- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 2-20-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00705-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kevin EU“, T. T.
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kevin EU“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. rezoliucijos, kuria nuspręsta priimti patikslintą ieškovės S. S. ieškinį atsakovams T. T. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Kevin EU“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. liepos 5 d. iškelta civilinė byla Nr. 2-825-866/2023 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui T. T., kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą T. T., kaip trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Kevin EU“ generalinį direktorių, inicijuoti įrašų UAB ,,Kevin EU“ akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose apie tai, kad 2019 m. gegužės 27 d. ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini) vienetų UAB ,,Kevin EU“ akcijų iš atsakovo atlikimą bei įpareigoti atsakovą, kaip UAB ,,Kevin EU“ generalinį direktorių, pateikti duomenis apie bendrovės akcininkus vertybinių popierių sąskaitos tvarkytojui arba priteisti ieškovei iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Eur žalą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. rezoliucija buvo priimtas atsakovo T. T. priešieškinis ieškovei dėl 2019 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė ieškinio dalyką, t. y. prašė įpareigoti atsakovus UAB ,,Kevin EU“ ir T. T., kaip UAB ,,Kevin EU“ generalinį direktorių, per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti įrašų UAB ,,Kevin EU“ akcininkų (nematerialiųjų akcijų savininkų) asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose dėl (duomenys neskelbtini) vienetų bendrovės nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų savininko pasikeitimo atlikimą bei įpareigoti atsakovus pateikti duomenis apie UAB ,,Kevin EU“ akcininkus bendrovės vertybinių popierių sąskaitos tvarkytojui; arba priteisti ieškovei iš T. T. (duomenys neskelbtini) Eur žalą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. rezoliucija priėmė ieškovės patikslintą ieškinį ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Kevin EU“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. rezoliuciją ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti priimti ieškovės S. S. patikslintą ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Tarp UAB ,,Kevin EU“ ir ieškovės sudarytų susitarimų pagrindu, visos ieškovės pretenzijos ir reikalavimai, paneigiantys susitarimuose šalių pareikštus patvirtinimus dėl UAB ,,Kevin EU“ akcijų pasiskirstymo, turi būti nagrinėjami Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
5.2. Ieškovė įrodinėja, kad 2019 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sudarė būtent 2019 m. gegužės 27 d., taigi, iki 2021 m. liepos 2 d. akcininkų, 2021 m. liepos 2 d. ankstyvojo etapo investavimo ir 2022 m. balandžio 15 d. serijos A etapo investavimo sutarčių sudarymo. Vadinasi, patikslintame ieškinyje reiškiamas reikalavimas yra susijęs su minėtomis akcininkų ir investavimo sutartimis bei šiose sutartyse ieškovės pareikštais patvirtinimais, garantijomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Kadangi minėtose UAB ,,Kevin EU“ akcininkų ir investavimo sutartyse, kurių šalys yra ieškovė ir UAB ,,Kevin EU“, yra įtvirtintos arbitražinės išlygos, ginčas, kuriuo ieškovė siekia nuginčyti sutartyse duotus patvirtinimus, priskirtinas Vilniaus komercinio arbitražo teismo kompetencijai.
Atsiliepimas
6. Ieškovė S. S.-Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo civilinę bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinus – skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teisėjo rezoliucija negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, jeigu rezoliucija visgi būtų skundžiama, apeliacinės instancijos teismas rezoliucijos priėmimą turėtų laikyti absoliučiu negaliojimo pagrindu, nes pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu tokiu yra laikomas sprendimas ar nutartis be motyvų.
6.2. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas neskundžiama rezoliucija užtikrina asmens teisę į teisminę gynybą, užtikrinant teisminio proceso pradžios greitumą ir operatyvumą, tokiu būdu nėra sudaromos neproporcingos kliūtys, siekiant ginčo šaliai pasinaudoti teismine gynyba. Šias aplinkybes patvirtina CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nustatantis, kad rezoliucijos yra neskundžiamos, nenumatant jokių tokio reglamentavimo išimčių. Jeigu ieškinyje nebuvo pateikta ieškovo pozicija dėl arbitražinio susitarimo, pirmosios instancijos teismui panaikinus rezoliuciją, ieškovas pirmosios instancijos teismo gali likti neišklausytas.
Šalies argumentai
6.3. Atsakovė atskirajame skunde netiksliai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, o šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties / rezoliucijos atskirąjį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas. Tuo tarpu minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, o šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties apeliacinį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas. Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik pirmosios instancijos teismo nutartys, bet ne rezoliucijos.
6.4. Atsakovė netinkamai naudojasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, kadangi manydama, jog reikalavimai jos atžvilgiu negali būti nagrinėjami dėl neva egzistuojančio arbitražinio susitarimo, turi teisę teikti prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto pagal CPK 296 straipsnį, o ne skųsti rezoliuciją atskiruoju skundu. Atsakovė, mananti, kad ieškinys nepriskirtinas teismo kompetencijai, šiuo argumentus gali nurodyti skųsdama galutinį teismo sprendimą.
6.5. Ginčas nėra susijęs su akcininkų ir investavimo sutartimis ar jose esančiais patvirtinimais. Šiuo atveju atsakovė arbitražinės išlygos regimybę bando įrodinėti dokumentais, kurių net nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje. Ieškovė reikalavimų, pareikštų šioje civilinėje byloje negrindžia ir nekildina iš akcininkų ar investavimo sutarčių. Šiuo atveju šalių sudarytoje 2019 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, dėl kurios yra kilęs ginčas, aiškiai įtvirtinta kompetencija teismui spręsti tarp šalių kilusius ginčus.
6.6. Atskirojo skundo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikiami tik akcininkų ir investavimo sutarčių fragmentai. Iš pateiktų sutarčių fragmentų nėra galimybės įvertinti sutarties turinio ir sąlygų, todėl atsakovė neįrodė, jog patikslintas ieškinys nepriskirtinas teismo kompetencijai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas T. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. CPK tiesiogiai neįtvirtinta galimybė skųsti teismo rezoliuciją, kuria priimamas ieškinys, kai šalys yra susitarusios ginčą nagrinėti arbitraže. Atskirajame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokia procesinė galimybė yra pripažinta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad tais atvejais, kai teismas priima ieškinį, o ieškovas prie ieškinio priedų nėra pridėjęs arbitražinį susitarimą patvirtinančių dokumentų, dėl tokios teismo rezoliucijos atsakovas turi teisę paduoti atskirąjį skundą.
7.2. Įstatymas įpareigoja tiek ieškovę, tiek ir patį teismą, esant galiojančiai arbitražinei išlygai, perduoti ginčą spręsti arbitražui. Byloje keliami reikalavimai patenka į galiojančią arbitražinę išlygą, kurį sudaro ieškovei prievolę ginčus dėl bendrovės akcijų disponavimo, akcijų perleidimo ir kt. spęsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
7.3. Ieškovės ieškinio nagrinėjimas prieštarauja ne tik šalių sudarytai arbitražinei išlygai, bet ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucijos, kuria buvo priimtas patikslintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti civilinę bylą pagal apeliantės atskirąjį skundą, kadangi, jos nuomone, rezoliucija negali būti apeliacijos objektu, tačiau šį prašymą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju apeliantė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo rezoliucijos turėjo teisę. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties atskirąjį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas, o vien tokio procesinio veiksmo (ieškinio priėmimo) įforminimas rezoliucija, nėra kliūtis pateikti skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).
11. Vertinant tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė patikslintą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, būtų netinkamai taikęs CPK 141 straipsnį. Dėl netinkamo minėtos nuostatos taikymo apeliantė argumentų taip pat nepateikia. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojama, jog apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Šis reikalavimas taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės pateiktą procesinį dokumentą, pavadintą atskiruoju skundu, nustatė, kad šiame dokumente apeliantė iš esmės suformulavo procesinį prašymą teismui išspręsti klausimą dėl ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo atlikto procesinio veiksmo – rezoliucijos – neteisėtumo, tačiau dėsto aplinkybes bei pateikia įrodymus, jos nuomone, sudarančias pagrindą kilusį ginčą perduoti spręsti arbitražo teismui. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tarp šalių kilęs ginčas galimai priskirtinas arbitražo kompetencijai, paaiškėjo tik tuomet, kai apeliantė pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis klausimas negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, nes iš esmės būtų paneigta šalių teisė į apeliaciją. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o šiuo atveju apeliantė pateiktu atskiruoju skundu reikalauja, jog klausimą dėl ginčo priskirtinumo teismui ar arbitražui iš esmės nagrinėtų apeliacinės instancijos teismas.
13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. rezoliuciją, tačiau klausimas dėl šalių ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai perduodamas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
14. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pareikštas prašymas dėl ginčo perdavimo arbitražui grąžinamas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės kartu su atskiruoju skundu, 2023 m. sausio 17 d. rašytiniais paaiškinimais ir atsakovo T. T. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir perduoda pirmosios instancijos teismui kartu su visa bylos medžiaga.
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. sausio 17 d. gautas apeliantės prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša. Apeliantė nurodo, kad byloje pateikti konfidencialūs dokumentai apie UAB ,,Kevin EU“ ir bendrovės akcininkus, įskaitant UAB ,,Kevin EU“ investavimo bei akcininkų sutartis kartu su šių sutarčių vertimais ir duomenis apie Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėjamą arbitražo bylą Nr. V-0103/2022e.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 10 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, jog atsakovės prašymas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad ginčas priskirtinas teismo kompetencijai, ir joje priims procesą užbaigiantį procesinį sprendimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, nepriėmus galutinio sprendimo dėl ginčo esmės ar procesą užbaigiančios nutarties, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl apeliantės prašymo iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 301 ir 320 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. rezoliuciją palikti nepakeistą.
Klausimą dėl šalių ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
Nespręsti iš esmės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kevin EU“ prašymo dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša.