- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-569-245-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01053-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nepakaltinama pripažintos R. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nutarties, kuria R. P. pripažinta nepakaltinama ir už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymą jai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., tuo, kad 2010-10-06, apie 15.30 val., Alytuje, Naujoji g. 3, iš UAB ,,Omnitel“ salone esančios ekspozicijos stovo pagrobė mobilaus ryšio telefoną IPHONE 3G 16GB, kurio vertė 1467,44 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nutartimi R. P. pripažinta nepakaltinama ir jai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
R. P. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nutartį. Nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu pripažinti ją nepakaltinama, nutartyje nepaminėta jokių motyvų, dėl ko ji pripažinta nepakaltinama. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ji nedalyvavo, nes atsidūrė Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tačiau skunde teigia esanti pakankamai sveika ir galinti stoti prieš teismą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad R. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei medicininius duomenis. Esminių baudžiamojo proceso kodeksų pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. P. nurodo nesutinkanti su teismo sprendimu pripažinti ją nepakaltinama, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).
Pagal LR BK 17 str. 1 d. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tam, kad nustatyti, ar asmuo turi psichikos sutrikimų galėjo suvokti daromos veikos pavojingumą ir valdyti savo veiksmus, reikalingos specialios žinios, todėl būna skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-01-29 nutartimi R. P. paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Utenos ekspertiniam skyriui (b.l. 76-77).
2011 m. vasario 23 – kovo 7 d. teismo psichiatrijos akte Nr. 75U-II-6 konstatuota, kad R. P. nusikaltimo darymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos R. P. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu R. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. P. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jai rekomenduojamas stacionarus gydymas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b.l. 91-92).
Asmens psichikos sutrikimo klausimai, sudarantys medicininio nepakaltinamumo kriterijų, yra išimtinė eksperto-psichiatro kompetencija. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus t.y. asmens gebėjimas dėl jo psichikos sutrikimų suvokti savo veiksmų pavojingumą arba juos valdyti, priklauso teismo kompetencijai, todėl tik jis gali išspręsti klausimus apie asmens nepakaltinamumą.
Pirmosios instancijos teismas iš 2011 m. vasario 23 - kovo 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-6 nustatęs, kad R. P. tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, taip pat atsižvelgdamas į teisiamajame posėdyje dalyvavusios psichiatrės ekspertės N. Mačiūnienės paaiškinimus bei rekomendacijas, pagrįstai R. P. pripažino nepakaltinama dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymo. Pripažinus R. P. nepakaltinama, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, padarinius, R. P. socialinį pavojingumą, jos sveikatos būklę, teismo psichiatrijos ekspertų rekomendacijas, skyrė jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (LR BK 98 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad nepakaltinamus asmenis, padariusius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būtina ne bausti, o gydyti ir įvertinus R. P. psichinės sveikatos būklę bei jos padarytos veikos pavojingumą, teismo psichiatrijos ekspertų rekomendacijas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir tinkamai parinko jos rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai nei apeliantė nurodė savo skunde, jos pripažinimą nepakaltinama pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2011-05-05 nutartyje pakankamai motyvavo, nurodė, kokiais įrodymais remiantis padarė išvadas dėl jos nepakaltinamumo.
Šalies argumentai
Be to, R. P. skunde nurodė, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninėje atsidūrė neteisėtai t.y. 2011-05-05 nutarčiai neįsiteisėjus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2011-03-10 pareiškimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl R. P. patalpinimo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę bendro stebėjimo sąlygomis, nes iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto nustatyta, jog ji serga lėtine psichikos liga, jos būsena nėra stabili, ji yra socialiai pavojinga ir jai reikalingas gydymas, todėl būtina ją patalpinti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki teismas išspręs klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (b.l. 84). Nagrinėjant prokuroro pareiškimą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 posėdyje dalyvavo prokuroras ir R. P. gynėjas advokatas J. G. V., kuris klausimą dėl jo patalpinimo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę paliko spręsti teismui (b.l. 85). Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-03-10 nutartimi nutarė R. P. patalpinti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę bendro stebėjimo sąlygomis iki kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tačiau ne ilgiau kaip trims mėnesiams (b.l. 86-87). Šią nutartį R. P. ar jos gynėjas turėjo teisę apskųsti aukštesniam teismui (LR BPK 141 str.), tačiau šios savo teisės nerealizavus per įstatymo numatytą terminą, ir neprašius teismo atnaujinti praleistą terminą, šis apeliantės skundo argumentas paliekamas nenagrinėtu, nes yra ginčijamas kitas procesinis dokumentas, kuriam numatyta kita apskundimo tvarka, nei 2011-05-05 nutarčiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
R. P. apeliacinį skundą atmesti.