 val. iki 20.00 val., tiksliai laiko nežino. A. G. namuose degė šviesa. V. M. pabeldė į duris. A. G. iš vidaus atrakino duris ir jas atidarė. Tada jis pastūmė A. G. į koridorių ir jie užėjo į namo vidų. Jis į namą įėjo pirmas, V. M. antras, S. M. trečias. Jiems įėjus, A. G. stovėjo koridoriaus ir kambario tarpduryje, o jie koridoriuje. Tada V. M. pastūmė A. G. ir jie pradėjo bartis tarpusavyje dėl vaikų. Jų barnis peraugo į konfliktą. V. M. viena ranka sugriebė A. G. už gerklės. A. G. pradėjo šaukti, kad jis nesmaugtų, todėl V. M. kita ranka uždengė jai burną. Tuo metu jis (A. L.) iš A. G. reikalavo atiduoti 100 litų, sakydamas, kad ne jis jai mokės tuos teismo priteistus pinigus, o ji jam. Kad prašys pinigų buvo sugalvojęs prieš ateidamas pas A. G., tačiau kitiems to nesakė. V. M. A. G. smaugė su kaire ranka už kaklo, o dešine bandė užspausti jai burną, nes ji šaukėsi pagalbos. Smaugdamas A. G., V. M. su ja stumdėsi. Tada jis pro besistumdančius V. M. ir A. G. prasmuko į kambarį, o iš ten nuėjo į virtuvę. Virtuvėje prie krosnies pamatė kirvį ir, norėdamas juo pagąsdinti A. G., kirvį atsinešė į kambarį. Kambaryje iš nugaros pusės vieną kartą kirvio pentimi sudavė A. G. per nugarą. Po jo suduoto smūgio A. G. kartu su V. M. nugriuvo ant grindų. Jie nugriuvo ant koridoriaus ir kambario durų slenksčio. V. M. gulėjo po apačia, A. G. jam ant viršaus. Iki jam suduodant A. G. per nugarą, S. M. stovėjo virtuvės ir koridoriaus tarpduryje ir viską stebėjo, tačiau nieko nedarė. Po to jo nebematė. Tada pamatė moterišką rankinę ir priėjęs iš jos ištraukė piniginę. Iš piniginės išėmė 100 Lt vienoje kupiūroje, o piniginę pakišo kambaryje dešinėje pusėje prie vakarinės sienos esančioje lovoje po pagalve. Mobilaus telefono jis nematė ir neėmė, ir nežino kas tai padarė. Paėmęs pinigus, jis pažiūrėjo į A. G., kuri tuo metu toje pačioje vietoje ant grindų grūmėsi su V. M.. V. M. jai pešė galvos plaukus. Tada jis, rankoje laikydamas kirvį, priėjo prie A. G. ir kirvio pentimi sudavė jai vieną kartą per pakaušį, dėl ko ji prarado sąmonę. V. M., išsilaisvinęs iš A. G., atsistojo ir stovėjo nusisukęs laukinių durų link. Po to V. M. išėjo į lauką. Jis (A. L.) išeidamas dar du ar tris kartus kirvio pentimi sudavė gulinčiai A. G. per viršugalvį. Taip pasielgė todėl, kad A. G. juos pažino ir bijojo, kad ji gali juos išduoti policijai. A. G. per galvą sudavė sąmoningai, kad ji nebeatsigautų. Išeidamas jis iš vidaus vieną kartą pasuko laukinių durų spynos raktą ir išėjęs užtrenkė duris. Kirvį išsinešė su savimi ir įmetė į kanalą prie pagrindinio Skuodas-Kretinga kelio. Kirvį numetė į dešinę pusę (duomenys neskelbtini) kaimo link. Po to prie kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje susitiko V. ir S. M. ir visi nuėjo namo. Pagrobtus pinigus išleido (t. 3, b. l. 155-157, 161-167).
2008 m. spalio 27 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynėjai, A. L. patvirtino tokius savo parodymus. Jis parodė, kad pas A. G. atėjo kartu su V. M. ir jo sūnumi S. M.. Parodė duris, per kurias pateko į namo vidų; parodė kurioje vietoje stovėjo A. G., kai jie užėjo į namo vidų, vietą, kur tarp V. M. ir A. G. kilo ginčas ir kur jiedu pradėjo stumdytis, ant dirbtinio manekeno parodė, kaip V. M. viena ranka smaugė A. G., o kita ranka laikė jai už burnos, kad ji nešauktų, parodė vietas, kuriose stovėjo S. M. ir jis pats; su dirbtinio manekeno pagalba parodė kaip V. M. kambaryje prie durų ranka smaugė A. G.; parodė vietą, iš kur jis (A. L.) paėmė kirvį, su kirvio maketu parodė kaip jis dešinėje rankoje laikė kirvį, kirvio maketu parodė ant manekeno kaip jis kirvio pentimi sudavė vieną kartą stovinčiai A. G. per nugarą, parodė, kur po jo suduoto smūgio per nugarą nugriuvo A. G. kartu su V. M.; parodė vietą, kur po to, kai sudavė A. G. per nugarą, jis padėjo kirvį, parodė, kurioje vietoje kambaryje ant stalo buvo padėta rankinė; parodė, kaip jis atidarė rankinę ir iš jos paėmė 100 Lt vertės kupiūrą; parodė, kur jis po to, kai iš piniginės išėmė 100 Lt vertės kupiūrą, ją padėjo kambaryje, lovoje po pagalve; jis parodė, kur gulėjo ir grūmėsi A. G. ir V. M., po to parodė kaip kirvio pentimi vieną kartą sudavė gulinčiai A. G. per galvą, kaip V. M., nuvertęs A. G. ant šono, iš po jos išlindo ir atsistojo, parodė, kaip prieš išeidamas iš namo gulinčiai A. G. tris ar keturis kartus kirviu (pentimi) sudavė per galvą; parodė kaip išeidamas iš A. G. gyvenamojo namo, iš vidaus pusės vieną kartą pasuko laukinių durų spynos užrakto raktą; parodė kaip išeidamas iš A. G. gyvenamojo namo užtrenkė duris ir tokiu būdu užrakino laukines duris; ant kirvio maketo parodė, kuria kryptimi nuo A. G. gyvenamojo namo jis nuėjo keliu. A. L. paprašius patikslinti, kiek kartų kirviu jis sudavė A. G., A. L. paaiškino, kad sudavė 3-5 kartus, kiek tiksliai nepamena. Tada A. L. buvo paprašyta parodyti, ką jis darė išėjęs iš namo. A. L. parodė ir paaiškino, kad pasiėmęs kirvį, jis nuėjo ant kelio. A. L. parodė, kuria kryptimi nuėjo ir kur susitiko su V. M. ir S. M.. Pažymėtina, kad parodymų patikrinimo metu A. L. pareiškė norintis parodyti, kur jis numetė nusikaltimo padarymo įrankį – kirvį, ir jo buvo paprašyta tai parodyti. A. L. parodė, kur į griovį ties kanalu, einančiu palei kelią Kretinga-Skuodas, jis numetė kirvį. Tai užfiksuota fotoaparatu (fotolentelė Nr. 19, nuotrauka Nr. 2). A. L. paaiškino, kad negali nurodyti kur tiksliai nukrito kirvis. Po to parodė vietą prie geležinkelio pervažos ties sankryža su Statybininkų gatve, kur susitiko su V. ir S. M. ir visi išsiskirstė į namus (t. 3, b. l. 164-167, 168-187). Teisėjų kolegija pažymi, kad A. L. jo parodymų patikrinimo vietoje metu ne tik patvirtino savo parodymus, bet ir panaudodamas manekeną atkūrė situaciją bei pademonstravo parodymuose minimus jo ir V. M. veiksmus, atliktus prieš A. G.. Šiais duomenimis paneigiamas A. L. teiginys akistatoje su V. M., kad pastarasis nematė ir nelaikė A. G., kai A. L. sudavė pirmą smūgį kirviu nukentėjusiajai į galvą.
