- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-463-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00377-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria netenkintas V. V. skundas ir paliktas nepakeistas Kelmės rajono PK VPS vyresniojo specialisto 2014-05-28 nutarimas Nr. 67N-12895316-14,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kelmės rajono PK VPS vyresniojo specialistas R. S. 2014-05-28 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 67N-12895316-14, kuriuo V. V. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str., 124¹ str. 7 d. už tai, kad jis vairuodamas automobilį 2014-04-16 apie 8.42 val. pažeidė kelio ženklo Nr. 204 ,,Stop“ reikalavimus, t.y. nesustojo prie ,,Stop“ linijos prieš geležinkelio pervažą ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ir, vadovaudamasis ATPK 33 str., paskyrė subendrintą nuobaudą – 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams (3 b. l.).
Kelmės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. skundą, jo netenkino.
Šalies argumentai
V. V. apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos teismui prašo, atsižvelgiant į išimtines aplinkybes: sunkią šeimyninę ir teisės vairuoti transporto priemonę būtinybę vykdant darbines pareigas, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad geležinkelio pervažą pravažiavo įsitikinęs, kad tai daryti saugu, kad jo darbdavys tarpininkauja, jog jam nebūtų atimta teisė vairuoti automobilius, kad paskirtą piniginė baudą jau sumokėjo.
Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. V. padarė ATPK 125 str., 124¹ str. 7 d. nustatytus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 125 str. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Nubaustasis prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).
V. V., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Geležinkelis yra pakankamai didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei zona, todėl vairuotojas joje turėtų būti itin atidus. Taip pat pažymėtina, kad ATPK 125 str. numatyto pažeidimo sudėtis formali, todėl vien dėl keliamos grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai yra pavojingas bei užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008).
Pažymėtina, jog paskiriant V. V. minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui buvo atsižvelgta į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ir nors V. V. nurodo, jog jo tiesioginių pareigų vykdymui darbe jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Tai, jog V. V. šeimoje auga nepilnametis vaikas taip pat negali būti pripažinta išimtine aplinkybe.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad V. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas minimaliam, t.y. dviejų mėnesių, terminui, švelninti paskirtą nuobaudą, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. administracinę nuobaudą, įvertino visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį V. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.