- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2-352-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00455-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Česlovas Baksėnas
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovui L. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-54-880/2015, kurioje L. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2014 m. liepos 27 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2 prom.), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros, aplinkinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, tyčia vieną kartą delnu sudavė stovinčiam priešais jį, už tvoros, R. C. į veidą, po ko šis nugriuvo ant žemės, po to L. B., tęsdamas savo smurtinius veiksmus, nubėgęs už tvoros prie R. C., tyčia vieną kartą spyrė koja jam į galvą, po ko šis vėl nugriuvo ant žemės, tuomet gulintį R. C. kojomis spardė mažiausiai 10 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus bei kraujosruvas veide, kakle, galvos plaukuotoje dalyje, dešinio peties srityje, rankose, abiejų klubų srityse, dėl ko jo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovui buvo padaryta didelė neturtinė žala. Ieškovas akcentavo, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Ieškovui padaryta žala sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus bei skausmus, kurie tęsėsi ilgą laiką – apie kelis mėnesius. Atsakovas sudavė ieškovui stiprius smūgius kumščiu į galvos sritį, o parkritusį daug kartų spardė kojomis. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovui buvo prakirstas dešinės pusės antakis, įplėšta dešinė ausis, padarytos didelės kraujosruvos veido, kaklo, galvos plaukuotoje srityje, dešinio peties srityje, pažastyje, pilve, abiejų klubų srityse, dešinėje alkūnėje, plaštakoje. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas buvo priverstas lankytis pas gydytojus, kurie siuvo žaizdą, ir siūlai buvo ištraukti po 7 dienų. Atsiradus tokioms nenumatytoms problemoms su sveikata, ieškovui atsirado papildomi rūpesčiai: reikėjo vartoti raminančius vaistus, taip pat gerti kraują skystinančius vaistus, vengti susitikimo su pažįstamais asmenimis ir giminaičiais, jautė pažeminimą. Be sveikatos sutrikdymo ieškovui buvo sukeltas ir fizinis skausmas, ir didelis psichinis sukrėtimas (stresas). Pats įvykis sukėlė ir emocinį šoką įvykį mačiusiai ieškovo sutuoktinei. Ypač ieškovą jaudino tai, kad jis negalėjo rodytis savo mažamečiams, (duomenys neskelbtini) metų vaikams, stengėsi, kad vaikai nematytų jo subjauroto veido, kuris ilgai gijo. Ieškovas apie pusantro mėnesio negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo, nes dėl patirtų sužalojimų Ieškovui skaudėjo galvą, jautė silpnumą. Ieškovas patyrė gėdą bei pažeminimą artimųjų ir su juo verslo reikalais bendravusių žmonių akyse, nes nuolat jautė ir sutikdavo nuostabos kupinus žvilgsnius, kuriuos skatino subjaurotas ieškovo veidas. Tokia situacija neigiamai atsiliepė ieškovo ir jo artimųjų teigiamai savijautai, gerai nuotaikai, o dėl atsakovo padarytos veikos atsiradę rūpesčiai ir išgyvenimai trukdė normaliam gyvenimui. Ieškovui teko kelis kartus vykti pas gydytojus, į policiją bei teismą. Be to, dėl šio įvykio ieškovas neturėjo galimybės dalyvauti 2014 m. šeimos suplanuotoje poilsinėje išvykoje po Latviją. Dėl to nukentėjo ieškovo šeimos interesai. Mano, kad turėtų būti atkreiptas dėmesys ir į atsakovo elgesį po nusikaltimo padarymo. Po kūno sužalojimo padarymo atsakovas ne tik nesistengė ir nebandė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, užjausti ar bent atsiprašyti nukentėjusiojo dėl sužalotos sveikatos ir atsiradusių neigiamų sužalojimo pasekmių, bet ir iki šiol vengė atlyginti žalą ar tartis dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nusikalstama veika padaryto kūno sužalojimo pobūdį, daugybinius sužalojimus, ir traumos pobūdį, jo įtaką ir pasekmes nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, bendravimo galimybėms, patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, savo patirtos neturtinės žalos dydį vertina 3 000 Eur.
2. Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad po įvykio dėl patirtų sužalojimų jis ne tik, kad apie pusantro mėnesio negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo, bet ir negalėjo dirbti naujai įsigyto namo gerbūvio darbų.
3. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
4. Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-880/2015, L. B. (šioje byloje – atsakovas) buvo pripažintas kaltu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2014 m. liepos 27 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2 prom.), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros, aplinkinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, tyčia vieną kartą delnu sudavė stovinčiam priešais jį, už tvoros, R. C. į veidą, po ko šis nugriuvo ant žemės, po to L. B., tęsdamas savo smurtinius veiksmus, nubėgęs už tvoros prie R. C., tyčia vieną kartą spyrė koja jam į galvą, po ko šis vėl nugriuvo ant žemės, tuomet gulintį R. C. kojomis spardė mažiausiai 10 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus bei kraujosruvas veide, kakle, galvos plaukuotoje dalyje, dešinio peties srityje, rankose, abiejų klubų srityse, dėl ko jo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, t. y. tokiais chuliganiškais veiksmais L. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto R. C. atžvilgiu vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. birželio 22 d.
5. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-880/2015 esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. C. buvo padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimai bei kraujosruvos veide, kakle, galvos plaukuotoje dalyje, dešinio peties srityje, rankose, abiejų klubų srityse, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku (2014 m. liepos 27 d.) ir būdu; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (baudžiamosios bylos Nr. 1-54-880/2015, t. 1, b. l. 14). Papildomai pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. C. sužalojimai padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta (baudžiamosios bylos Nr. 1-54-880/2015, t. 1, b. l. 16).
6. Ieškiniu ieškovas, atsižvelgdamas į padarytus kūno sužalojimus, traumos pobūdį, jos įtaką ir pasekmes gyvenimo kokybei, bendravimo galimybėms, patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, prašo priteisti iš atsakovo dėl jo aukščiau nurodytų veiksmų, už kuriuos atsakovas apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, patirtą 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Šioje byloje nekyla abejonių dėl to, kad būtent kaltais atsakovo L. B. veiksmais buvo padaryti sužalojimai ieškovui, specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurių ieškovas patyrė neturtinės žalos. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu jau minėtoje baudžiamojoje byloje yra konstatuota L. B. kaltė dėl ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad tokiu atveju šios aplinkybės civilinėje byloje neįrodinėtinos iš naujo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnis nustato, jog jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
7. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kasacinės instancijos išaiškinta, kad pirmiau nurodytoje BPK normoje nustatyta asmens teisė pareikšti ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nesiejama su nukentėjusio asmens statuso įgijimu baudžiamojo proceso metu. Joje formuluojama nuostata, kad nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo turi teisę pareikšti civilinį ieškinį tiek ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu BPK nustatyta tvarka, tiek ieškinį CPK nustatyta tvarka po to, kai baigiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Toks reglamentavimas užtikrina konstitucinio žalos atlyginimo principo įgyvendinimą, nes ir nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojo proceso metu nukentėjęs asmuo šią teisę gali įgyvendinti vėliau. Įstatymuose nėra nustatyta apribojimų nukentėjusiam asmeniui pareikšti civilinį ieškinį po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, išskyrus atvejį, kai baudžiamojo proceso metu civilinis ieškinys atmestas (BPK 112 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019).
8. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat svarbu pažymėti, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje numatytais kriterijais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, pasekmes, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Pagal teismų praktiką, ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį.
10. Nekyla abejonių dėl to, kad dėl L. B. nusikalstamų veiksmų ieškovas R. C. patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir nepatogumus gydymosi laikotarpiu. Nustatydamas ieškovui priteistinos patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į šioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas atsižvelgia į L. B. smurtinių veiksmų pobūdį, t . y. tai, kad jis spardė kojomis ieškovą mažiausiai 10 kartų į įvairias kūno vietas, pagal padarytus sužalojimus dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus bei kraujosruvas veide, kakle, galvos plaukuotoje dalyje, matyti, kad tyčia, kryptingai daugiausiai taikėsi į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Kaip jau minėta, nekyla abejonių dėl to, kad dėl padarytų sužalojimų R. C. patyrė fizinį skausmą, diskomfortą bei nepatogumus dėl sužalojimų gydymo, išgyvenimus dėl bendravimo galimybių sumažėjimo, ypač su savo mažamečiais vaikais, ką patvirtina ir ieškovo pateiktos į bylą nuotraukos. Taip pat kurį laiką R. C. dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti nei savo tiesioginio darbo, nei naujai įsigyto namo gerbūvio darbų. Be to, iš jau minėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo sumuštas savo sutuoktinės, akivaizdoje, dėl ko patyrė išgąstį tiek jis pats, tiek jo sutuoktinė, be to, tokiu būdu ieškovas patyrė pažeminimą, išgyvenimus. Taip pat teismas vertina ir tai, kad dėl nusikalstamų L. B. veiksmų ieškovui teko ne tik kelis kartus vykti pas gydytojus, bet ir į policijos komisariatą bei teismą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta, jog R. C. gydymas ir nedarbingumas truko itin ilgą laiką ar, kad liko ženklūs liekamieji sužalojimo reiškiniai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad, ieškovo teigimu, dėl jam padarytų kūno sužalojimų atsakovas neatsiprašė, nesistengė ir nebandė atlyginti padarytą žalą. Spręsdamas dėl ieškovui priteistinos patirtos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. C. sužalojimas įvyko tiek jam, tiek atsakovui L. B. būnant apsvaigusiems nuo alkoholinių gėrimų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, be kitų reikšmingų aplinkybių, teismas turėtų vertinti ir šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei neatvykus į teismo posėdį, teismas jokių duomenų apie L. B. turtinę padėtį neturi. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad Sodros registre paskutiniai įrašai apie L. B. darbovietes yra tik 2015 – 2016 metų, todėl teismas neturi pakankamai duomenų vertinti atsakovo turtinę padėtį ir į ją atsižvelgti nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Tuo pačiu šios aplinkybės neleidžia teismui spręsti, kad atsakovas neturi pajamų atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą.
11. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais konstatuoja, kad ieškovui, kaip teisinga ir proporcinga satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų, yra 1 500 Eur dydžio iš atsakovo priteistina suma (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas R. C. byloje patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), atitinkamai mažintinos iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (250 Eur / 50 proc. = 125 Eur).
13. Valstybei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis (68 Eur / 50 proc. = 34 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – (11,18 Eur / 50 proc. = 5,59 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kitą ieškinio dalį – atmesti.
Priteisti ieškovui R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 34 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas, bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 5,59 Eur (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.