Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-18 · Civilinė byla Nr. e2-16955-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-18
Bylos Nr.
e2-16955-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Atsakovas
V. J.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 235,42 Eur skolą, kurią sudaro 70,48 Eur kreditas, 14,29 Eur palūkanos, 0,65 Eur delspinigiai, 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos, 74,71 procentus sutartinių palūkanų nuo 70,48 Eur kredito sumos nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. liepos 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 44274. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sutarė, t. y. ieškovė atsakovui suteikė 100 Eur kreditą, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 106,32 procentų, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartines įmokas. Kadangi, atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos (laiku nemokėjo sutartinių įmokų), ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje nurodyta, kad nesumokėjus skolos, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą bei inicijuoti priverstinį negrąžintos skolos išieškojimo procesą. Atsakovas į ieškovės pretenziją nereagavo bei nesumokėjo skolos per nustatytą laikotarpį. Ieškovės teigimu, šiai dienai (2018 m. balandžio 11 d.) atsakovo bendra skola yra 235,42 Eur, kurią sudaro 70,48 Eur kreditas, 14,29 Eur palūkanos, 0,65 Eur delspinigiai, 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka.

Ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimai buvo įteikti atsakovui tinkamai deklaruotos gyvinamosios vietos adresu remiantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė su atsakovu 2017 m. liepos 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 44274. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sutarė, t. y. ieškovė atsakovui suteikė 100 Eur kreditą, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 106,32 procentų, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartines įmokas. Kadangi, atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos (laiku nemokėjo sutartinių įmokų), ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje nurodyta, kad nesumokėjus skolos, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą bei inicijuoti priverstinį negrąžintos skolos išieškojimo procesą. Atsakovas į ieškovės pretenziją nereagavo bei nesumokėjo skolos per nustatytą laikotarpį. Šiai dienai (2018 m. balandžio 11 d.) atsakovo bendra skola yra 235,42 Eur, kurią sudaro 70,48 Eur kreditas, 14,29 Eur palūkanos, 0,65 Eur delspinigiai, 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 70,48 Eur negrąžinto kredito ir 14,29 Eur palūkanų.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė, sudarydama Sutartį 7.6 punktu įsipareigojo uždelsus sumokėti sutartimi nustatytą mokėjimą, mokėti 0,05 procentus dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė paskaičiavo atsakovui 0,65 Eur delspinigių. Atsakovas nevykdė prievolės grąžinti kredito bei su tuo susijusių mokesčių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 0,65 Eur delspinigių suma.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 74,71 procentų sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nepadengtos kredito dalies (70,48 Eur) nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Iš byloje pateiktos kredito sutarties turinio matyti, jog šalys susitarė, kad jeigu klientas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir suėjus sutartyje nustatytam kredito grąžinimo terminui, sutartinės palūkanos, aptartos sutarties specialiosiose sąlygose skaičiuojamos toliau už kiekvieną kliento naudojimąsi negrąžinta ir bendrovei priklausančia pinigų suma iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti sutartines palūkanas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 74,71 procentų palūkanos, skaičiuojamas nuo 70,48 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.261 straipsnis, Vartojimo paskolos sutarties sąlygos).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų atlyginimą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. spalio 1 d. sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su UAB „SE7“. UAB „SE7“ 2018 m. kovo 14 d. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. SE7 1079, kurią ieškovė tą pačią dieną apmokėjo. Iš 2017 m. spalio 1 d. skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutarties 2.1-2.4 punktų matyti, kad sutarties dalykas yra pretenzijų ir raginimų siuntimas skolininkui, telekomunikacinėmis priemonėmis skolininko raginimas sumokėti skolą, vykimas į skolininko buvimo vietą ir derybų vedimas dėl įsiskolinimo padengimo, skolos padengimo kontroliavimas. Įrodinėdama ikiteisminį skolos išieškojimą, ieškovė pateikė tik 2018 m. vasario 20 d. pretenziją, kuria atsakovas raginama sumokėti pradelstą 24,18 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kitomis priemonėmis buvo raginama atsiskaityti, kad su ja buvo vedamos derybos ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad prašomos atlyginti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais (nenurodyta, kokios konkrečios išlaidos sudaro prašomą priteisti sumą, kokie veiksmai buvo atliekami vykdant ikiteisminį skolos išieškojimą). Be to, pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Remiantis išdėstytu, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų atlyginimą.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (85,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 36,28 procentų reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 36,28 procentų reikalavimų, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinos 7,26 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybė patyrė 1,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“, įmonės kodas 302513887, naudai iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,48 Eur (septyniasdešimties eurų 48 ct) negrąžinto kredito, 14,29 Eur (keturiolikos eurų 29 ct) palūkanų, 0,65 Eur (0 eurų 65 ct) delspinigių, 74,71 procentų dydžio sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nepadengtos kredito dalies (70,48 Eur) nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (85,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,26 Eur (septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys