Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-906-1011/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
1-906-1011/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62406-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-906-1011/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62406-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; 2.3.4.3.; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Ainai Pacevičienei,dalyvaujant prokurorams D. K. ir L. M.,kaltinamajam S. G.,nukentėjusiajai V. G.,kaltinamojo gynėjui, advokatui A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G. mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2015-11-11 apie 17 val. name, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.73 prom. girtumo laipsnis) konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai sutuoktinei V. G. į viršugalvį ir vieną kartą į skruostą po kairia akimi, dėl ko nukentėjusioji V. G. nukrito ant grindų, gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai V. G. du kartus spyrė, pataikydamas nukentėjusiajai į V. G. į kairę ranką virš alkūnės ir į galvą, konfliktui tęsiantis, viena ranka sugriebė nukentėjusiajai V. G. už plaukų, kita ranka už nukentėjusiosios kairės rankos viršutinės plaštakos dalies, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. G. padarė BK 140 str. 2 d.. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. G. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2015-11-11 būdamas namuose, (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš žmoną V. G.. Buvo išgėręs, negalėjo patekti į butą, todėl susinervinęs nustūmė žmoną. Dėl konflikto labai gailisi, šiuo metu susitaikė su žmona, atsiprašė jos, gyvena kartu. Teismo prašo patikėti juo ir pažada, kad daugiau tokie neteisėti veiksmai nepasikartos bei patvirtinti susitaikymo protokolą.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis S. G., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusioji ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiosios V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015-11-11 apie 17 val. buvo namuose(duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru S. G., kuris buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, nes gavo pensiją, ji matė, kad jis gėrė vaisinį vyną vienas. Ji taip pat tą dieną buvo išgėrusi vieną butelį alaus 0,5 l, šiuo metu pavadinimo nepamena, dėl to pasakyti negali. Vyras S. G. namie ją pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais salono kambaryje, tada ji norėjo išeiti iš namų, tuo tarpu vyras S. G. pradėjo ją mušti, tai yra pradžioje jis jai trenkė kumščiu vieną kartą į viršugalvį, ji pajuto fizinį skausmą, po to vieną kartą sudavė jai į veidą, tiksliau į skruostą po kaire akimi, ji juto fizinį skausmą. Tada ji nukrito ant grindų ir jis ją pradėjo spardyti kojomis, du kartus jai spyrė, iš jų vieną kartą į kairę ranką virš alkūnės, o antrą kartą spyrė ir pataikė į galvą ir praskėlė jai galvą, tada jis ją pastūmė dviem rankomis į pečius delnais, tuo metu jai bėgo kraujas iš viršugalvio, jai pasidarė silpna, bet nenugriuvo, tuomet jis jai sugriebė už plaukų viena ranka, kita jai už kairės rankos viršutinės plaštakos dalies su nagais, po ko liko įdrėskimas ant rankos ir tempė link lauko durų, ji juto fizinį skausmą ir kai jai pešė plaukus, ir kai jis nagais sugriebė už kairės rankos viršutinės plaštakos dalies, ji tada pati pabėgo iš namų ir nubėgo pas savo kaimynę Nijolę, kurios paprašė jai iškvieti policiją ir greitąją. Atvykusi greitoji ją apžiūrėjo, bet su greitosios medikais vykti į ligoninę ji atsisakė, nes nenorėjo, tuomet policijos pareigūnai sulaikė jos vyrą S. G. ir pristatė į policijos komisariatą. Tikrai vyras jai su koja kai spyrė praskėlė galvą, o ne kai pastūmė dviem rankų delnais, nes ji tuo metu niekur nenukrito ir į jokius daiktus neatsitrenkė. Su vyru S. G. anksčiau buvo susibarę, bet niekada nebuvo kviesta policija ir nebuvo pradėtas nei vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ją. Name, (duomenys neskelbtini) jie gyvena dviese, tai ji ir vyras S. G., namas priklauso nuosavybės teise vyrui S. G.. Be jų dviejų konflikto niekas nematė, gal tik po įvykio, kai ji pati nubėgo pas kaimynę Nijolę, jos telefono nežino, ji matė tik tai, kad buvo sumušta, paties konflikto ji nematė ir negirdėjo. Savo vyrą S. G. galėtų apibūdinti, kaip nepiktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis nevartoja, yra pensininkas, dėl to niekur nedirba. Ji su savo vyru veda bendrą ūkį, kartu gyvena 44 metus. Po 2015-11-11 įvykio ji savo vyro S. G. nematė ir su juo nekalbėjo, jis jos dėl įvykio neatsiprašė. Žino, kad tą dieną policija buvo kviesta du kartus, pirmą kartą policiją ji kvietė dėl to, kad jie susibarė, jis jos nemušė, jie tik barėsi, dėl to policija atvažiavo, pasikalbėjo su ja ir vyru S. G. ir išvažiavo, o kai antrą kartą atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kaimynė Nijolė, nes vyras S. G. jau buvo ją sumušęs, tada policijos pareigūnai S. G. sulaikė ir išsivežė. Kaip vyras S. G. susitrenkė akį, nežino, ji jo nemušė, mano, jis gal kur nugriuvo ir susižeidė akį dėl to, kad jis buvo labai girtas. Ji tą dieną į 1 PK nevyko, nes jai labai skaudėjo galvą. Nori, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ( b. l. 39, 40 ).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. G. papildomai nurodė, kad su vyru S. G. susitaikė, jam atleido, jokių pretenzijų neturi.