2008 m. lapkričio 24 d. akistatos su V. M. metu A. L. parodė, kad pas A. G. nuėjo su V. M. ir jo sūnumi S. M.. V. M. pradėjo barti A. G., kad ji šmeižia jo vaikus dėl tinklų vagystės. Barnis peraugo į konfliktą. V. M. sugriebė A. G. viena ranka už gerklės. Ji pradėjo šaukti, kad jos nesmaugtų. V. M. kita ranka uždengė A. G. burną. Jis (A. L.) iš A. G. reikalavo 100 Lt. Pralindęs pro besistumdančius V. M. ir A. G., nuėjo į virtuvę, paėmė kirvį, grįžo į kambarį ir kirvio pentimi sudavė A. G. į nugarą. Ji su V. M. nugriuvo ant prieangio ir virtuvės durų slenksčio. Tuo metu, kai jis sudavė smūgį A. G., S. M. nebematė, prieš tai jis visą laiką stovėjo prieangio ir virtuvės tarpduryje, nieko nedarė tik stebėjo. Po suduoto A. G. smūgio, pamatė kambaryje ant stalo rankinuką. Šį patikrino ir rado piniginę. Iš jos paėmė 100 Lt. Piniginėje buvo dar smulkių pinigų, tačiau jų neskaičiavo ir nepaėmė. Piniginę padėjo tame pačiame kambaryje į lovą po pagalve. A. G. su V. M. tebesigrūmė toje pačioje vietoje. V. M. jai pešė galvos plaukus. Jis (A. L.) priėjo prie jų. V. M. atsistojo. Jis (A. L.) sudavė kirvio pentimi gulinčiai A. G. per pakaušį. Šio smūgio metu V. M. stovėjo prieangyje, nusisukęs į lauko durų pusę ir nematė antro smūgio. Po to V. M. išėjo į lauką, o jis (A. L.) A. G. dar du ar tris kartus kirvio pentimi sudavė per viršugalvį, kad nebeatsigautų ir tik tada išėjo iš jos namo iš vidaus pasukęs spynos raktą ir užtrenkdamas duris. Kirvį išsinešė ir išmetė prie kanalo. Su V. M. ir jo sūnumi S. M. susitiko prie geležinkelio pervažos Statybininkų gatvės sankryžoje. Apie įvykį nekalbėjo. V. M. su sūnumi nuėjo į savo namus, jis į savo (t. 4, b. l. 1-6).
Iš šių A. L. parodymų matyti, kad būtent jis, o ne koks kitas asmuo, kaip nurodo teismas, kirviu nukentėjusiajai smūgiavo į galvą ir paskutinis išėjęs iš namo kirvį išmetė į vandens kanalą, kur jis ir buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu.
Šalies argumentai
A. L. nurodė savo motyvą apiplėšti A. G. dėl to, kad pagal jos pareiškimą jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir iš jo priteista 100 Lt už nukentėjusiosios striukės vagystę. Tai byloje patvirtina 2007 m. gruodžio 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje, kur A. L. nubaustas už tai, kad 2007 m. balandžio 16 d. iš A. G. namo pagrobė 100 Lt vertės striukę (t. 3, b. l. 200).
Žemesnės instancijos teismas
A. L. parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys – įvykio vietos apžiūrų protokolai (lavono, piniginės, kirvio radimo vietos), A. G. lavono teismo medicininio tyrimo duomenys (daugybiniai paviršiniai sužalojimai veide, krūtinėje, rankose ir kojose bei lūpų gleivinėje patvirtina parodymus, kad V. M. grūmėsi su nukentėjusiąja ir užčiaupė jai burną, sužalojimas nugaros kairėje pusėje patvirtina parodymus apie smūgį į nugarą, o daugybiniai kaukolės skliauto lūžiai patvirtina smūgius kirvio pentimi), nukentėjusiųjų O. Š., E. R., liudytojo P. Š., T. M. parodymai, S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, V. M. paties surašytas prisipažinimas dėl dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
Būtent 2008 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 99/08 (03) pažymėta, kad A. G. mirė nuo galvos sumušimo su daugybiniais atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais bei galvos smegenų sumušimu ir apardymu (išvados 1 punktas). Rasti šie sužalojimai: penkios muštinės žaizdos galvos skliauto minkštų audinių kraujosruvos, daugybiniai skeveldriniai įspaustiniai kaukolės skliauto kairės pusės ir užpakalinės dalies bei pamato kaulų lūžiai, daugybiniai galvos smegenų abiejų didžiųjų pusrutulių žievės sumušimo ir apardymo vidiniai, daugybinės difuzinės ir židininės kraujosruvos galvos smegenų minkštuose dangaluose, veido odos nubrozdinimai, kaktos, nosies dešinio skruosto, žando ir smakro srityje, susiliejančios veido poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos, smulkios kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, liežuvio kraujosruvos, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ir abiejų krūtų srityje, nugaros kairėje pusėje – mentės srityje ir kairiojo peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, nedidelė ovali poodinė kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, dešinės plaštakos ir piršto poodinė kraujosruva ir nedidelė paviršinė žaizda, smulkios poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir vidinės kulkšnies srityse. Sprendžiant iš nubrozdinimų paviršiaus, kraujosruvų spalvos ir kitų sužalojimų savybių, visi rasti sužalojimai švieži, padaryti nedaug laiko prieš mirtį. Daugybiniai atviri skeveldriniai įspaustiniai kaukolės skliauto bei pamato kaulo lūžiai ir galvos smegenų sumušimas – apardymas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.1 ir punktas 6.6.2) – šie sužalojimai buvo praktiškai mirtini, nesuderinami su gyvybe, po jų padarymo nukentėjusioji netrukus mirė (išvados 22 punktas). Sužalojimai padaryti bukais daiktais ir įrankiais. Lemtingi mirtį sukėlę galvos sumušimai padaryti suduodant septynis smūgius kietu buku įrankiu, turėjusiu plokščią ribotą keturkampio (stačiakampio) pavidalo paviršių, šio paviršiaus briauna bei kampu – tikriausiai kirvio pentimi. Smulkios kraujosruvos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje galėjo gautis spaudžiant burną. Nedidelės poodinės galūnių kraujosruvos, matyt, atsirado spaudžiant rankų pirštais. Poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje bei abiejų krūtų srityje galėjo atsirasti mušant bei spaudžiant rankomis, kojomis (išvados 3 punktas). Lemtingi – mirtį sukėlę galvos sužalojimai padaryti nukentėjusiajai gulint, po šių sužalojimų padarymo A. G. atlikti aktyvių veiksmų (judėti) negalėjo (išvados 5 punktas); daugelis veido, liemens ir galūnių sužalojimų galėjo būti padaryti palaužiant nukentėjusiosios priešinimąsi (mušant, spardant veidą, krūtinę, rankas bei kairę koją ( išvados 9 punktas) (t. 1, b. l. 41-44, 45-57).
