Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAVI GRUPĖ“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NAVI GRUPĖ“ ieškinį atsakovei Thermotraffic GmbH dėl atlyginimo už krovinių vežimo paslaugas ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „NAVI GRUPĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Thermotraffic GmbH 42 933,14 EUR skolą už suteiktas krovinių vežimo paslaugas, 2 777,28 EUR palūkanas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė palikti jį nenagrinėtą. Nurodė, jog šalys buvo susitarusios dėl tarpusavio ginčų teismingumo – kiekviename atsakovės ieškovei pateiktame ir pastarosios priimtame užsakymų lape nurodyta, kad bet kokie tarp šalių iš krovinių pervežimo kylantys ginčai yra spręstini Halės (Vestfalija) (Halle/Westfalen) miesto teismuose Vokietijoje. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, jog užsakymų lapuose esantys susitarimai dėl teismingumo pakeičia Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) (toliau – CMR konvencija) numatytas teismingumo taisykles. Ieškovė su atsakovės prašymu palikti ieškinį nenagrinėtą nesutiko. Nurodė, jog pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ginčas turi būti nagrinėjamas būtent Klaipėdos teisme, o užsakymų lapuose numatytas ginčo teismingumas Vokietijos teismui yra tik papildomas prie CMR konvencijos reguliavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir paliko nenagrinėtą ieškovės UAB „NAVI GRUPĖ“ ieškinį atsakovei Thermotraffic GmbH dėl atlyginimo už krovinių vežimo paslaugas ir palūkanų priteisimo.Teismas nustatė, jog CMR konvencija leidžia šalims susitarti, kad ginčai dėl sutarties bus sprendžiami sutartimi pasirinktuose valstybės, kuri tuo pačiu yra CMR konvencijos dalyvė, teismuose. Tuo tarpu CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktai numato papildomą teismingumą, kai pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalį dėl teismingumo nebuvo susitarta. Tiek Lietuva, tiek Vokietija yra CMR konvencijos dalyvės, todėl bylos šalys turėjo teisę susitarti dėl ginčų jurisdikcijos vienoje iš jų valstybių, o tik nesusitarus būtų taikomos CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų nuostatos. Teismo nuomone, bylos šalių susitarimas dėl teismingumo negali būti aiškinamas priešingai nei pagal CMR konvencijos nuostatas, t. y. kad šalių susitarimas dėl teismingumo yra papildomas. Dėl šios priežasties teismas pripažino, kad bylos šalys susitarė, jog tarp jų kilusių ginčų jurisdikcijos vieta yra Halė (Vestfalija), Vokietija, ir byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „NAVI GRUPĖ“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui skirtingus krovinio vežimo užsakymo lapuose esančių nuostatų dėl teismingumo vertimus. Klaipėdos apygardos teismo vertėja taip pat atliko minėtos nuostatos vertimą ir patvirtinto ieškovės teiginį, jog užsakymo lapuose susitarta tik dėl papildomo teismingumo Vokietijoje. Iš CMR konvencijos 31 straipsnio oficialaus teksto bei teismų praktikos, aiškinančios šį straipsnį, nuostatų matyti, jog šalių pasirinktas teismingumas bei a) ir b) punktuose nurodytas teismingumas yra alternatyvūs ir į teismą besikreipianti šalis gali pati pasirinkti, kurią teismingumo taisyklę taikyti. Šiuo atveju ieškovė pasirinko taikyti CMR konvencijos a) ir b) punktus ir nurodė šio pasirinkimo pagrindus – atsakovės filialas ir krovinių pristatymo vieta yra Klaipėdoje. Atsakovė Thermotraffic GmbH atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Iš atsakovės pateikto vežimo užsakymo lapuose esančios nuostatos vertimo, kurią atliko nepriklausomas vertėjas, matyti, jog minėta nuostata šalys susitarė nustatyti išskirtinį teismingumą iš vežimo santykių kilsiantiems ginčams nagrinėti. Šio susitarimo turi būti laikomasi nagrinėjant ir šį ginčą, todėl teismas pagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Vokietija yra atsakovės rezidavimo šalis, todėl, atsakovė nebūtų turėjusi jokio intereso nustatinėti papildomą teismingumą šalyje, kurioje ginčas ir taip galėtų būti nagrinėjamas. Be to, šalys susitarė ir dėl Vokietijos teisės taikymo visiems jų ginčams, kylantiems iš konkrečių krovinių vežimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskirajame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.). Šalys nesutaria dėl atsakovės vežimo užsakymo lapuose įtvirtintos teismingumo taisyklės aiškinimo bei taikymo CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies kontekste.CMR konvencija yra tarptautinė sutartis, kuri reglamentuoja klausimus, susijusius su kelių transporto priemonėmis už užmokestį vežamo krovinio sutartimis, kai bent viena iš krovinio siuntėjų ir gavėjų yra skirtingų šalių teritorijose ir bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė. CK 1.13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tarptautinių sutarčių viršenybės principas, o kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi griežto, specialaus reguliavimo efektą, todėl klausimai, kurie patenka į jos reguliavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šios konvencijos negalimi (CMR konvencijos 40–41 straipsniai). Nacionalinė teisė tais atvejais, kai santykiai patenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį, taikoma subsidiariai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Teismai, galintys nagrinėti ginčus, patenkančius į CMR konvencijos reguliavimo sritį, nurodyti CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog vertinant minėtą CMR konvencijos nuostatą reikia remtis CMR konvencijos tekstu ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis, kadangi šio straipsnio vertimas lietuvių kalba nėra tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-916/2017). Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, jog pagal aptariamą straipsnį į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti dviejų kategorijų teismai. Pirma, šalies CMR konvencijos dalyvės teismai, kuriuos bendru susitarimu nurodo sutarties šalys, antra – 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti teismai. CMR konvencijos komentare ir doktrinoje nurodoma, kad tik minėti teismai turi jurisdikciją nagrinėti į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančias bylas, tačiau šalių susitarimas neturi viršenybės kitų nuostatoje nurodytų teismų atžvilgiu ir nepaneigia jų jurisdikcijos nagrinėti ginčus (žr. 1975 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) komentarą, JTO vežimo keliais komiteto dokumentas ECE/TRANS/14; Clarke, M.; Yates, D. Contracts of Carriage by Land and Air, Second edition, London, 2008, p. 52–54). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog net ir konstatavus buvus šalių susitarimą dėl jurisdikcijos, jis negali apriboti CMR Konvencijos šalių teismų jurisdikcijos kitais 31 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose įtvirtintais pagrindais. Iš bylos duomenų nustatyta, jog krovinių vežimo santykiai tarp šalių susiklostė pagal atsakovės parengtus ir ieškovei pateiktus vežimo užsakymo lapus, kuriuose nurodytas sutartinis teismingumas Halės (Vestfalija) miesto teismuose, Vokietijoje. Nors šalys bylos nagrinėjimo metu iš esmės nesutaria dėl šios nuostatos turinio (ar ji nurodo bylos teismingumą išimtinai tik minėtuose Vokietijos teismuose ar tik kaip papildomą teismingumą prie kitų, nurodytų CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje), iš aukščiau aptartų nuostatų matyti, jog šis susitarimas bet kokiu atveju negalėtų apriboti šalies teisės kreiptis į teismą pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose numatytą teismingumą, ir gali būti vertinamas tik kaip viena iš į teismą besikreipiančios šalies alternatyvų. Kaip matyti, ieškovė padavė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui motyvuodama tuo, jog atsakovės filialas yra šiame mieste, taip pat susitarimu vežtos prekės buvo pristatytos Klaipėdoje. Atsakovė šių argumentų neginčija, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo su jais nesutikti. Dėl to ieškovė laikytina pagrįstai kreipusis į teismą vadovaudamasi CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktais. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, dėl ko nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Dėl šios priežasties ieškovės atskirasis skundas tekinamas, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Thermotraffic GmbH prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, atmesti.