Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo.

Kadangi atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovei pagal sutartį liko nesumokėta 200,89 Eur suma ir šią ieškinio dalį pripažino, ieškinio dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), todėl teismas priima atsakovės ieškinio dalies pripažinimą. Kadangi atsakovė pripažįsta ieškinį iš dalies, todėl taikomos CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos ir sprendime surašomi sutrumpinti motyvai dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažįsta.

Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė prašymą, kuriuo atsisako pirminiame ieškinyje nurodytos ieškinio reikalavimų dalies dėl 41,06 Eur palūkanų ir 7,39 Eur delspinigių bei nurodė, kad procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jam yra žinomos, ieškovo atsisakymas nuo nurodytos ieškinio dalies priimtinas, civilinė byla nutraukiama toje dalyje CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) ir atsakovė sudarė sutartį (el. b. t. I, l. 3–6), atsakovė įsipareigojo jai perduotas pinigines lėšas ieškovui grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais pagal paskolos grąžinimo grafiką. Sutartyje nustatyta, jog atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo pradžia yra 2004 m. III ketvirtis, tai yra, pagal sutarties 3.1 punktą, atsakovė pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2004 m. rugsėjo 10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Sutarties 3.2 punktas nustato, jog atsakovė turi pareigą mokėti nustatytą ir už ketvirtį paskaičiuotą palūkanų sumą. Vadovaujantis sutarties 3.4 punktu, atsakovė įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Anot ieškovo, atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo, atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove tik už laikotarpį nuo 2004 m. III ketvirčio iki 2012 m. IV ketvirčio imtinai, tačiau toliau savo įsipareigojimų ieškovui pagal sutartį nevykdo ir įmokų nemoka. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad įmokas mokėjo nesilaikydama sutarties sąlygų, t. y. nesilaikydama įmokų mokėjimo grafiko. Tą patvirtina ir į bylą ieškovo pateiktos atsakovės atsiskaitymo lentelės duomenys (el. b. t. I, l. 37), kurių atsakovė nepaneigė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnyje nustatyta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Iš teismui pateiktos sutarties nustatyta, kad atsakovė ieškovui turėjo sumokėti iš viso 1 800,17 Eur sumą, kurią sudarė 1 303,29 Eur paskola ir 496,88 Eur palūkanos. Atsakovė nurodė, kad iš viso ieškovui sumokėjo 1 599,28 Eur sumą, tai ieškinio patikslinime patvirtino ir ieškovas. Vadovaujantis sutarties 3.3. punktu, vėluodamas grąžinti paskolą ar sumokėti palūkanas, paskolos gavėjas pirmiausia turi grąžinti delspinigius, palūkanas ir paskolą. Kadangi, kaip jau teismo nustatyta aukščiau, atsakovė nevykdė įsipareigojimo mokėti ketvirtines įmokas sutartyje numatytomis sąlygomis, tai pagrįstai jos mokamomis įmokomis iš pradžių buvo dengiami susidarę delspinigiai, vėliau palūkanos ir tik tada paskola, todėl ieškovo reikalavimas dėl 549,05 Eur paskolos skolos yra tinkamai pagrįstas (el. b. t. I, l. 36) ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 549,05 Eur negrąžinta paskola (CK 6.873 straipsnis).

Vadovaujantis sutarties 1.3, 3.1, 3.2 punktais, už naudojimąsi paskola atsakovė privalo mokėti fiksuotas (5 procentų) mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal pasirašytą sutartį, atsakovė įsipareigojo kiekvieną ketvirtį grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir mokėti palūkanas, apskaičiuotas pagal likusio įsiskolinimo sumą. Sutarties grafike nurodoma grąžintinų 5 procentų metinių palūkanų suma, kai paskola yra grąžinama laikantis nurodyto grafiko ir įmokas mokant kiekvieną ketvirtį. Tačiau atsakovė pažeidė įmokų mokėjimo tvarką ir vėlavo mokėti įmokas, todėl ieškovas pagrįstai paskaičiavo 5 procentų metines palūkanas nuo likusios paskolos sumos (549,05 Eur) už 5 metų laikotarpį, nepasibaigus senaties terminui (skaičiuojama nuo 2019 m.). Nagrinėjamu atveju atsakovei nevykdant savo prievolių pagal sutartį susidarė 137,26 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi šias palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 137,26 Eur mokėjimo palūkanos.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Sutarties 3.4 punkte atsakovė įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti ieškovui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė atsiliepime prašė mažinti ieškovo paskaičiuotas netesybas, tačiau teismas nenustatė priežasčių, kodėl delspinigiai nagrinėjamu atveju turėtų būti mažinami. Tuo labiau, teismai analogiškose bylose pripažįsta, kad ieškovas pagrįstai skaičiuoja 0,1 procento dydžio delspinigius (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-530-440/2020). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prievolės laiku neįvykdė, ieškovui iš atsakovės priteisiami 123,54 Eur delspinigiai, kurie apskaičiuoti taikant 0,1 procento delspinigių normą už 180 dienų nuo laiku negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 809,85 Eur (549,05 Eur + 137,26 Eur + 123,54 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 549,05 Eur skolą, 137,26 Eur palūkanas, 123,54 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (809,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tai valstybei iš atsakovės priteisiamas 22 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinio reikalavimų dalies dėl 41,06 Eur palūkanų ir 7,39 Eur delspinigių atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (j. a. k. 191722967) iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 549,05 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir penkių centų) negrąžintą paskolą, 137,26 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų ir dvidešimt šešių centų) palūkanas, 123,54 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų ir penkiasdešimt keturių centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (809,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.