2008 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. MK 24/08 (01) pažymėta, kad A. G. odos ir kaukolės skliauto sužalojimai yra muštiniai. Padaryti traumuojant riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, kurių konkreti forma neužfiksavo. Tačiau daugumoje sužalojimų užsifiksavo dalis trauminių paviršių formos, tai plokščias, galimai keturkampio pavidalo paviršius, plokščio paviršiaus bukas kraštas, buka, suapvalinta briauna pereinanti į pleišto pavidalo šoninius paviršius, bukas trisienis kampas (išvados 1 punktas); sužalojimai padaryti kelių skirtingų savybių traumuojančiais paviršiais, tačiau neatmetama galimybė, kad juos galėjo turėti vienas daiktas ar įrankis (išvados 2 punktas); kaukolės skliauto lūžiai padaryti septyniais trauminiais poveikiais (išvados 3 punktas) (t. 1, b. l. 58-62, 63-68).
2008 m. sausio 21 d. vietovės ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 69-72, 73-74,86) pažymėta, kad 200 m. perimetru apžiūrint įvykio vietovę, už 180 m. nuo A. G. gyvenamojo namo esančiame kanale, vandenyje rastas ir paimtas A. G. priklausantis kirvis. Gyvenamojo namo kambaryje prie vakarinės sienos esančioje lovoje po pagalve rasta ir paimta A. G. rudos spalvos odinė piniginė. Labai svarbia aplinkybe, kurios pirmosios instancijos teismas neįvertino, yra ši t. y. A. L. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kur jis išmetė nusikaltimo padarymo įrankį – kirvį ir būtent toje vietoje įrankis buvo ir rastas.
Tyrėjas V. L., apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad pats A. L. parodymų patikrinimo vietoje metu pasiteiravo ar reikės jam parodyti kur jis išmetė kirvį.
Iš 2008 m. sausio 28 d. eksperimento protokolo matyti, kad A. G. gyvenamojo namo laukinių durų vidinėje pusėje esantį užkabinamą įtaisą – metalinį kablį vielos pagalba iš lauko pusės užkabinti galima (t. 1, b. l. 118-119), 120, 121-125).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. Š. parodė, jog A. G. yra jos mama. Iki mirties jos mama A. G. gyveno su jos šeima, adresu Mokyklos g. 8-1, Skuodas. A. G. kartu su močiute E. R. taip pat turėjo nusipirkusios sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje A. G. vasarą praleisdavo daugiau laiko, o žiemą mažiau. Su mama buvo susitikusios trečiadienį (2008 m. sausio 16 d.) parduotuvėje. Mama prieš išvažiuojant į kaimą prašė sūnaus paimti iš banko kortele 100 Lt. Banko kortelė buvo pas juos namuose Skuode. Kitą dieną su mama kalbėjosi telefonu. Kaimynė pradėjo ieškoti mamos. Ji sekmadienį skambino, iš pradžių telefono signalas buvo geras, o vakare telefonas buvo išjungtas. Sekmadienį sūnus rado negyvą. Prašo priteisti padarytą 2884,21 Lt turtinę žalą ir 100000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji E. R. parodė, jog A. G. yra jos dukra. 2005 m. ji su dukra per pusę nusipirko sodybą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Pas ją į namus atvažiavo anūkas P. Š. ir pasakė, kad ieško močiutės, bei prašė sodybos gyvenamojo namo durų raktų. Tada trise nuvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) ieškoti A. G.. Laukinės gyvenamojo namo durys buvo užrakintos iš vidaus, todėl atsivežtu raktu jų atrakinti nepavyko. Tada į namo vidų jie pateko pro kitas, toje pačioje namo pusėje esančias laukines duris, kurios iš vidaus apačioje buvo užkabintos kabliu. Kablio ranka atkabinti nepavyko, tai atkabino su geležiniu strypu. Įjungė šviesą kambaryje. Šviesa name degė kitame kambaryje. Atėjusi kaimynė rado negyvą A. G., gulinčią ant žemės. Ji matė galvoje dvi žaizdas, buvo kraujo prie galvos.
Liudytojas P. Š. parodė, jog su pusbroliu T. M. ir prosenele nuvažiavo į močiutės A. G. sodybą. Durys buvo užrakintos. Kitoje namo pusėje degė šviesa. Pro kitas duris įėję į vidų rado ją negyvą. Duris atidarė panaudodami metalinį strypą, kuriuo atkabino kablį.
Liudytojas T. M. parodė, jog su pusbroliu P. Š. ir jo prosenele nuvažiavo į kaimą. Pagrindinės durys buvo užrakintos, nebuvo galima įeiti. Viename kambaryje degė šviesa. Atkabinę kablį pro kitas duris įėjo į vidų ir rado negyvą A. G.. Pranešė tėvams, iškvietė policiją.
Matyti, kad nukentėjusioji E. R., liudytojai P. Š., T. M., kurie į įvykio vietą atvyko pirmieji, rado duris užrakintas ir užkabintas kabliu iš vidaus. Tokias pat aplinkybes nurodė ir A. L., apklausose parodęs, kad iš A. G. namo jis išėjo paskutinis, duris užrakino ir užkabino kabliu iš vidaus.
Apie smurtinius veiksmus prieš A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė S. M.. Iš 2008 m. spalio 17 d. įtariamojo S. M. apklausos protokolo matyti, kad A. L. reikalavo iš A. G. atiduoti visus pinigus. Ji pradėjo A. L. stumti lauk ir reikalavo, kad jie išeitų. A. L. su ja susikibo ir pradėjo stumdytis. A. L. jo tėvui V. M. liepė rankomis paimti ir laikyti tą moterį už kaklo. Ar tėvas V. M. taip darė, jis nematė. Tada A. L. iš kažkur pasiėmė kažkokį daiktą – pagalį ar kirvį ir juo vieną kartą sudavė A. G.. Kur sudavė, jis nematė. A. L. suduodant, girdėjo duslų balsą. Moteris šaukėsi pagalbos. Tada pro durų tarpą pamatė kruvinas A. L. rankas. Jis labai išsigando, pasidarė bloga, pradėjo pykinti ir jis iš koridoriaus išbėgo į lauką, nubėgo iki plento ir ten apsivėmė. Po 20-30 minučių atėjo tėvas V. M., taip pat buvo išsigandęs ir jį apsikabino. Po 10-15 minučių atėjo A. L.. Ar jis ką parsinešė, nežino, nes buvo tamsu. A. L. jam grasino, kad apie įvykį niekam nepasakotų, nes kitaip jis primuš jį. Jei kas klaustų, A. L. liepė meluoti, kad jis buvo namuose. Dėl šio įvykio jaučiasi kaltas, jog buvo kartu ir matė kas įvyko, bet apie tai nepranešė policijai, be to nebandė A. L. sulaikyti. Jis jokių veiksmų neatliko ir prieš tai jie neplanavo nei tą moterį apiplėšti, nei ją nužudyti (t. 3, b. l. 19-21).
2008 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausus S. M. kaip įtariamąjį, jis parodė, kad A. L. pareikalavo iš A. G. pinigų, A. G. stūmė A. L. lauk ir sakė ,,eikit lauk“. A. L. jo tėvui V. M. liepė ranka paimti A. G. už kaklo. Ar taip padarė jo tėvas, nematė. A. L. iš kažkur paėmė pagalį arba kirvį ir kažkur trenkė A. G.. Ji pradėjo šaukti ,,gelbėkit“. Jis pamatė kruvinas A. L. rankas ir išbėgo iš namo. Po 20 ar 30 minučių atėjo tėvas, po 10 minučių grįžo A. L. (t. 3, b. l. 30-32). Savo parodymus S. M. patvirtino 2008 m. spalio 23 d. įtariamojo parodymų patikrinimų vietoje metu (t. 3, b. l. 34-44).
