Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. B. (I. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pripažinti sprendimą Europos vykdomuoju raštu ir išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį S. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo S. T. priešieškinį ieškovui I. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame 2010 m. spalio 27 d. paskolos sutarties pagrindu prašė priteisti iš atsakovo S. T. 254 359,62 Eur negrąžintos paskolos, 77 973,97 Eur palūkanų, 5,48 % dydžio metines palūkanas už suteiktą paskolą nuo negrąžintos paskolos sumos (254 359,62 Eur), skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 33 869,92 Eur palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos dalies (254 359,62 Eur), skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė paskolos sutartį pripažinti negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.Ieškovas, vadovaudamasis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau – Reglamentas), 1, 5, 6, 9 straipsniais, prašė teismo pripažinti sprendimą Europos vykdomuoju raštu ir išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą S. T. atžvilgiu. Nurodė, jog atsakovas iki šios dienos nėra įvykdęs sprendimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo pripažinimo Europos vykdomuoju raštu ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas S. T. su ieškinio reikalavimais nesutiko, teikė priešieškinį, ginčydamas paskolos sutartį, o patenkinus ieškinį (priešieškinį atmetus), skundė teismo sprendimą apeliacine tvarka. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad pripažinti ieškovo I. B. ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo neginčytinais nagrinėjamoje byloje nėra faktinio pagrindo. Teismas, įvertinęs, kad Europos vykdomuoju raštu nepripažįstamas teismo sprendimas dėl ginčytino reikalavimo, prašymo pripažinti sprendimą Europos vykdomuoju raštu ir išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą netenkino.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas I. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Egzistuoja visos sąlygos sprendimą pripažinti Europos vykdomuoju raštu remiantis Reglamento nuostatomis, nes ieškovo reikalavimo teisė pagal paskolos sutartį pripažinta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi; kaip konstatuota ir sprendime, atsakovas pripažino, kad ginčo pinigus gavo iš ieškovo; atsakovas teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą nedalyvavo ir nedalyvavo net ir tuomet, kai jo dalyvavimas byloje teismo buvo pripažintas būtinu.Pagal Reglamento 8 straipsnį gali būti išduodamas ir dalinis Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. kaip numatyta Reglamento 8 straipsnyje, jei šio Reglamento nuostatų reikalavimus atitinka tik tam tikros teismo sprendimo dalys, šioms dalims išduodamas dalinis Europos vykdomojo rašto pažymėjimas. Palūkanų reikalavimas byloje apskritai nebuvo ginčijamas. Tai patvirtina, kad šiuo atveju turėjo būti išduotas bent jau dalinis Europos vykdomojo rašto pažymėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014).Pagrindinis Reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis). Taigi šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti exequatur procedūrą Europos Sąjungos valstybėms narėms tarpusavyje vykdant teismų sprendimus (Reglamento 5 straipsnis). Valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas (Reglamento konstatuojamosios dalies 18 punktas).Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas. Teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu tik nustačius, kad: teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (kaip ji apibrėžiama Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje), tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta Reglamento dėl Europos vykdomojo rašto sukūrimo 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija ir skolininkas yra vartotojas. Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 str.).Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo (a punktas); arba teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo (b punktas); arba skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus (c punktas); arba skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente“. Reglamento reguliavimo dalykas apima tik tokius atvejus, kai reikalavimas pagal Reglamentą yra laikomas neginčytinu (d punktas).Reglamento 8 straipsnyje nustatyta, kad jei šio reglamento nuostatų reikalavimus atitinka tik tam tikros teismo sprendimo dalys, šioms dalims išduodamas dalinis Europos vykdomojo rašto pažymėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad jo reikalavimai laikytini neginčytinais Reglamento prasme, nes atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Kaip matyti iš Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkto (nutarties 12 punktas), vien atsakovo nedalyvavimo posėdyje nepakanka, nes Reglamentas nustato alternatyvą – skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui byloje atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, be to, atsakovas aiškiai išreiškė valią raštu, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad ieškovo reikalavimai nelaikytini neginčytinais Reglamento prasme.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išduoti dalinį Europos vykdomojo rašto pažymėjimą dėl priteistų palūkanų. Viena vertus, apeliantas teisingai nurodo, jog byloje apeliacine tvarka nebuvo keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų pobūdžio ir jų paskirties, palūkanų paskaičiavimo ir atitinkamų palūkanų dydžio, tokie klausimai nebuvo kelti iš esmės ir pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-566-381/2017, 23 punktas). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytas reikalavimas priteisti palūkanas pagal ginčo teisinių santykių pobūdį yra neatsiejamas nuo pagrindinės prievolės – mokėti paskolą, tuo labiau, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad jį su ieškovu nesieja jokie paskoliniai teisiniai santykiai. Vien tai, kad atsakovas neginčijo ieškovo nurodytų palūkanų pobūdžio ir jų paskirties, palūkanų paskaičiavimo ir dydžio, nereiškia, kad su jomis sutiko, nes byloje buvo ginčijamas pats šalių paskolos teisnių santykių egzistavimas, t. y. pagrindinė skola, nuo kurios ir skaičiuojamos palūkanos.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai ieškovo reikalavimų nepripažino neginčytinais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.