Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat skundžiamu nutarimu J. G. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Institucija skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu J. G. atžvilgiu nutraukti bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą dėl J. G. kaltės padarius šį pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. G. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas AB „P.“ filialui (duomenys neskelbtini) sūrinė priklausantį pienovežį „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime kliudė prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės stovėjusį dviračių pastatymo stovą ir jį apgadino. Po eismo įvykio pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, nepranešęs policijai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 324 p. reikalavimus, tai yra padarė ne tik ATPK 127 str. 2 d., tačiau ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, jog J. G. veiksmai – nepranešimas policijos pareigūnams ir išvažiavimas iš eismo įvykio vietos - tik formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, tai yra nesuprasdamas, kad dviračių stovą jis ne tik pastūmė iš vietos, bet jį ir apgadino. Tačiau su šiais motyvais nėra pagrindo sutikti.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, J. G. teismo posėdžio apylinkės teisme metu paaiškino, jog važiuodamas pienovežio galu kliudė prie parduotuvės stovėjusį dviračių pastatymo stovą ir jį sulankstė, pastūmė iš vietos, sustojęs stovą pastatė atgal į vietą. Tvirtino nesupratęs, kad pastumdamas stovą jį ir apgadino (39-40 b.l.). Savo pirminiame paaiškinime, beje, pateiktame tik praėjus beveik pusei metų nuo pažeidimo padarymo, J. G. nurodė apgadinęs dviračių pastatymo stovą, jį pakėlęs ir pastatęs į vietą. Priežasčių dėl kurių pasitraukė iš įvykio vietos negalėjo nurodyti (14 b.l.). Tiesa, tiek nukentėjusioji tiek J. G. patvirtino, jog dviračių pastatymo stovas buvo apgadintas ir anksčiau, tačiau, iš eismo įvykio vietos nuotraukų bei nukentėjusiosios D. P. parodymų (3, 40 b.l.) matyti, jog po eismo įvykio dviračių pastatymo stovas buvo akivaizdžiai sulankstytas bei netgi „išrautas“ iš šaligatvio. Taigi, eismo įvykio metu padaryta žala buvo akivaizdi. Tai, beje, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusioji dėl padarytų dviračių stovo apgadinimų kreipėsi į policijos pareigūnus, o atsižvelgus į nustatytas įvykio aplinkybes bei užfiksuotus pažeidimus darytina išvada, kad J. G. suprato savo veiksmais apgadinęs svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog J. G. nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino tik tuomet, kai ši, įtardama, jog apgadinti stovą galėjo AB „P.“ priklausantis pienovežis, pradėjo klausinėti pienovežių vairuotojų, kas tai padarė (7 b.l.). Aplinkybė, jog pažeidėjas, praėjus kuriam laikui po įvykio, atlygino padarytą žalą, taip pat leidžia daryti išvadą, jog jam buvo suprantama, kad dviračių pastatymo stovą apgadino (o ne tik pastūmė) būtent jis ir tai leidžia tvirtinti, jog J. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei padėti jį išsiaiškinti.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad J. G. suprato ne tik tai, kad vairuodamas transporto priemonę apgadino svetimą turtą, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningas klydimas dėl savo veiksmų teisėtumo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog J. G. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis baustinas ir už šio pažeidimo padarymą.

Vadovaujantis ATPK 30 str. 2 d., skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, J. G. yra dirbantis, pažeidimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą bei, dar iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 d. ir 2 d.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Visgi pažymėtina, jog skundžiamu nutarimu skirdamas J. G. administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d., apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, kad jis yra baustas už KET pažeidimą. Kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (16-18 b.l.) pažeidimo, už kurį buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, padarymo metu J. G. nebuvo baustas administracine tvarka ir nebuvo pagrindo pripažinti esant jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 str. 1 d. 5 p. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes – pats pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, eismo įvykiu buvo padaryta palyginti nežymi žala, kuri buvo atlyginta, nukentėjusioji D. P. J. G. pretenzijų neturi.

ATPK 130 str. 1 d. sankcija vairuotojams numato alternatyvias nuobaudas – baudą nuo 868 Eur iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ATPK 30¹ str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atsižvelgiant pirmiau į paminėtas aplinkybes, J. G. asmenybę (pažeidimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, dirbantis AB „P.“ pienovežio vairuotoju, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės), taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatuotina, jog eismo įvykio vietos palikimas, šiuo atveju, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – piniginė bauda bei ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kas nagrinėjamu atveju J. G. reikštų ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio praradimą, galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga tiek padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tiek pažeidėjo asmenybei. Darytina išvada, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos žalos mastą, administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta minimali bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra pakankama priemonė ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimo dalį, kuria J. G. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:

J. G. pripažinti padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) (2997 Lt) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. šią nuobaudą subendrinti su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nutarimu jam skirta nuobauda už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą ir J. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) (2997 Lt) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas neskundžiamas.