Liudytojas S. M. parodė, jog nužudytosios A. G. nepažinojo ir pas ją namuose nėra buvęs. Tą dieną jis motoriniu dviračiu sesę ir brolį nuvežė pas A. L., gyvenančią I-ame ar (duomenys neskelbtini) kaime. Vakare apie 18.30 val. pas V. L. nuvežė ir tėvą V. M.. Pas V. L. su tėvu buvo iki pirmadienio. Sekmadienį ar šeštadienį buvo atėjęs A. L.. Šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Prisipažinimą parašė, teisme parodymus davė dėl to, jog buvo priverstas pareigūnų. Prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas. Jis buvo apklausinėjamas tyrėjo vienas, be advokato, ne tyrėjo kabinete, apklausoje dalyvavo ir daugiau pareigūnų. Po to, kai paleido iš policijos, jis gulėjo ligoninėje.
2008 m. spalio 18 d. V. M. įtariamojo apklausos protokole parodyta, kad A. G. nežudė ir šio nusikaltimo padaryme nedalyvavo. A. G. jis visai nepažinojo ir net nežino kur ji gyvena, su ja nėra bendravęs. Dėl šio įvykio jis daugiau nieko nežino, kas nužudė A. G. nežino ir nieko neįtaria (t. 3, b. l. 64). 2008 m. spalio 18 d. Skuodo rajono apylinkės teismo posėdžio protokole pažymėta, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės (suėmimo) paskyrimo įtariamasis V. M. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta, kategoriškai neigia dalyvavimą nužudyme. A. L. nori pasisavinti jo sūnų S. ir prikalbėjo jį taip sakyti. A. G. jis nepažino, pas ją nėra buvęs (t. 3, b. l. 68-69).
Iš 2008 m. spalio 23 d. V. M. prisipažinimo matyti, kad jis patikslino, kad įvykio būta sausį, žiemos vidury. Viskas vyko prieškambaryje. A. L. kai jie užėjo pas A. G., reikalavo pinigų, kiek neprisimena, ėjo į koridorių, jo veiksmai buvo tokie, - galėjo smaugti, - tiksliai neprisimena (t. 3, b. l. 75-76).
2008 m. spalio 23 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole pažymėta, kad V. M. parodė, jog 2008 m. spalio 18 d. duoti parodymai yra teisingi ir jis neturi daugiau ką papildyti. A. G. jis nenužudė ir nebuvo kai šis nusikaltimas buvo įvykdytas. Jo atviras prisipažinimas, kurį jis parašė, yra neteisingas, nes šį rašyti buvo priverstas. Atvirame prisipažinime prisipažino dalyvavęs nužudyme, tačiau tai netiesa, nes atvirą prisipažinimą jį privertė parašyti. Buvo mušamas kameroje kitų kaltinių (t. 3, b. l. 77). 2008 m. spalio 31 d. įtariamojo apklausos protokole V. M. parodyta, kad jis nežudė A. G. ir jo nebuvo, kai šis nusikaltimas buvo padarytas. Nori ir pageidauja, kad būtų patikrintas melo detektoriumi, kadangi yra nekaltas (t. 3, b. l. 91). 2009 m. kovo 23 d. įtariamojo V. M. protokole pažymėta, kad jis savo kaltės dėl A. G. nužudymo nepripažįsta. Jos nenužudė, jo nebuvo kai ji buvo nužudyta. A. G. nepažinojo ir su ja jokių reikalų neturėjo Tik po jos mirties jis sužinojo, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. A. G. namuose nėra buvęs (t. 3, b. l. 110).
Teisiamojo posėdžio metu V. M. dėl A. G. nužudymo kaltu neprisipažino. Jis parodė, jog niekada pas A. G. namuose nebuvo. Jos nepažinojo, niekada nebuvo sutikęs. A. G. gyveno kitame kaime. Prisipažinimą parašė verčiamas kitų kameroje buvusių asmenų. Yra tokios policijos areštinėse ,,preso“ kameros, ten sulaikytieji žmonės gyvena geriau nei jis namuose. Policijos pareigūnai iš Vilniaus tarnybiniu automobiliu buvo jį nusivežę vakare prie A. G. namo. Po to į areštinę įvedė pro kitas duris. Policijos pareigūnai iš Vilniaus diktavo prisipažinimą, liepė prisipažinime nubraižyti planą. Atvykus tyrėjui iš Skuodo V. L. jis iš karto visas aplinkybes, nurodytas prisipažinime, paneigė.
Matyti, kad S. M. 2008 m. spalio 17 d. prisipažinime (t. 3, b. l. 14) nurodė, kad kartu su tėvu ir A. L. ėjo pas A. G. išsiaiškinti dėl barnių. Įėjus į vidų V. M. čiupo nukentėjusiąją už kaklo ir smaugė, A. L. kirviu smūgiavo A. G. ir reikalavo visų pinigų. Jis išbėgo. Vėliau atėjo tėvas, o dar vėliau A. L.. Iš esmės tokius parodymus su patikslinimais S. M. davė 2008 m. spalio 17 d. 11 val. įtariamojo apklausos metu dalyvaujant gynėjui (t. 3, b. l. 19-21); 2008 m. spalio 17 d. teisėjui sprendžiant suėmimo klausimą (t. 3, b. l. 26-27); 2008 m. spalio 21 d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. l. 30-32), kur papildomai nurodė, kad A. L. liepė V. M. laikyti nukentėjusiąją, o pats kažkuo sudavė jai; 2008 m. spalio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 34-44). Teisme apklaustas kaip liudytojas, S. M. vieno iš posėdžių metu pasinaudojo teise neduoti parodymų byloje prieš tėvą (t. 4, b. l. 145), tačiau atvykęs į kitą posėdį savo iniciatyva sutiko liudyti ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo neteisingi, tokius parodymus davė dėl jam daromo neteisėto poveikio, ir smurto iš pareigūnų. Apie tai proceso veiksmų metu nei advokatei, nei teisėjui nenurodė. Paleistas iš suėmimo tai papasakojo globėjai. Dėl to gulėjo ligoninėje. Nurodė, kad nusikaltimo vakarą apie 17.30 val. tėvą paėmė iš namų ir nuvyko pas L., kur atvyko apie 18.30 val. Tėvas buvo blaivus. Jokio nusikaltimo nematė (t. 5, b. l. 33-36). Teismas patikėjo tokiu S. M. paaiškinimu ir nurodė nuosprendyje, kad tokius liudytojo parodymus patvirtina VĮ Šiaulių apskrities ligoninė pranešimas (t. 4, b. l. 165), kad S. M. nuo 2008 m. spalio 30 iki 2008 m. lapkričio 24 d. gydėsi Vaikų ligų klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje dėl patirtos sunkios psichologinės ir fizinės traumos Skuodo policijos komisariate. Teismas rėmėsi ir liudytojos V. G. parodymais, kur ji, teismo nuomone, patvirtina S. M. parodymus.
Liudytoja V. G. parodė, jog 2008 m. spalio mėnesio 18 ar 19 d. paskambino tyrėjas V. L. ir pranešė, kad V. M. įtariamas dėl nužudymo ir yra suimtas, kad reikia pasirūpinti jo vaikais. Jai taip pat pranešė, kad V. M. sūnus S. taip pat suimtas. Po kurio laiko jai paskambino ir pasakė, kad S. M. paleis. S. M. jai papasakojo, kad jį policijoje sumušė tyrėjai. Jam liepė sakyti taip, kaip policijai patogiau būtų (tirti bylą. Ant S. M. nugaros po paleidimo iš arešto dar matėsi mėlynės, jis buvo labai išgąsdintas. Tą pačią dieną neturėjo galimybės kreiptis į medikus, nes Skuodo rajone rūpinosi dar dviem mažamečiais V. M. vaikais. Bet kai S. M. visą naktį per sapnus šaukė, kliedėjo, ji parsivežė į Šiaulius, kur gyvena, ir S. M. nuvedė pas gydytoją. Gydytojai S. M. paguldė į ligoninę. Pažymėtina, kad Skuodo rajono apylinkės prokuratūroje pagal 2008 m. lapkričio 6 d. S. M. (t. 4, b. l. 166) ir jo gynėjos (t. 4, b. l. 167) skundus jau buvo ištirtos S. M. sulaikymo ir jo apklausų aplinkybės bei 2009 m. sausio 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad S. M. nurodyti faktai yra neteisingi (t. 4, b. l. 169-170). Šis sprendimas apskųstas nebuvo. Liudytojų S. M., ir V. G. parodymai apie tai, kad S. M. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu prieš pirmąją apklausą buvo vartojamas fizinis smurtas, paneigti apklaustų teisiamajame posėdyje ikiteisminį tyrimą atlikusio V. L. parodymais, bei operatyvinius veiksmus atlikusių E. G. ir V. V. parodymais, kurie paneigė, kad nepilnamečio atžvilgiu buvo vartotas bet koks smurtas. Tiek prisipažinimą, tiek visus parodymus S. M. davė savo noru, visuose proceso veiksmuose dalyvavo advokatė. Kaip tik, kad išvengti bet kokios galimybės pasinaudoti tokia gynybine taktika ateityje, S. M. buvo laikomas ne Klaipėdos (kaip A. L. ir V. M.), o Mažeikių policijos areštinėje. Čia po kiekvieno grąžinimo į areštinę, o taip pat ir 2008-10-17 buvo atliekama jo apžiūra ir medicininis patikrinimas, kur jis pats parašu patvirtino, kad jam nepadaryti jokie sužalojimai (t. 5, b.l. 31). Be šių liudytojų parodymų, tai, kad parodymai gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant BPK patvirtina ir tos aplinkybės, kad parodymus S. M. davė ne vieno proceso veiksmo metu, veiksmai buvo atliekami ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant advokatei, tačiau nė vieno veiksmo metu S. M. nenurodė, apie jo atžvilgiu galimai vartotą smurtą. Nors dar ikiteisminio tyrimo metu jis kreipėsi į gydymo įstaigą tačiau tai padarė ne iškart, kai, pasak jo, dar buvo sužalojimo žymės, o kiek vėliau, t.y. tik po savaitės, o tada jau jokių sužalojimo žymių nebuvo. Apie tai V. G. teisme paaiškino (t. 5, b.l. 3-5), kad savaitę laiko nerado galimybės kreiptis pas medikus, siekiant užfiksuoti sužalojimų S. M. nugaroje. Dėl VĮ Šiaulių apskrities ligoninė pateiktos pažymos tiek S. M., tiek V. G. teisme paaiškino, kad aplinkybes, kurios nurodytos pažymoje, jog S. M. buvo sumuštas policijoje, medikams nurodė būtent jie, tai yra taip vadinama anamnezė ir tokių aplinkybių objektyviai nustatyti nėra galimybės.
Vertindamas V. M. prisipažinimą teismas padarė išvadą kad šis gautas neteisėtu būdu, kadangi jis atsirado po policijos pareigūnų E. G. ir V. V. neteisėtai su juo atliktų veiksmų. Ankščiau nurodytais motyvais, teismo išvada, kad pareigūnai veikė pažeisdami įstatymais nustatytą tvarką, paneigta. V. M. prisipažinimas yra rašytinis dokumentas, kurį surašė pats V. M. ir jis atitinka BPK 95 straipsnyje ir 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti, dokumento požymius. Todėl šis dokumentas ir jo turinys vertinamas kartu su kitais duomenimis. V. M. parodė, kad šį prisipažinimą jis surašė verčiamas kitų areštinės kameroje buvusių asmenų, po to, kai pareigūnai iš Vilniaus vakare nuvežė jį prie A. G. namo, kur jis anksčiau nėra buvęs, o po to į areštinę nuvedė pro kitas duris. Teismas nurodo, kad V. M. parodymus apie tai, kad jis niekada nebuvo A. G. namuose ir nežino, kur ji tiksliai gyvena, patvirtina 2009 m. kovo 17 d. Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvada (t. 4, b.l. 56-60), kur atlikus V. M. psichofiziologinį tyrimą, panaudojant poligrafą į visus klausimus ir atsakymų variantus V. M. atsakė „ne“ ir vienareikšmių ir akivaizdžių psichologinių reakcijų užfiksuota nebuvo. Vertindamas specialisto išvados reikšmę, teismas neįvertino tokią išvadą patikimumo kontekste, nors specialistas V. S. patvirtino savo išvadą apeliacinės instancijos teisme, tačiau kolegija ją nesiremia, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir BPK nustatyta tvarka patikrintiems įrodymams. V. M. versija, apie neteisėtą prisipažinimo gavimą paneigta ir kitais byloje ištirtais įrodymais. Iš Klaipėdos apskrities VPK viešosios tvarkos biuro areštinės pranešimo (t. 4, b.l. 172) matyti, kad V. M. vakarais iš areštinės išvežamas nebuvo, o liudytojais apklausti areštuotieji V. Š. ir D. R., o taip pat pareigūnai E. G. ir V. V. bei apeliacinės instancijos teisme apklausti kaip liudytojai E. G. ir V. L., paneigė bet kokio smurto panaudojimą prieš V. M.. Teismas nurodė, kad abejoja prisipažinime V. M. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jos prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams. Teismas pabrėžia V. M. nurodytą aplinkybę, jog apie tai, kad A. G. buvo nužudyta, jis sužinojo kitą dieną darbe, nors nustatyta, kad darbe jis tikrai nebuvo. Ši aplinkybė negali būti pagrindas atmesti ir nevertinti V. M. prisipažinimo. Ši aplinkybė nėra esminė ir nesusijusi su pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. V. M. nusikaltimo darymo metu galėjo ir nežinoti, kad A. L., išeidamas iš A. G. jai dar sudavė smūgius kirviu į galvą ir, kad ši mirė.
Savo išvadas, kad V. M. nebuvo nusikaltimo vietoje, teismas grindžia ir atlikto DNR tyrimo duomenimis (t. 1, b.l. 143-145). Nuosprendyje nurodoma, kad pagal kaltinime nurodytas aplinkybes V. M. grūmėsi su nukentėjusiąją, tačiau atlikus įvykio vietoje paimtų objektų tyrimą ant jų nerasta V. M. kaip ir A. L. biologinių pėdsakų. Tai, kad tiriant iš nusikaltimo vietos paimtus objektus be nukentėjusiosios biologinių pėdsakų nebuvo rasta dar ir kito asmens biologinių pėdsakų, dar nepaneigia asmens buvimo toje vietoje.
Įvertinęs byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą kad nusikaltimo metu ir po to buvusį savaitgalį, V. M. ir S. M. buvo pas V. L.. Šią išvadą teismas grindžia teisiamojo posėdžio metu duotais V. M., S. M., V. L., A. P. parodymais. Dėl šių aplinkybių V. M. paaiškino, kad su S. M. mopedu pas V. L. atvažiavo apie 18 val. Nurodė, kad jis buvo blaivus (t. 5, b. l, 3). S. M. nurodė, kad blaivų tėvą paėmė iš namų apie 17.30 val. (t. 5, b. l. 33-36), V. L. nurodė, kad S. su tėvu atvažiavo po 18 val., V. M. gal šiek tiek buvo išgėręs (t. 5, b. l. 38-39). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, jog 2008 m. sausio 18 d. dirbo kartu su V. M.. V. M. dirbo prie staklių, o jis prie gaterio. Tą dieną mopedu į darbą buvo atvažiavę visi trys V. M. vaikai. Po darbo negėrė, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo, grįžo namo. Apie 19 vai. su žmona ėjo šerti gyvulių. S. M. rusišku mopedu vežė savo tėvą V. M.. Jie važiavo nuo savo namų. Kiek vėliau sužinojo, kad nuvažiavo pas V. L.. Šią dieną prisimena, nes yra sesers vaiko gimimo diena. Taigi, A. P. nurodė, kad S. M. ir V. M. iš namų mopedu važiavo apie 19 val. (t, 5, b. l. 2-3). Tačiau teismas neįvertino šių asmenų parodymų kitimo dinamikos, nepalygino jų su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
2008 m. lapkričio 7 d. liudytojo apklausos protokole pažymėta, kad A. L. parodė, kad A. L. yra jos brolis, tačiau ji sutinka duoti parodymus, bet pasilieka teisę neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus. V. M. ji taip pat gerai pažįsta. Ją su V. M. sieja artimi santykiai, kurių ji nenori konkretizuoti. V. M. dažnai pas ją lankydavosi. Apie tai, kad nužudyta A. G., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), ji sužinojo 2008 m. sausio 21 ar 22 d. iš mamos V. K., pas kurią buvo nuėjusi parsinešti pieno 2008 m. sausio 18 d., buvo penktadienis, ji visą dieną buvo namuose. Apie 15.00-16.00 val. V. M. sūnus S. M. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), kur ji tuo metu gyveno, mopedu atvežė ir paliko jaunesnįjį brolį R. ir seserį G. Palikęs brolį ir seserį S. M. išvažiavo, tačiau kur, ji nežino. V. M. tuo metu dirbo lentpjūvėje ir tądien buvo darbe. Apie 18.30 val. V. M. jai paskambino ir pasakė, kad yra pas P., kur geria degtinę. Jis pasakė, kad greitai atvažiuos pas ją į namus. Pas ją V. ir S. M. mopedu atvažiavo apie 20.00-21.00 val. V. M. iš išvaizdos atrodė stipriai girtas. V. M. tą vakarą atsinešė 0,5 l degtinės ir sidro. Tada ji į svečius pasikvietė tuo metu tame pačiame name už sienos gyvenusius seserį L. ir svainį K. M.. V. M. su K. M. gėrė degtinę. Kai ją išgėrė, V. M. užmigo. Apie tą vakarą kalbėjo V. M., ji nepamena. Brolio A. L. tądien ji nebuvo sutikusi ir nežinojo, kur ir ką jis veikė. Kitos dienos ryte V. M. jai pasakojo, kad sausio 18 d. jis gėrė alkoholį darbe, po darbo 17.00 val. buvo pas P., ten taip pat gėrė degtinę. Ar tą vakarą buvo sutikęs jos brolį A. L. ir ar A. L. buvo pas P., V. M. jai nepasakojo. A. L. pas ją į namus buvo atėjęs sausio 19 d., nes jam skambino V. M.. A. L. dar nupirko ir atnešė alkoholinių gėrimų ir maisto. Po to A. L., V. M. ir K. M. jos namuose gėrė degtinę. Į klausimą – ar ji yra girdėjusi pokalbių, susijusių su A. G. nužudymu, kas apie tai kalbėjo ir ar buvo kalbama, kad su tuo susijęs jos brolis A. L. – V. L. atsisakė atsakyti (t. 2, b. l. 141-143).
2008 m. lapkričio 7 d. liudytojo A. P. apklausos protokole pažymėta, kad gerai pažįsta V. M., kuris gyvena kaimynystėje. Nuo 2006 m. iki 2008 m. liepos mėn. su V. M. jis dirbo vienoje darbovietėje – lentpjūvėje (duomenys neskelbtini). Pamena, kas buvo 2008 m. sausio 18 d. Tądien jis su V. M. iki 17.00 val. buvo darbe, po darbo išėjo namo. Darbe nei jis, nei V. M. alkoholio nevartojo. Su V. M. po darbo pas jį namuose alkoholio nevartojo. Apie 20.00-21.00 val., būdamas kieme jis išgirdo pro jo namus pravažiuojantį S. M. motorolerį. Kiek tamsoje įžiūrėjo, motoroleriu važiavo trise, todėl jis pagalvojo, kad V. M. su savo vaikais išvažiavo pas jo žmonos L. P. seserį V. L., su kuria jis palaikė artimus santykius. Sausio 18 d. A. L., kuris yra jo svainis, taip pat nebuvo sutikęs ir jis pas jį į namus atėjęs nebuvo. A. G. nepažinojo ir apie jos nužudymą nieko paaiškinti negali. Tik po jos mirties sužinojo, kad ši moteris gyveno (duomenys neskelbtini), name, kuriame prieš 4 ar 5 metus gyveno V. Po to sodybą pardavė. Tą sodybą norėjo pirkti V. M., tačiau pardavėjai paprašė 8000 Lt, o V. M. tiek pinigų neturėjo (t. 2, b. l. 144-147).
Liudytoja L. M. 2008 m. lapkričio 13 d. apklausos metu parodė, kad ji yra A. L. sesuo. A. G. ji pažinojo iš matymo, tačiau su ja jokių reikalų neturėjo ir nebendravo, ir kad ji gyveno (duomenys nskelbtini) sužinojo tik po jos mirties. Pamena, kas įvyko 2008 m. sausio 18 d. Tądien apie 17.30 val. ji autobusu grįžo iš ligoninės. Sesuo V. L. jai pasakė, kad pas ją atvažiuos V. M., su kuriuo sesuo draugavo, ir jai su vyru pasiūlė taip pat pas ją ateiti. Tuo metu pas V. L. namuose jau buvo atvažiavę V. M. vaikai R. ir G.. Vyresniojo sūnaus S. M. nebuvo. Kiek pamena, V. M. atvažiavo nuo 19.00 val. iki 20.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali. V. M. atvažiavo neblaivus, iš išvaizdos matėsi, kad yra vartojęs alkoholio. Kur su kuo jis gėrė, nežino, nes apie tai su juo nekalbėjo. V. M. atsinešė 0,5 l butelį degtinės ir sidro. Brolio A. L. tądien ji nebuvo sutikusi ir nežino, kur, su kuo ir ką jis veikė. A. L. pas V. L. į namus buvo atėjęs sausio 19 d., nes jam skambino V. M.. A. L. nupirko ir atnešė alkoholinių gėrimų ir maisto. Po to, A. L., V. M. ir jos vyras K. M. gėrė degtinę. Su A. L. apie A. G. nužudymą nėra kalbėjusi ir jis jai nieko apie tai nėra pasakęs (t. 2, b. l. 152-154).
Iš šių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. L. nurodė, kad apie 18.30 val. jai skambino V. M. ir pasakė, kad pas P. geria degtinę, o su S. M. pas ją atvažiavo apie 20-21 val. ir V. M. iš išvaizdos atrodė stipriai girtas. Kitą rytą V. M. jai paaiškino taip pat (t. 2, b. l. 141-143). A. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad minimą vakarą V. M. pas jį nebuvo ir jie negėrė, o apie 20-21 val. matė kaip trise pravažiavo motoroleriu (t. 2, b. l. 144-147). Iš šių parodymų analizės matyti, kad V. L. ir A. P. teisme pakeitė parodymus. Sprendžiant, kodėl jie tai padarė, reikšmingos kelios aplinkybės. A. L. pripažino, kad ją ir V. M. siejo artimi santykiai. Pirmosios apklausos metu teisme, kai atsisakė liudyti prieš savo brolį A. L. (t. 4, b. l. 145)., tačiau kito posėdžio metu sutiko duoti parodymus ir juos davė, tačiau iš parodymų turinio matyti, kad parodymai yra siejami ne su A. L. ir jo teisine padėtimi, o iš esmės su V. M.. Vertinant liudytojo A. P. parodymų pasikeitimo priežastis atsižvelgtina į tai, kad A. P. žmona yra liudytojos V. L. sesuo. Įvertinus šiuos duomenis, kolegija daro išvadą, jog jau aukščiau išdėstytais motyvais dėl S. M. parodymų pakeitimo, liudytojų V. L. ir A. P. parodymų pakeitimu teisme V. M. naudai siekiama, kad V. M. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to, nors teismas ir nurodo, kad V. M. ir S. M. parodymus dėl jų buvimo pas V. L. patvirtina ir liudytoja L. M., tačiau ši liudytoja teisme nurodė, kad ji apie 17.30 val. autobusu grįžo namo iš Skuodo, tačiau S. M. ir V. M. dar nebuvo. Tik apie 18.30 val. S. M. atvežė brolį ir sesutę, o po to išvažiavo ir dar po valandos, apie 19.30 val., grįžo su tėvu V. M. (t. 5, b. l. 125-126). Iš parodymų visumos matyti, kad V. M. ir S. M. pas V. L. atvažiavo ir daugiau niekur neišvažiavo tik po 19.30 val., o S. M. buvo išvykęs pas tėvą valanda iki to, todėl šios aplinkybės nepaneigia V. M. ir S. M. galėjimo būti nusikaltimo vietoje apie 19.30 val.
Sugretinus ir palyginus A. L. ir S. M. parodymus matyti, kad šie tarpusavyje sutampa. Jie abu ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad iš A. G. buvo reikalaujama pinigų. A. L. parodė, kad V. M. viena ranka smaugė A. G., o kita ranka laikė jai už burnos, kad nešauktų. S. M. parodė, kad jo tėvui V. M. liepė A. L. paimti už kaklo. A. L. parodė, kad iš virtuvės paėmė kirvį ir sudavė A. G. į nugarą. S. M. parodė, kad A. L. iš kažkur paėmė pagalį arba kirvį ir kažkur trenkė A. G.. Ji pradėjo šaukti ,,gelbėkit“. Po šio smūgio jis išbėgo į lauką. A. L. parodė, kad tuo metu, kai jis kirviu sudavė A. G. pirmą smūgį (į nugarą) S. M. nebematė. Prieš tai jis visą laiką stovėjo prieangio ir virtuvės tarpduryje, nieko nedarė, tik stovėjo. Jų nurodytas aplinkybes patvirtina 2008 m. sausio 28 d. specialisto išvada, pagal kurią be lemtingų mirtį sukėlusių galvos sužalojimų, A. G. kūne rasti: veido odos nubrozdinimai, kaktos, nosies, dešinio skruosto, žando ir smakro srityje, smulkios kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, liežuvio kraujosruvos, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ir abiejų krūtų srityse, nugaros kairėje pusėje – mentės srityje ir kairiojo peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, nedidelė ovali poodinė kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, dešinės plaštakos ir piršto poodinė kraujosruva ir ir nedidelė paviršinė žaizda, smulkios poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos apatinio trečdalio paviršiuje ir vidinės kulkšnies srityse. Šių sužalojimų atsiradimo mechanizmas patvirtina A. L. ir S. M. parodymus. Pagal ekspertizės aktą smulkios kraujosruvos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje galėjo gautis spaudžiant burną. Nedidelės poodinės galūnių kraujosruvos, matyt, atsirado spaudžiant rankų pirštais. Poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje bei abiejų krūtų srityse galėjo atsirasti mušant bei spaudžiant rankomis, kojomis. Daugelis veido, liemens ir galūnių sužalojimų galėjo būti padaryti palaužiant nukentėjusiosios priešinimąsi ( mušant, spardant veidą, krūtinę ranka bei kaire koja). Pastarųjų sužalojimų atsiradimo mechanizmas sutampa su A. L. parodymais, kuomet jis nurodė, kad V. M. smaugė A. G., spaudė jai burną, grūmėsi su A. G., kai ši priešinosi. Specialisto išvada patvirtina A. L. parodymus dėl kirvio panaudojimo. Pagal ekspertizės aktą lemtingi mirtį sukėlę galvos sumušimai padaryti suduodant septynis smūgius kietu buku įrankiu, turėjusiu plokščią ribotą keturkampio (stačiakampio) pavidalo paviršių, šio paviršiaus briauna bei kampu – tikriausiai kirvio pentimi. Kirvio suradimo protokolas patvirtina A. L. parodymus, jog jis išmetė kirvį į vandens kanalą, eksperimento duomenys ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad išeidamas iš A. G. namo, jis, laukinių durų vidinėje pusėje esantį užkabinamą įtaisą metalinį kablį iš lauko pusės užkabino. A. L. nurodyta aplinkybė, kad jis, paėmęs 100 Lt iš piniginės, šią pakišo po pagalve lovoje, taip pat patvirtinta piniginės suradimo protokolu.
Apygardos teismas, padarydamas išvadą dėl A. L. kaltumo iš dalies ir V. M. visiško nekaltumo, nurodė abejones dėl atskirų įrodymų, tačiau įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir nuosprendyje neišdėstė visų įrodymų analizės. Apygardos teismas, vertindamas įrodymus dėl pateikto A. L. ir V. M. kaltinimo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybę. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste.