Nukentėjusiajai V. G. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas bei kitos nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtintos

ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:

Bendrojo pagalbos centro įrašais, patvirtinančiais, kad 2015-11-11 pagalbos telefonu vieną kartą kreipėsi S. S. nurodydamas, kad atėjo kaimynė visa kruvina, kuri sakė, kad pati buvo iškvietusi policiją, jos galva kruvina ir ranka žiauriai sumušta, sumušė neblaivus vyras; V. G. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi du kartus – pirmą kartą nurodydama, kad jos vyras nori užmušti, mušėsi prieš porą valandų, o antrą kartą nurodydama, kad vyras tuoj ją užmuš. Garso įrašai įrašyti į CD, kurie prijungti prie bylos ( b. l. 10–22 ).2015-11-13 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, kad apžiūrėjus V. G. kūną 2015-11-13 nustatyti matomi kūno sužalojimai: sumušta galva, plaukuotoje dalyje matomas nubrozdinimas, kraujosruva ant kairės rankos ir kraujosruva ant dešinės rankos viršutinės plaštakos dalies. Sužalojimai nufotografuoti, nuotraukos prijungtos prie bylos ( b. l. 42–46 ).2016-01-04 teismo medicinos eksperto J. M. P. išvada, kad V. G., GMP specialisto 2015-11-11 nustatyta kaktos kairės pusės plaukuotos dalies odos nubrozdinimas ir žaizda kairėje plaštakoje, kuri įvardinta kaip kirstinė; kakta nubrozdinta paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu, žaizda plaštakoje padaryta kietu, kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu. Šie sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ( b. l. 32–36).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto S. S. parodymais, kuriais jis paaiškino, kad 2015-11-11 apie 16.35 val. buvo savo kieme prie automobilio. Tada atbėgo pas jį į kiemą kaimynė V. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name ir jam pasakė, kad ją sumušė jos vyras S. G., prašė iškviesti jai policiją ir greitąją pagalbą, nes ji skundėsi, kad jai skauda galvą ir ranką. Matė, kad jai iš rankos ir galvos bėgo kraujas. Jis jai subintavo kairę ranką, nes buvo prakirsta žaizda ties krumpliais, taip pat pastebėjo galvoje kirstinę žaizdą, kurioje pusėje šiuo metu pasakyti negali, nepamena, su galva nieko nedarė, nes bijojo jai pakenkti. Taigi, jis iškvietė policiją ir greitąją ir pasakė kaimynei, kad ji prisėstų ant kieme esančio suoliuko ir palauktų policijos ir greitosios. Ji jam daugiau nieko neminėjo, kaip tai nutiko, ji tiesiog tyliai sėdėjo, jos kalba buvo nerišli, jos judesiai buvo nekoordinuoti, bei juto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ją medikas apžiūrėjo ir jai pasiūlė vykti į Lazdynų ligoninę, bet V. G. atsisakė motyvuodama tuo, kad ji neturės su kuo grįžti į namus. Kai atvyko policija, jie iškarto nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiosios namų, dėl to, kas ten vyko, jis nežino ir nematė. Žino, kad jis kai grįžo iš savo darbo 15.20 val. matė policijos pareigūnus (duomenys neskelbtini), pas savo kaimynus, bet kas nutiko, jis tuo metu nežinojo, bet kol laukė su nekentėjusiąja GMP, V. G. paaiškino, kad taip buvo kvietusi policijos pareigūnus dienos metu, nes buvo konfliktas tarp jos ir jos vyro, bet apie smurtą ji nieko neminėjo. Savo kaimynus galėtų apibūdinti, kaip piktnaudžiaujančius alkoholiniais gėrimais, nemano, kad jie vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Yra girdėjęs, kad ir pasibara jie tarpusavyje, bet niekuomet anksčiau policija nebuvo kviesta, tai buvo pirmas kartas, kiek jam yra žinoma. Kiek matė 2015-11-12, kaip S. G. duktė, kurios vardo nežino, atvežė S. G. į namus ir po to daugiau jokių konfliktų jis negirdėjo, mano, jie abu susitaikė. Daugiau nieko papildyti neturi ( b. l. 48 ).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. V. parodymais,, kuriais jis paaiškino, kad jiems patruliuojant su savo kolega vyr. patruliu A. J., 2015-11-11 apie 15 val. gavo iškvietimą iš VPK OVS vykti į (duomenys neskelbtini) nes smurtauja vyras. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko V. G., kuri paaiškino, kad ją iš namų išvarė jos vyras S. G., sakė, „jei lysi į namus, gausi su pagaliu“. Minėta moteris stovėjo lauke, namo durys buvo užrakintos, pasibeldus į minėto namo duris, duris atidarė S. G., kuris buvo ramus, rankose jokių daiktų nelaikė. Tuomet jis V. G. pasiteiravo, ar prieš ją buvo naudota fizinė prievarta, ji paaiškino, kad ne, jos vyras nemušė, jie tik žodžiu apsibarė. Pamėginus pabendrauti su įtariamuoju S. G., jis jiems nieko nepaaiškino, elgėsi ramiai. Tuomet V. G. buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą ant savo vyro, bet ji pareiškimą atsisakė rašyti nurodydama, kad dabar jis jai jau leidžia grįžti į namus ir jam jokių pretenzijų neturi. Smurto pėdsakų ant minėtos V. G. nebuvo matyti, užėjus į minėtą namą, (duomenys neskelbtini) jokio smurto pėdsakų namuose taip pat nebuvo aptikta. Dėl to, kad moteris savo vyrui pretenzijų neturėjo, jie išvyko. Po to 2015-11-11 apie 16.43 val. gavo pakartotinį iškvietimą (duomenys neskelbtini) iš VPK OVS budėtojo, kad vyras smurtauja prieš moterį. Atvykus minėtu adresu prie gatvės jau buvo GMP brigada, kuri suteikinėjo medicininę pagalbą nukentėjusiajai V. G., matėsi, kad jai sužalota galva, nes medikai tvarstė jai galvą. Tuomet dar jis pasiteiravo V. G., kur yra įtariamasis, kuris jai sukėlė fizinį skausmą, minėta moteris paaiškino, kad jos vyras S. G. yra jų namuose, (duomenys neskelbtini) minėtą moterį buvo sužalota kairė ranka ir galva, ar be minėtų sužalojimų dar buvo kokių sužalojimų, pasakyti negali, nepamena, bet tikrai matė, kad medikai jai tvarstė galvą ir kairę ranką bintais. Taip pat nuo nukentėjusiosios V. G. sklido nestiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo aiškiai suprantamai. Tuomet jiems įėjus į minėto namo vidų, namuose buvo S. G., kuris elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, dėl to buvo paprašytas nurimti ir jis nuvestas iki tarnybinio automobilio. Vyras nieko nepaaiškino, dėl ko jis smurtavo prieš savo žmoną V. G.. Taip pat matėsi, kad vyrui po kairia akimi yra mėlynė, pasiteiravus, iš kur minėta mėlynė, vyras atsakė „kad tai ne jūsų reikalas“. Akivaizdžiai, matėsi, kad S. G. yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Minėtas vyras S. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, tuo tarpu moteris buvo likusi su GMP darbuotojais prie savo namų, (duomenys neskelbtini), GMP tarnybiniame automobilyje (b. l. 50, 51 ).