Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Š. ir prašo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. K. tėvas, nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K. po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 3 084,29 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos dukros biologinis tėvas yra atsakovas, su kuriuo ji nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. artimai bendravo, tačiau nesvarstė galimybės gyventi kartu, sudaryti santuoką, o šalių bendravimas nutrūko ieškovei 2015 m. vasarą išvykus į Jungtinę Karalystę. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas buvo informuotas, kad ieškovė laukiasi, vaikas gimė jai būnant Jungtinėje Karalystėje, atsakovo tėvystė įforminta nebuvo. Ieškovė nurodė, kad nuo vaiko gimimo vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove, atsakovas nėra matęs vaiko ir juo visiškai nesidomi. Ieškovė nurodė, kad vaiko reikmėms per mėnesį šiuo metu reikia apie 668,00 Eur. Ieškovės teigimu, ji gyvendama Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, sutinka prie dukros išlaikymo prisidėti didesne dalimi ir iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą po 190,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo vaiko gimimo nevykdo savo kaip tėvo pareigų teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovės skaičiavimu, už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos yra susidaręs 3 084,29 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė I. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu bendravo ir sužinojo, kad laukiasi, apie tai parnešė atsakovui, tačiau atsakovas kartu pas ginekologę nebuvo nuėjęs, o jai išvykus į Jungtinę Karalystę santykiai visiškai nutrūko ir atsakovas ja ir vaiku visiškai nesidomėjo. Ieškovė paaiškino, kad kitų partnerių susitikinėjant su atsakovu neturėjo, ieškovas iš pradžių pripažinęs, kad yra vaiko tėvas, vėliau tą neigė, sakė esantis nevaisingas, o tada vėl pripažino esantis vaiko tėvu ir išreiškė norą gyventi kartu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas niekada nėra matęs vaiko, todėl vaikui geriausia gyventi su ja. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nėra vaikui teikęs išlaikymo jokia forma. Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį sudaro apie 954,00 Eur , o jos pajamas per mėnesį sudaro 1 186,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, yra darbingas, sveikatos problemų neturi.Ieškovės I. K. atstovė advokatė Kristina Pugačienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė nurodė, kad tėvystės nustatymo ekspertizė nebuvo paskirta, tačiau reikalavimas nustatyti atsakovo tėvystę tenkintinas pagal kitus byloje esančius įrodymus, o būtent pagal liudytojo parodymus, ieškovės paaiškinimus bei paties atsakovo teismo posėdyje išreikštą sutikimą, kad jis yra vaiko tėvas. Atstovė nurodė, kad atsakovas nedalyvauja vaiko gyvenimą, jo nėra matęs, vaikas atsakovo nepažįsta, todėl nėra galimybės nustatyti gyvenamąją vietą ne su ieškove. Atstovė paaiškino, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar egzistuotų kitos objektyvios aplinkybės, kad jis negalėtų teikti prašomo dydžio išlaikymo, todėl jis turėtų būtų priteistas iš atsakovo.Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. nurodė, jog yra tikslinga ieškinį tenkinti visiškai, nes jis atitinka nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Atstovo nuomone, atsakovas savo elgesiu bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad yra vaiko tėvas. Atstovas sutiko su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės. Todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2–3 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., kurios atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 27 d. parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko pareiškimu pripažinti savo tėvystę A. K. atžvilgiu, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, suteikiant šalims teisę kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovė pateikė savo 2017 m. spalio 20 d. sutikimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro notaro D. J., notarinio registro Nr. 4942, ir nurodė, kad atsakovas pas notarą neatvyko. Teismo nuomone, toks atsakovo elgesys leidžia teigti, kad jis pripažįsta savo tėvystę. Teismo vertinimu, be šios aplinkybės, atsakovo tėvystę A. K. atžvilgiu patvirtina ir ieškovės paaiškinimai bei liudytojo J. K. parodymai. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. artimai bendravo su atsakovu, tačiau nesvarstė galimybės gyventi kartu, sudaryti santuoką, ir sužinojo, kad laukiasi, apie tai parnešė atsakovui, kuris neneigė tėvystės, o šalių bendravimas nutrūko ieškovei 2015 m. vasarą išvykus į Jungtinę Karalystę. Ieškovė patvirtino, kad vaiko pradėjimo metu nepalaikė artimų ryšių su kitu asmeniu. Liudytojas J. K., ieškovės tėvas, parodė, kad ieškovė ir atsakovas bendravo nuo 2014 m. rudens, po kurio laiko sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, jis susisiekė su atsakovo motina, kuri neneigė nėštumo fakto, bet susitikti atsisakė, vėliau jis susitiko su atsakovu, kuris neneigė esantis ieškovės vaiko tėvu, tačiau vėliau bendrauti nebenorėjo. Liudytojas taip pat parodė, kad kitų asmenų, su kuriais dukra galėjo palaikyti artimus ryšius, nežino. Atsižvelgiant įminėtas aplinkybes, nustatytina, kad atsakovas A. Š. yra A. K. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnis). Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.Pagal nuomos sutartį J. K. nuomojasi Jungtinėje Karalystėje būstą, kuriame šiuo metu gyvena ir ieškovė su nepilnamečiu vaiku. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 4 d. pažyma patvirtina, kad A. K. lanko darželį nuo 2016 m. rugsėjo mėn. visą dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Teismas sprendžia, kad ieškovės gyvenamoje vietoje vaikui augti ir gyventi sudarytos geros sąlygos. Ieškovė paaiškino, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ja, atsakovas su vaiku nebendrauja, vaikas jo nėra matęs ir nepažįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei 3 084,29 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo, nurodydama, jog vaiko reikmėms per mėnesį šiuo metu reikalinga suma yra 668,00 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nepilnamečio vaiko poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos vaiko išlaikymui, yra pagrįstos.Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovas nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. birželio 1 d iki 2017 m. birželio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas, duomenų, ieškovė nurodė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas nekilnojamojo turto neturi.Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau ieškovė, gyvendama Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvos Respublikoje, sutinka prie dukros išlaikymo prisidėti didesne dalimi, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K. periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 10 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis).Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).Ieškovė teigia, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo neprisidėjo prie sūnaus poreikių tenkinimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie vaikui teiktą išlaikymą. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė kokį nors išlaikymą vaikui. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas skyrium neteikė išlaikymo vaikui, todėl nuo vaiko gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ir iki 2017 m. sausio 10 d. (pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos) iš atsakovo priteistina ieškovės skaičiavimu susidariusi 2 896,97 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko A. K. motina – ieškovė I. K., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.190, 3.203 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas šioje byloje sumokėtas 31,00 Eur žyminis mokestis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Ieškovė patyrė 140,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokatės Kristinos Pugačienės 2017 m. liepos 31 d. išrašyta sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2017/1269, 2017 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 140,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.Ieškovė taip pat prašo priteisti 58,55 Eur kelionės išlaidas į teismo posėdį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kadangi ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, jos patirtos kelionės į teismo posėdį išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui. Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 116,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,32 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 10 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 896,97 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 97 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki 2017 m. sausio 10 d. nepilnamečiam vaikui A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, 140,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 58,55 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 55 ct) kelionės išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 4,32 Eur (keturių eurų 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.