Nuosprendžio dalys, kuriomis A. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, V. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, išteisintas nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas, naikintinos ir dėl jų priimtas naujas (BPK 329 straipsnio 2 punktas), dalyje dėl A. L. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), taip pat nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (328 straipsnio 4 punktas).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi kiekvieno padarytus konkrečius veiksmus, pripažįsta esant įrodyta, kad A. L. ir V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, darant plėšimą, nužudė kitą žmogų:
2008 m. sausio 18 d., apie 19.30 val., A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. M., turėdami tikslą iš A. G. pagrobti pinigus, atėjo prie A. G. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), V. M. pabeldus į laukines duris, A. G. jas atidarė ir A. L., pastumdamas A. G., su V. M. užėjo į namo vidų. Gyvenamojo namo kambaryje tarp V. M. ir A. G. kilus konfliktui, V. M. kaire ranka sugriebė A. G. už kaklo ir ją smaugė, o jai pradėjus šaukti pagalbos, dešine ranka užspaudė burną. A. L. tuo metu reikalavo iš A. G. duoti jam 100 litų. Po to A. L. nuėjo į virtuvę, kur prie krosnies suradęs A. G. priklausantį kirvį, jį pasiėmė ir grįžęs į kambarį iš nugaros pusės kirvio pentimi tyčia vieną kartą sudavė su V. M. besistumdančiai A. G. per nugarą, dėl to ji kartu su V. M. nugriuvo ant grindų. Tada A. L., pamatęs kambaryje ant stalo padėtą A. G. rankinę, iš jos ištraukė piniginę, iš kurios pagrobė A. G. priklausančius 100 litų. Piniginę paslėpęs lovoje po pagalve, A. L., rankoje laikydamas kirvį, priėjo prie ant grindų gulinčios A. G., kuri tuo metu grūmėsi su V. M. ir vieną kartą kirvio pentimi tyčia sudavė A. G. per viršugalvį, dėl to ji neteko sąmonės. Tada V. M. atsistojo ir pro duris išėjo į lauką. A. L., išeidamas iš A. G. namo, ne mažiau penkis kartus tyčia kirvio pentimi sudavė ant grindų gulinčiai A. G. per viršugalvį. A. L. suduodamas kirviu A. G., o V. M. smaugdamas bei stumdydamas ją padarė jai šiuos sužalojimus: penkias muštines žaizdas galvos skliauto kairėje pusėje, susiliejančias galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvas, daugybinius skeveldrinius įspaustinius kaukolės skliauto kairės pusės ir užpakalinės dalies bei pamato kaulų lūžius, daugybinius galvos smegenų abiejų didžiųjų pusrutulių žievės sumušimo ir apardymo židinius, daugybines difuzines ir židinines kraujosruvas galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose, veido odos nubrozdinimus ant kaktos, nosies, dešinio skruosto, žando ir smakro, susiliejančias veido poodines-minkštųjų audinių kraujosruvas, smulkias kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje, liežuvio kraujosruvas, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ir ant abiejų krūtų, nugaros kairėje pusėje ant mentės ir kairiojo peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, nedidelę ovalią poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidiniame paviršiuje ir abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje ir abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V piršto poodinę kraujosruva ir nedidelę paviršinę žaizdą, smulkias poodines kraujosruvas dešinės blauzdos apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir vidinėje kulkšnies pusėje. Nuo A. L. suduotų ne mažiau kaip penkių smūgių kirvio pentimi į A. G. galvos kairę pusę jai buvo padarytas galvos sumušimas ir daugybiniai atviri skeveldriniai įspaustiniai kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai bei galvos smegenų sumušimas ir apardymas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji mirė. Taigi A. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. M., įsibraunant į patalpą bei pavartojant fizinį smurtą ir specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė A. G..
Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2008). Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pat metu būdami kartu su kitais vykdytojais, nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą (Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-502/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. ir V. M. be nukentėjusiosios sutikimo, panaudodami prieš ją jėgą – stumdami į vidų, įsibrovė į jos namą ir ten, V. M. susigrūmus su A. G. ir laikant ją apglėbus bei ranka uždengus jai burną, A. L. pareikalavo pinigų ir paėmęs kirvį juo sudavė jai į nugarą, dėl ko A. G. su V. M. nugriuvo. V. M. toliau nepaleido nukentėjusiosios ir ją laikė, o A. L. kartą kirviu sudavė nukentėjusiajai per galvą dėl ko ji neteko sąmonės. A. L. iš piniginės pagrobė A. G. 100 Lt, o V. M. išėjus dar sudavė gulinčiai nukentėjusiajai ne mažiau kaip 5 kartus kirvio pentimi per galvą. Kadangi jie fizinį smurtą prieš A. G. naudojo vienu metu, matydami vienas kito veiksmus, A. L. pareikalavus duoti pinigus ir sudavus smūgį kirviu, V. M. savo veiksmų nenutraukė ir toliau laikė apglėbęs nukentėjusiąją, laikytina, kad jie veikė bendrininkų grupe ir siekė sužalojant nukentėjusiąją pagrobti jos turtą. A. L., matydamas, kad prieš A. G. smurtą naudoja V. M., pats kirviu sudavė smūgius nukentėjusiajai į nugarą ir vieną į galvą, reikalavo pinigų bei pagrobė 100 Lt, o išeidamas, nesant V. M., gulinčiai nukentėjusiajai kirviu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą. Atlikdamas tokius veiksmus A. L. suprato, kad grobia svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir kirvį, bei, kad suduodamas daugybinius smūgius kirviu nukentėjusiajai į galvą ne tik suprato, kad kėsinasi į jos gyvybę, numatė mirtinas pasekmes, tačiau akivaizdžiai to siekė, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. V. M. savo veiksmais pritarė bendrininko veiksmams kirviu žaloti nukentėjusiąją, jis nebandė A. L. sustabdyti, pats aktyviai naudojo smurtą nukentėjusiajai priešinantis ir laikė ją tuo metu, kai A. L. smūgiavo kirviu jai į galvą. A. L. smūgiai kirviu nukentėjusiajai į galvą, suduoti jau išėjus V. M., nelaikytini vykdytojo ekscesu, kadangi jau iki to panaudojus kirvį V. M. bendrininko veiksmams pritarė, jau pirmuoju smūgiu kirviu į galvą buvo padarytas kaukolės lūžis bei kiti sužalojimai, kurie yra mirtini.
Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai – labai sunkus (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) ir sunkus (BK 180 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nustatytos dvi A. L. ir V. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. A. L. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, buvo aktyvesnis, naudojo įrankį kūnui žaloti – kirvį. V. M. vaidmuo bendrininkų padarytame nužudyme buvo antraeilis – jis pats pavojingų gyvybei smūgių nesudavė. A. L. ir V. M. pirmiau neteisti, A. L. baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 39-43, t. 3, b. l. 114-115). A. L. skirtina didesnė bausmė nei sankcijos bausmės vidurkis, o V. M. – bausmės artimos bausmių vidurkiams.
Nukentėjusiosios O. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas. BPK 115 straipsnyje numatyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir jo dydis pagrįstas įrodymais (t. 2, b. l. 52-61), kurie patvirtina, kad O. Š. rūpinosi A. G. laidotuvėmis ir visas išlaidas padengė ji. Laidojimo išlaidos sudaro 3924,91 Lt. Skuodo r. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius išmokėjo 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpą. Prašo priteisti 2 884,91 Lt turėtą žalą. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos visiškai patenkintinas.
Nukentėjusioji prašo dėl motinos mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisti 100000 Lt neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnyje nustatyti neturtinės žalos atlyginimo kriterijai. Nukentėjusiosios O. Š. prašymas atitinka šiuos kriterijus. Nukentėjusioji dėl rastos savo namuose nužudytos motinos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Nukentėjusioji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Reikalaujamos atlyginti žalos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, nėra nutolęs nuo teismų praktikos gyvybės atėmimo bylose.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikaltimui tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendį dėl V. M. pagal pareikštą kaltinimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį ir A. L. pagal pareikštą kaltinimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, išteisinimo, nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir paskirti bausmę laisvės atėmimą šešiolikai (16) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešiolikai (16) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2008 m. sausio 23 d., nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir paskirti bausmę laisvės atėmimą trylikai (13) metų.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę laisvės atėmimą trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trylikai (13) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2008 m. lapkričio 11 d.
Nukentėjusiosios O. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti. Iš A. L. ir V. M. solidariai priteisti O. Š. 2884,91 Lt turtinei žalai ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Moterišką rudos spalvos odinę piniginę – paketas Nr. 00759200, 5 Lt vertės moneta – vokas Nr. 1 grąžinti nukentėjusiajai O. Š.; kirvį – paketas Nr. 3 sunaikinti; tamponą su kraujo pėdsako nuoplova – vokas Nr. 2, A. G. abiejų rankų nuokarpas su panagių turiniu – vokai Nr. 1-2, A. G. galvos plaukų pavyzdžius – vokai 8 vnt., tamponus, su seilių pavyzdžiais lyginamajam tyrimui – vokai 15 vnt., DVD diskus – 3 vnt., su S. M. ir A. L. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais perduoti saugoti su baudžiamąja byla.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.