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos R. K. paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad būdama GMP skubios pagalbos specialiste, 2015-11-11 apie 16.43 val. gavo iškvietimą vykti, (duomenys neskelbtini) „sumušimai, veido žaizdos, 64 m. moteris lauks name“; atvykus nurodytu adresu, rado nukentėjusiąją moterį V. G., kuri buvo kaimynų kieme. V. G. jiems paaiškino, kad šeimyninio konflikto metu ją sumušė jos vyras, jo gimimo datos ir vardo nenurodė, V. G. buvo nustatytas nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje (plaukuotoje dalyje ) ir kairėje plaštakos dalyje kirstinė žaizda. Moteris paaiškino, kad ji vartojo alkoholinius gėrimus, nuo jos buvo juntamas alkoholio kvapas. Suteikus V. G. pirmąją pagalbą, buvo pasiūlyta vykti į Lazdynų ligoninę, bet moteris atsisakė, apie galimas komplikacijas V. G. buvo paaiškinta, bet moteris vis vien vykti atsisakė. V. G. vyro jie patys nematė, jie sulaukė policijos pareigūnų, pareigūnai paaiškino, kad gavo pakartotinį iškvietimą dėl V. G. sužalojimo. Daugiau nieko policijos pareigūnai jiems nepakomentavo. V. G. buvo suteikta pirmoji pagalba, tai yra subintuotos žaizdos, ant kairės plaštakos ir ant kaktos uždėti tvarsčiai. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 53).Alkotesterio parodymų rezultatais, patvirtinančiais, kad 2015-11-11 18.42 val. S. G. nustatytas 2.73 prom. girtumo laipsnis ( b. l. 57).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teismo vertinimu, kaltinamojo S. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kadangi jis, smurtaudamas prieš savo žmoną V. G., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Tiek kaltinamasis S. G., tiek nukentėjusioji V. G. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaikė ir prašė bylą nutraukti. Šia aplinkybę patvirtina ir 2016-04-07 susitaikymo protokolas.

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-24) nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis S. G., kuris kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, nėra teistas, savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką

Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, todėl nukentėjusioji V. G. jam atleido ir jis su ja susitaikė.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, ankščiau už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teisiamas pirmą kartą, teismo vertinimu yra pagrindas manyti, kad S. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos šioje straipsnio dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, atsižvelgus į S. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas prieš artimą šeimos narį, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73–74) –panaikintina, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

D. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-08 pažyma, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo S. G. valstybei turėtų būti priteista 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

S. G. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 str. 2 d. pagrindu, teismui nusprendus, kad be gynėjo pagalbos kaltinamasis savo teisių bei interesų tinkamai apginti negalės.

(duomenys neskelbtini) str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš aptartų įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

V. B. proceso kodekso 297–298 str., 301 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja V. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

I. S. G., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nepriteisti valstybės naudai iš Sergejaus G. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys