Kauno apylinkės teismo nutartis, II-739-598/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-30
Bylos Nr.: II-739-598/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-17-3-00039-2024-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Banga Bartkienė
Pažeidėjas: L. P.
Pareiškėjas: L. P.

Kategorijos

1.4.5Viešieji darbai (ANK 26 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-739-598/2024

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00039-2024-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.5; 1.5.3;16.9.8.2;16.9.10; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 30 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Eglei Tamulevičiūtei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ,,Zoom” programą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui M. S.,

Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo byloje, atstovei – D. G.-B.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1058-2024 (ROIK: 24230025041).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1058-2024 L. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą buvo nubaustas 390 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad L. P. 2024 m. sausio 10-15 dienomis valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturint nustatyta tvarka savivaldybės išduoto leidimo, nesuderinus sklypo tvarkymo darbų su valstybinio sklypo savininku (valstybe) adresu (duomenys neskelbtini), (koordinatės (duomenys neskelbtini)), nupjovė 3 beržus, 3 gluosnius, 7 drebules, 1 baltalksnį, 1 miškinę kriaušę. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme nustatytus reikalavimus, padarė žalą aplinkai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2024 m. gegužės 29 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Skundžiamas nutarimas priimtas nepagrįstai, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nenustačius administracinių nusižengimų, už kuriuos numatyta administracinė nuobauda, požymių, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinu dėl sekančių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų. Želdynų įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 12 dalyje pažymėta, kad: „12. Saugotini želdiniai — medžiai ir krūmai, atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus augimo vietos, rūšies ir matmenų kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, ir (ar) savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai, kuriems kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas ar sprendimas. “ Minėto įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio valstybės institucijų kompetenciją želdynų ir želdinių valdymo srityje, 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Vyriausybė inter alia tvirtina kriterijus, pagal kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „DĖL KRITERIJŲ, KURIUOS ATITINKANTYS MEDŽIAI IR KRŪMAI PRISKIRIAMI SAUGOTINIEMS ŽELDINIAMS, PATVIRTINIMO“ (suvestinė redakcija nuo 2021-12-24) patvirtintų kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, 1 punkte nustatyta, kad: „1. Saugotiniems želdiniams priskiriami medžiai ir krūmai, augantys šių kriterijų priede nurodytose augimo vietose ir atitinkantys priede nurodytas rūšis ir matmenis (išskyrus šių kriterijų 2 punkte nustatytas išimtis, susijusias su būkle, rūšimis ar augimo vieta). “ Minėtu nutarimu patvirtintų kriterijų 2.1 papunktyje inter alia nustatyta, kad medžiai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti. Minėto nutarimo priede, reglamentuojančio saugotinų medžių kriterijus, nustatyta, kad saugotiniems medžiams priskirtinų medžių kamieno skersmens parametrai nustatomi 1,3 m aukštyje. Minėto nutarimo priedo 7.1 punkte, reglamentuojančio saugotinų medžių, augančių valstybinėje žemėje (kas atitinka šiame skunde nagrinėjamą atvejį), rūšis ir kamienu skersmenis 1.3 m aukštyje, nustatyta, kad saugotiniems želdiniams priskiriami: „20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės. “.

Skundžiamu nutarimu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė D. G.-B. sprendė, kad visi nupjauti medžiai (medžių rūšys) patenka į minėto nutarimo priedo 7.1 punkte nurodytą medžių sąrašą, nes taip nurodyta 2024 m. sausio 19 d. Neteisėtai nupjautų/sužalotų medžių matavimo akte. Skundžiamu nutarimu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė D. G.-B. taip pat sprendė, kad visų nupjautų medžių skersmenys atitinka minėtu nutarimu reglamentuotą saugotino medžio kamieno skersmenį 1,3 m aukštyje, nes toks pamatuotas skersmuo kelme (cm) yra nurodytas nupjautų medžių matavimo akte ir fiksuotas nupjautų medžių kamienų prie pat dirvožemio foto nuotraukomis. Vertinant minėtas aplinkybes pažymėta, kad drebulė ir baltalksnis nėra įtraukti į saugotinus želdinius. Miškinė kriaušė pažymėta, kaip blogos būklės, kamienas su išpuvusiu viduriu, dėl ko minimas medis taip pat negali būti priskirtas prie saugotinų želdinių. Be to, ir medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra mažesnis nei 20 cm, nėra įtraukti saugotinus želdinius. Taip pat ir medžių kamienų apimtis buvo matuota nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimui Nr. 206 nustatytų matavimų reikalavimų, t. y., matavimai turi būti atlikti 1,3 m aukštyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nėra nustatyti ANK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymiai, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl ANK 281 straipsnio 2 dalies inkriminavimo, pripažintinas neteisėtu ir naikintinu.

Be to, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyrius ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ūkininkui L. P. iš laisvos valstybinės žemės fondo suprojektavo žemės ūkio paskirties sklypus nuomai, esančius Žeimių sen., Žeimių kadastro vietovėje: 1,68 ha (projektinis (duomenys neskelbtini)) ir 0,52 ha (projektinis (duomenys neskelbtini)). 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo pasirašyta Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis (duomenys neskelbtini). <...> 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Žeimių seniūnijos Žeimių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas. 2023 m. Kauno apskrities Jonavos rajono Žeimių seniūnijos Žeimių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas numato suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei žemės servitutus. Pažymi, kad pagal žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas sąlygas ir galiojančias tvarkas ir metodikas, ūkininkas L. P. turi teisę per puse metų nuo projekto patvirtinimo toliau tvarkytis suprojektuotą žemės sklypą Žeimių sen., Žeimių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini): daryti geodezinius matavimus, pasirašyti ir įsiregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės plotus naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti.“. Nurodytos aplinkybės patvirtina skundžiamo nutarimo konstatuotas (tačiau Aplinkos apsaugos departamento nevertintas) aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - L. P., medžių kirtimą vykdė kaip teisėtas žemės sklypo valdytojas, suformuotame valstybinės žemės sklype, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl ANK 281 straipsnio 4 dalyje inkriminavimo, taip pat pripažintinas neteisėtu ir naikintinu. Atsižvelgiant į visą tai, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos ministerija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, jog valstybinėje žemėje medžių pjovimo darbus organizavo L. P. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priedo 7.1 punkto; Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 13 straipsnio 1 dalies; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio bei Jonavos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių reikalavimus. Savo neteisėtais veiksmais L. P. padarė 2 385, 75 Eur vertės žalą gamtai. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Skunde nurodoma, kad drebulė, baltalksnis, miškinė kriaušė ir gluosnis kurio pamatuotas skersmuo kelme yra 16 cm, augantys valstybinėje žemėje, kaip medžio rūšys, nėra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021-12-24) patvirtintų kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, priedo 7.1 punkte, reglamentuojančio saugotinų medžių, augančių valstybinėje žemėje, rūšių sąrašą, todėl yra nesaugotini, o 2024 m. sausio 19 d. Neteisėtai nupjautų/sužalotų medžių matavimo akte, nurodytos lentelės punktai: 2, 3, 4, 10 ir 13, pripažintini neteisėtais, kaip grindžiamais matavimais, atliktais nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 nustatytų matavimų reikalavimų - 1,3 m aukštyje, todėl priimant skundžiamą nutarimą nėra nustatyti ANK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymiai, o skundžiamas nutarimas dalyje dėl ANK 281 straipsnio 2 dalies inkriminavimo, pripažintinas neteisėtu ir naikintinu. Taip pat, Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - L. P., medžių kirtimą vykdė kaip teisėtas žemės sklypo valdytojas, suformuotame valstybinės žemės sklype, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl ANK 281 straipsnio 4 dalyje inkriminavimo, taip pat pripažintinas neteisėtu ir naikintinu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priedo 7.1 punkte nurodyti žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose : valstybinėje ir savivaldybių žemėje saugotinų medžių ir krūmų kriterijai - 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad neteisėtas želdinių naikinimas - tiesioginis ar netiesioginis mechaninis ar cheminis poveikis želdiniams ar jų aplinkos sąlygų pakeitimas, dėl kurio pažeidžiamos želdinių gyvybinės funkcijos, želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neturint galiojančio leidimo, sprendimo ar nesumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos, atitinkamai 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau - leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau - sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Kaip pažymėta Skundžiamame nutarime L. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kauno apskrities Jonavos rajono Žeimių seniūnijos Žeimių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, pažymėjo, kad pagal žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas sąlygas ir galiojančias tvarkas ir metodikas, jis turi teisę per pusę metų nuo projekto patvirtinimo toliau tvarkytis suprojektuotą žemės sklypą Žeimių šen., Žeimių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini): daryti geodezinius matavimus, pasirašyti ir Įsiregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės plotus naudoti žemės ūkio veiklai. Skundžiamame nutarime teisingai ir pagrįstai konstatuota, kad Įsakymas savaime nesuteikė L. P. teisės užsiimti želdinių tvarkymo veikla, taip pat kirsti saugotinus medžius be leidimo. Medžių kirtimas nėra veiksmas, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę atlikti be žemės savininko (valstybės) sutikimo, galiojančio leidimo kirsti saugotinus medžius. L. P. galėjo daryti geodezinius matavimus, pasirašyti ir įregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės plotus naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. P. valstybinės žemės nuomos pasirašytos ir įregistruotos sutarties nepateikė, žemės savininko sutikimo kirsti medžius, leidimo kirsti saugotinus medžius nepateikė.

L. P. skunde nurodo, kad dalis pašalintų medžių nepriskiriami saugotiniems, o 2024 m. sausio 19 d. Neteisėtai nupjautų/sužalotų medžių matavimo akte, nurodytos lentelės punktai: 2, 3, 4, 10 ir 13, pripažintini neteisėtais, kaip grindžiamais matavimais, atliktais nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 nustatytų matavimų reikalavimų -1,3 m aukštyje, tačiau tai prieštarauja suformuotai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai.

Nors šioje byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-542-464/2018 nagrinėdama tokio pobūdžio bylą, kai iškertami nesaugotini medžiai yra konstatavęs, kad „Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek saugomiems tiek nepriskirtiems prie saugomų medžiams kirsti leidimas, kai šie medžiai yra viešosios nuosavybės objekte, yra reikalingas, o kiti, nei pats žemės sklypo savininkas, subjektai negali savavališkai nuspręsti, kuriuos medžius galima iškirsti. Tokį vertinimą pagrindžia vien jau tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu yra patvirtinta Želdinių atkuriamosios vertės įkainių metodika, kurioje tiek saugomi, tiek nesaugomi medžiai priskirti atitinkamai grupei ir, priklausomai nuo būklės, apskaičiuojamas jų atkuriamosios vertės įkainis. Inter alia, dėl nesaugotinų medžių vertės ir gamtosauginės reikšmės yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-353-241/2018 už neteisėtą nesaugotinų medžių iškirtimą valstybinėje žemėje priteisė visą aplinkai padarytos žalos dydį. Taigi, kaip matyti apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nesaugotini medžiai nėra mažiau vertingi nei saugotiniems priskirti medžiai.

Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis Skundžiamu nutarimu padaryta teisinga ir pagrysta išvada, kad fizinis ir juridinis asmuo, kuris nėra želdynų ir želdinių savininkas, želdynų ir želdinių valdytojas ar įgaliotas vykdyti darbus, iškirtęs ar kitaip sunaikinęs želdinius (medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas) privalo atlyginti žalą aplinkai neišskiriant, ar želdiniai yra priskirtini saugotiniems, ar ne. Negalima savavališkai naikinti valstybei priklausančiame žemės sklype želdinius nesuderinus sklypo tvarkymo darbus su atitinkamomis institucijomis ar nesuderinus su valstybinio sklypo savininku (valstybe). Atsižvelgiant į visą tai, prašo palikti nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas M. S. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad L. P. minimą žemės plotą nuomavosi todėl, ANK 281 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju aplinkosaugininkai neatliko savo pareigų, t. y. radę nupjautus medžius jų neišmatavo. Nuotraukos nėra susietos su jų pateikta lentele. Nėra įrodyta kaltė, bei padaryti pažeidimas, atsižvelgiant į tai skundžiamas nutarimas turi būti naikintinas.

Teismo posėdyje institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė D. G.- B. palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Papildė, jog nutarime nėra nurodyta, jog visi nupjauti medžiai yra saugotini, nutarime nėra diferencijuota kurie medžiai saugotini, kurie ne. Nukirstų medžių skersmenys pamatuoti kelme, kadangi nukirsti medžiai jau buvo išvežti iš jų pamatuoti 1,3 m. aukštyje nebuvo galimybės. Norint nupjauti nors vieną saugotiną medį yra būtinas leidimas. Teismui yra pateikti dokumentai, nuo kada L. P. tapo nuomotoju. Pažeidimo padarymo metu, jis nuomotoju nebuvo t. y., pažeidimai padaryti 2024 m. sausį, o nuomos sutartis sudaryta 2024 m. gegužę. Be to, žemės sklypas nuomotojui buvo skirtas žemės ūkio veiklai, o medžių kirtimas nėra žemės ūkio veikla. Taip pat beržas, gluosnis, kriaušė yra saugotini medžiai. Atsižvelgiant į visą tai, prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad L. P. veiksmuose pagrįstai konstatuota administracinių nusižengimų, numatytų ANK 281 straipsnio 2, 4 dalyse, sudėtis.

ANK 281 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, naikinimą ir užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki devynių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą ne miško žemėje įveistų ar natūraliai augančių medžių naikinimą ir užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiasdešimt iki vieno šimto šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. P. 2024 m. sausio 10-15 dienomis valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturint nustatyta tvarka savivaldybės išduoto leidimo, nesuderinus sklypo tvarkymo darbų su valstybinio sklypo savininku (valstybe) adresu (duomenys neskelbtini), (koordinatės (duomenys neskelbtini)), nupjovė 3 beržus, 3 gluosnius, 7 drebules, 1 baltalksnį, 1 miškinę kriaušę. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme nustatytus reikalavimus, padarė žalą aplinkai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyrius ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ūkininkui L. P. iš laisvos valstybinės žemės fondo suprojektavo žemės ūkio paskirties sklypus nuomai, esančius Žeimių sen., Žeimių kadastro vietovėje: 1,68 ha (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,52 ha (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023-08-14 buvo pasirašyta Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis (duomenys neskelbtini) <...> 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Žeimių seniūnijos Žeimių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas. 2023 m. Kauno apskrities Jonavos rajono Žeimių seniūnijos Žeimių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas numato suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei žemės servitutus. Pažymi, kad pagal žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas sąlygas ir galiojančias tvarkas ir metodikas, ūkininkas L. P. turi teise per puse metų nuo projekto patvirtinimo toliau tvarkytis suprojektuota žemės sklypą Žeimių šen., Žeimių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini): daryti geodezinius matavimus, pasirašyti ir įsiregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės plotus naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti“. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2024 m. gegužės 30 d.

2024 m. sausio 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybos skyriuje buvo gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad Jonavos r. sav., Žeimių sen. Kertamas miškas, nežino ar teisėtai. Kauno MKS pareigūnai 2024 m. sausio 10 d. atliki pranešime nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešime nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) (vietos koordinatės WGS (duomenys neskelbtini)) priskirtoje ne miško žemės ūkio paskirties žemėje vykdomi krūmų ir medžių pjovimo darbai.

2024 m. sausio 17 d. buvo pradėta vietos apžiūra. Apžiūros aktu nustatyta, kad 2024 m. sausio 19 d. papildomos apžiūros metu išmatuoti nupjautų kelmų skersmenys: drebulė – 19 cm; beržas – 25cm; beržas – 20 cm; gluosnis – 21 cm; gluosnis – 16 cm; drebulė – 23 cm; drebulė – 22 cm; drebulė – 35 cm; drebulė – 27 cm; beržas – 34 cm; drebulė – 26 cm; drebulė – 28 cm; gluosnis – 32 cm; baltalksnis – 16 cm; laukinė kriaušė (pažeista – supuvusi) – 51 cm; drebulė – 47 cm. Nupjautų medžių stiebų šalia rasta nebuvo, medžiai su šakomis išvežti ir sukrauti rietuvėje už 2 km. Apžiūros metu L. P. neturėjo nuosavybės dokumento, nuomos sutarties, leidimo ar sutikimo kirsti želdinius valstybinėje žemėje, el. paštu L. P. atsiuntė 2023 m. rugpjūčio 18 d. „Žemės reformos žemėtvarkos projekto Rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priedo 7.1 punkte nurodyti žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose: valstybinėje ir savivaldybių žemėje saugotinų medžių ir krūmų kriterijai - 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 nustatyti matavimo ai – kelmo skersmuo 1,3 m. aukštyje.

Šiuo aspektu sutiktina su pareiškėju, jog nupjautų medžių kamienai nebuvo matuoti 1,3 m. aukštyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nupjauti medžiai buvo pašalinti iš nukirtimo vietos ir jų išmatuoti nustatytame aukštyje aplinkos apsaugos darbuotojai neturėjo jokios galimybės. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų medžiai buvo nuvežti ir sukrauti rietuvėje už 2 km. Krūvose guli daugybė nupjautų medžių ir atrinkti būtent nupjautus L. P. medžius butų buvę sudėtinga ar net neįmanoma. Taip pat pažymėtina, jog dauguma nukirstų medžių skersmenys: beržai – 20-34 cm; drebulė – 19-47 cm; gluosnis – 16-32 cm, nors ir matuoti ne 1,3 m. aukštyje yra žymiai platesni nei 20 cm, todėl abejotina jog medžio 1,3 m. aukštyje esantis kamienas galėjo būti mažesnis nei 20 cm. Be to, Institucija tiek atsiliepime, tiek it posėdžio metu pažymėjo jog nutarime nėra diferencijuoti saugomi ir nesaugomi medžiai, akivaizdu jog dalis jų buvo saugomi ir be leidimo negalėjo būti pjaunami.

Taip pat pažymėtina, kad privačioje ir valstybinėje (valdomoje žemės valdytojo) žemėje ar Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose augančius saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint Jonavos rajono savivaldybės mero išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar galiojančiu Mero sprendimu leisti kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ir sumokėjus Administracijos, pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją į Administracijos nurodytą sąskaitą. Nagrinėjamu atveju L. P. medžių kirtimo darbų su sklypo savininku (valstybe), bei Jonavos r. sav. nederino, leidimo neturėjo, todėl darytina išvada, kad medžiai buvo kertami savavališkai.

Be to, sutiktina ir su Institucijos atstovės argumentu, jog nuomos sutartis buvo sudaryta po administracinių nusižengimų padarymo t. y., administraciniai pažeidimai padaryti 2024 m. sausio mėn., o sutartis sudaryta tik 2024 m. gegužės 30 d. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesys ir į tai, jog net ir valstybinės žemės nuomos sutartis nesuteikia žemės nuomotojo teisių, nes būtent nuomotojas yra žemės savininkas, todėl nuomos sutartis nesuteikia teisių savavališkai, nesuderinus su nuomotoju, bei negalus atitinkamų leidimų, spręsti medžių pjovimo darbų. Nuomos sutarties 3 punkte yra numatyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Šiuo atveju, miško naikinimas nėra žemės ūkio paskirties darbai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1058-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo L. P. skundas netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, jog skundas netenkintinas, prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo L. P. skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1058-2024 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24230025041 medžiagą grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno ABNS.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė