- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2-37-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00364-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG“, „Herbosch-Kiere N. V.“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG“ ir „Herbosch-Kiere N. V.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovų „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG“ ir „Herbosch-Kiere N. V.“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „TEC Infrastructure“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Vokietijos įmonė „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & Co. KG“ (ankstesnis pavadinimas „Hecker Bau & GmbH Co. KG“) ir Belgijos įmonė „Herbosch-Kiere N. V.“ (toliau kartu – ir ieškovai) pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydami iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir atsakovė) solidariai priteisti 330 779,60 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jie, kaip jungtinės veiklos partneriai, 2020 m. rugsėjo 4 d. su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. 34-2020-193 (toliau – ir sutartis, rangos sutartis). Sutartimi šalys susitarė, kad bus įgyvendinamas objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio bangolaužio, Vėtros g., Klaipėda, ir pietinio bangolaužio, Smiltynės g., Klaipėda, rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas“ (toliau – ir objektas) I statybos etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo techninis projektas (toliau – techninis projektas) ir ieškovės vykdys sutartyje numatytus statybos rangos darbus. Sutarties vykdymo metu dėl specifinių jos vykdymo sąlygų nuolat atsirasdavo objektyvus papildomų darbų poreikis, kuris reiškė reikšmingą galutinės sutarties kainos padidėjimą. Dėl dalies papildomų darbų atlikimo šalys susitarė, tačiau dėl tam tikros dalies papildomų darbų įsigijimo ir jų kainos šalims nepavyko pasiekti susitarimo. Kadangi dėl šių aplinkybių dalies sutarties vykdymas tapo nebegalimas (be papildomų darbų neįmanoma tinkamai užbaigti visų sutartimi sutartų darbų), šalys 2023 m. kovo 17 d. sudarė taikos sutartį (toliau – ir taikos sutartis), kuria, be kita ko, susitarta dėl sutarties nutraukimo dalies likusių atlikti darbų atžvilgiu. Taikos sutartimi taip pat buvo aptartos ir ieškovų atsakovei reikštos, tačiau neišspręstos pretenzijos ir kiti klausimai. Visų neišspręstų pretenzijų ir kitų klausimų sąrašas išdėstytas taikos sutarties priede Nr. 5, kurio III dalies C33 eilutėje nurodyta, kad yra neišspręstos ieškovų pretenzijos dėl išlaidų, patirtų sandėliuojant akmenis AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, atlyginimo. Ieškovai pirko akmenis atsakovės įsigytiems akmenų metinio įrengimo darbams atlikti, tačiau taikos sutartimi nutraukus sutarties dalį ir sutarus, kad ieškovai likusių akmenų metinio įrengimo darbų nebeatliks, o atsakovė skelbs naują viešąjį pirkimą dėl akmenų metinio įrengimo darbų, šalys 2023 m. birželio 22 d. sudarė susitarimą dėl sutarties ir taikos sutarties įgyvendinimo, pagal kurį atsakovė įsigijo iš ieškovų sandėliuojamus akmenis. Nors akmenų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2023 m. rugpjūčio 16 d., tačiau atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl dalies įsigytų akmenų ir tik 2023 m. rugsėjo 27 d. raštu patvirtino visų akmenų perėmimą. Akmenys buvo pristatomi skirtingais kiekiais ir sandėliuojami nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d., iš viso nuo 2022 m. lapkričio 4 d. buvo sandėliuojama 11 196 t akmenų, sandėliavimo plotas – 4 560 kv. m. Nors nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. už akmenų sandėliavimą turėjo mokėti juos iš ieškovų įsigijusi atsakovė, tačiau jį padengė tik dalį kaštų, todėl ieškovai, siekdami išvengti ginčų su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, patys iki 2023 m. rugsėjo 29 d. dengė akmenų sandėliavimo kaštus. Ieškovai už akmenų sandėliavimą 2021 m. balandžio 19 d.–2023 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu patyrė 245 601,24 Eur išlaidų. Prie patirtų išlaidų pridėtinos 42 479,66 Eur pridėtinės išlaidos ir 42 698,70 Eur finansavimo išlaidos. Taigi, atsakovė iš viso ieškovams privalo solidariai atlyginti 330 779,60 Eur už akmenų sandėliavimą, nes ieškovų išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės (pirkimo dokumentų, techninio projekto netikslumų, projektavimo klaidų).
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei triplike pareiškė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-205-459/2025 (dabar Nr. e2-64-459/2026; byla dėl akmenų kiekio) ir Nr. e2-366-796/2025 (dabar Nr. e2-129-796/2026; byla dėl grunto). Nurodė, kad byloje dėl akmenų kiekių yra nagrinėjamas klausimas dėl ieškovų netinkamo sutarties vykdymo ir dėl ieškovų nesudėtų akmenų kiekių. Minėtoje byloje atsakovė įrodinėja, kad ieškovai faktiškai atliko daug mažiau akmenų darbų, negu privalėjo atlikti pagal sutartinius įsipareigojimus. Teismui nustačius, kad ieškovai neatliko dalies akmenų darbų ir nesudėjo akmenų ten, kur privalėjo sudėti, tai nagrinėjamoje byloje tiesiogiai reikš, jog ieškovai nepagrįstai sandėliavo akmenis, kurių nesudėjo, nors privalėjo panaudoti darbams atlikti, kuriuos buvo galima atlikti. Byloje dėl grunto sprendžiama dėl ieškovų veiksmų, iškasant daugiau grunto, nei buvo reikalinga pagal techninį projektą. Tai lėmė papildomą reikalingų akmenų poreikį. Teismui nustačius, kad papildomas akmenų kiekis buvo užsakytas dėl ieškovų kaltės, t. y. dėl per daug iškasto grunto, tai turės esminę reikšmę nagrinėjamos bylos baigčiai, nes tokiu atveju atsakomybė už papildomų akmenų sandėliavimo išlaidas teks ieškovėms. Taigi, bylose dėl akmenų kiekio ir grunto nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Jeigu teismas nesustabdys nagrinėjamos bylos, jam teks pačiam nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus ir neišvengiamai spręsti specifinius klausimus, dėl kurių yra pradėtos atskiros bylos, todėl bylos sustabdymu siekiama išvengti prieštaringų teismo sprendimų skirtingose bylose priėmimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovai prašė atmesti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad atsakovės akcentuojamose bylose nagrinėjamos faktinės aplinkybės nėra priežastiniu ryšiu susijusios su akmenų sandėliavimo išlaidomis, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo stabdyti bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-205-459/2025 (dabar Nr. e2-64-459/2026) ir Nr. e2-366-796/2025 (dabar Nr. e2-129-796/2026) ir įsiteisės šiose bylose priimti galutiniai procesiniai teismo sprendimai.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo iš atsakovės priteisti nuostolių atlyginimą už akmenų sandėliavimą tuo pagrindu, jog ieškovai šias išlaidas patyrė tikėdamiesi atlikti akmenų metinio įrengimo darbus, dėl kurių galiausiai buvo nutraukta rangos sutarties dalis. Nors ieškovų vertinimu nurodytose konkrečiose bylose jų išnagrinėjimo rezultatai neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog nagrinėjant civilines bylas dėl akmenų kiekio ir grunto bus tiriamos faktinės aplinkybės, kurios iš dalies tirtinos ir vertintinos nagrinėjamoje byloje. Tai reiškia, kad šioje proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas manyti, jog kitose bylose nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
7. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, tačiau proceso ekonomiškumas ir greitumas neturi kenkti proceso kokybei ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismo vertinimu, bylos sustabdymas užvilkina bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau priimant procesinį sprendimą turi būti atsižvelgiama ir į teisėtų lūkesčių, proporcingumo principus. Šiuo konkrečiu atveju teismas įvertino, kad bylos nagrinėjimo sustabdymas nepažeidžia proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų.
8. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos esmę, atsižvelgęs į šalių argumentus, ginčų esmę atskirose bylose, nurodomas faktines aplinkybes, nutarė, kad atskirai nagrinėjamose civilinėse bylose gali būti nustatytos faktinės aplinkybės ir dėl jų atliekamas vertinimas, dėl to gali būti priimti prieštaringi sprendimai dėl tų pačių faktinių aplinkybių skirtingo vertinimo, tų pačių sutarties sąlygų skirtingo aiškinimo, nors ir skirtingų reikalavimų (ieškinių dalykų) pagrindu. Nagrinėjamose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktos išvados, bylų išnagrinėjimo rezultatai gali turėti privalomąją, įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią šioje byloje, todėl tai patvirtina egzistuojantį privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą. Teismas priėjo išvadą, kad yra teisinis pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes civilinėse bylose dėl akmenų kiekio ir grunto nustatytos faktinės aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir atmesti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, remdamasis prielaidomis, bylą sustabdė nepagrįstai, nes bylose dėl akmenų darbų kiekių ir (ar) grunto nustatyti faktai neturės įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios nagrinėjamai bylai. Teismas padarė prielaidą, kad kitose bylose nustatytos faktinės aplinkybės gali turėti įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią, nors CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byla gali būti sustabdoma tik įsitikinus kitose bylose nustatytinų faktinių aplinkybių reikšmingumu stabdomai bylai.
9.2. Skundžiama nutartis yra be motyvų, nes teismas neįsitikino, kad kitose civilinėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai. Teismas nenurodė nė vienos faktinės aplinkybės, kuri bus nustatoma bylose dėl akmenų kiekio ir grunto bei kuri turės reikšmę nagrinėjamai bylai, kodėl teismas tokių aplinkybių negali nustatyti pats. Teismas palaikė atsakovės argumentus dėl bylos sustabdymo, tačiau tai nėra tinkamas nutarties sustabdyti bylą motyvavimas.
9.3. Atsakovės argumentai dėl bylos sustabdymo yra nepagrįsti. Byloje dėl akmenų kiekio sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovų atliktų akmenų metinio įrengimo darbų kiekių, tačiau nurodytoje byloje nėra ginčo, kad ieškovai tam tikrų akmenų metinio įrengimo darbų atlikti neturėjo (pagal taikos sutartį), nes juos turėjo atlikti naujai atsakovės samdomas rangovas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl akmenų sandėliavimo kaštų atlyginimo. Sandėliuoti akmenys nebuvo panaudoti dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių ir vėliau parduoti atsakovei, kuri, pasamdžiusi naują rangovą, sandėliuotus akmenis turėjo panaudoti metinio įrengimo darbams atlikti. Taigi, jei byloje dėl akmenų kiekio būtų nuspręsta, jog ieškovai neatliko kažkokių akmenų metinio įrengimo darbų, tai nesudarys pagrindo spręsti, jog šiems darbams atlikti ieškovai galėjo ar turėjo panaudoti aptariamus sandėliuotus akmenis.
9.4. Byloje dėl grunto sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovų papildomai atliktų, tačiau atsakovės neapmokėtų akmeninio metinio įrengimo darbų, kuriuos ieškovai turėjo atlikti ir atliko, nes atsakovės pateikta informacija apie dugno altitudes buvo klaidinga. Nors atsakovė nurodė, kad papildomas akmenų kiekis buvo užsakytas dėl ieškovų kaltės, t. y. dėl per daug iškasto grunto, tačiau sandėliuoti akmenys nebuvo pirkti tariamos „duobės“ užpildymui. Sandėliuoti akmenys buvo įsigyti sutartiniams akmenų metinio įrengimo darbams atlikti, tačiau dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių ieškovai šių akmenų negalėjo ir neturėjo įrengti. Taigi, net jei byloje dėl grunto teismas nuspręstų, kad ieškovai užsakė ir įrengė papildomą akmenų kiekį tariamai iškastai „duobei“ užpildyti, tai neturės reikšmės nagrinėjamai bylai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovė prašo netenkinti jo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Įrodinėjimo dalykas bylose dėl akmenų kiekių, grunto ir nagrinėjamoje byloje dėl akmenų sandėliavimo išlaidų yra tiesiogiai susijęs, nes bylose turimos nustatyti reikšmingos aplinkybės yra tapačios. Ieškovai, susidūrę su atraminių sienučių įrengimo kliūtimis, privalėjo vykdyti akmenų darbus visose kitose vietose, kuriose nebuvo kliūčių juos vykdyti. Ten, kur ieškovai deklaravo visiškai atlikę akmenų darbus, darbų perėmimo metu paaiškėjo akmenų trūkumų ir nesutvarkytų plotų. Didžioji sandėliuojamų akmenų dalis (8 980,53 t) pagal dydį tiko darbams tose vietose tinkamai atlikti ir užbaigti, bet ieškovai nevykdė nurodymų sudėti trūkstamus akmenis, o tam tinkamus akmenis tiesiog sandėliavo.
10.2. Jeigu byloje dėl akmenų kiekio teismas konstatuotų, kad ieškovai faktiškai sudėjo mažiau akmenų, negu deklaravo sudėję, tai būtų pagrindas teismui nagrinėjamoje byloje atmesti ieškovų argumentą, esą jie technologiškai nebegalėjo tęsti akmenų darbų ir dėl to pagrįstai sandėliavo atlikusius akmenis. Jeigu byla dėl akmenų sandėliavimo išlaidų nebūtų sustabdyta, atsakovė būtų priversta įrodinėti visas tas pačias aplinkybes, kurias įrodinėja byloje dėl akmenų kiekio.
10.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodinėja, kad dugno altitudžių skirtumų problemos lėmė poreikį įsigyti ir sandėliuoti daugiau akmenų. Dugno altitudžių skirtumų problema yra kitos bylos dėl grunto nagrinėjimo objektas. Grunto byloje atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovai iškasė pernelyg didelę duobę, neatitinkančią techninio projekto sprendinių, dėl to padidėjo akmenų poreikis. Jeigu byloje dėl grunto teismas konstatuos minėtą faktą, tuomet nagrinėjamoje byloje šis faktas bus prejudicinis ir taps pagrindu teismui atmesti ieškovų argumentus dėl to, jog dugno altitudžių skirtumų problema lėmė papildomas akmenų sandėliavimo išlaidas.
10.4. Byloje dėl akmenų kiekio ir byloje dėl grunto teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai turės prejudicinę galią nagrinėjamai bylai dėl akmenų sandėliavimo išlaidų. Šį prejudicinį ryšį pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl egzistuoja privalomasis bylos sustabdymo pagrindas. Nesustabdžius nagrinėjamos bylos ir teismams nustačius skirtingas aplinkybes dėl akmenų kiekio, iškasto grunto ir akmenų sandėliavimo, kiltų teismų sprendimų vykdymo atgręžimo, proceso atnaujinimo klausimai, šalys patirs reikšmingus bylos nagrinėjimo kaštus, o teismo resursai būtų panaudoti neefektyviai.
10.5. Skundžiama nutartis yra motyvuota, nes teismas ne tik išsamiai aprašė, bet ir įvertino byloje pateiktas ginčo šalių pozicijas ir argumentus dėl bylų sąsajumo, tiesioginio jų tarpusavio ryšio, šiose bylose įrodinėtinas aplinkybes bei remdamasis atsakovės pateiktais paaiškinimais bei nurodydamas teisinį bylos sustabdymo pagrindą, priėmė teisingą nutartį.
11. Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, nurodytas bylos sustabdymo pagrindas ir argumentai, patvirtinantys sustabdymo būtinumą, nes kitose bylose nustatinėjamos aplinkybės turės šiai bylai prejudicinę reikšmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bylos sustabdymo
13. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas).
15. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22 punktas).
16. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
17. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas).
18. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje Nr. e2-64-459/2026 ieškovai prašo pripažinti 2020 m. rugsėjo 4 d. šalių sudarytos rangos sutarties dalies nutraukimą neteisėtu; pripažinti, kad ieškovai neturi prievolės grąžinti atsakovei permokos, apskaičiuotos perskaičiavus ieškovės atliktų rangos darbų kiekius; priteisti pinigų sumą (užmokestį) už atliktų rangos darbų kiekių padidėjimą, nustatytą perskaičiavus ieškovų atlikus rangos darbus; priteisti ieškovų patirtas išlaidas (nuostolius) dėl atliktų rangos darbų papildomų skaičiavimų (perskaičiavimų). Šioje byloje ieškovai įrodinėja, kad atsakovė nepagrįstai dėl ieškovų kaltės vienašališkai nutraukė rangos sutarties dalį dėl nustatyto akmenų metinio įrengimo darbų kiekio trūkumo, t. y. dėl to, kad ieškovai atliko mažesnį darbų kiekį, nei šalys buvo nurodžiusios atliktų darbų aktuose ir ieškovai buvo įsipareigoję atlikti. Ieškovų teigimu, jiems turi būti paliekamas mokėjimas už pagal sutartinį metodą nustatytus ir šalių sudarytais atliktų darbų aktais patvirtintus atliktų darbų kiekius, nes nustatyti darbų kiekiai yra teisingi. Ieškovai po taikos sutarties sudarymo neva nepadarytų darbų atlikti neturėjo, o atsakovei buvo žinoma, kad ne visi šalių sudarytuose sutarties pakeitimuose dėl papildomų akmenų metinio įrengimo darbų nurodyti papildomų darbų kiekiai ieškovų yra faktiškai atlikti ir kad likusiųjų kiekių ieškovai neatliks, nes likusius kiekius atsakovė turės įsigyti naujame pirkime. Atsakovė minėtoje byloje pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovų solidariai permoką ir palūkanas už darbus bei atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovės teigimu, ieškovų atliktų darbų faktiniai kiekiai yra mažesni nei buvo nurodyta ieškovų pateiktuose dokumentuose ir šalių susitarimuose, todėl atsakovė permokėjo už akmenų darbus. Ieškovams vengiant atlikti trūkstamus rangos darbus, atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutarties dalį, kurią ieškovai vengė arba atsisakė vykdyti, ir pareikalavo grąžinti permokėtą sumą bei atlyginti trūkstamų akmenų darbų kiekių pabrangimą.
19. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-129-796/2026 ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei dėl patirtų papildomų išlaidų (nuostolių), nulemtų akmenų metinio demontavimo ir įrengimo darbų eigos sutrikdymo ir (ar) kitaip susijusių su šiais darbais išlaidų atlyginimo. Ieškovų teigimu, dėl dugno altitudžių skirtumų problemos (techninio projekto klaidų) ieškovai iš viso įrengė papildomą 10 386,40 kub. m akmenų kiekį, tačiau atsakovė neatsiskaitė už šiuos darbus ir atsisakė dalies akmenų metinio darbų (ir kitų darbų) atlikimo. Ieškovai prašomų priteisti sumų nebūtų patyrę, jeigu rangos darbų nebūtų sutrikdę akmenų metinio darbų kiekių padidėjimo, sąnašinio smėlio ir grunto taršos, akmenų ir kieto grunto, atliekant gilinimo darbus, problemos. Minėtoje byloje atsakovė laikosi pozicijos, kad dugno altitudžių skirtumų problemos nėra ir ieškovai papildomą akmenų kiekį įrengė dėl savo kaltės, t. y. iškastos pernelyg didelės duobės, kurią užpildė akmenimis ir sudėjo storesnį nei reikalaujamą pagal techninį projektą sluoksnį. Ši byla įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartimi yra sustabdyta iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-236-618/2025 (dabar Nr. e2-81-618/2026), Nr. e2-426-460/2025 (dabar Nr. e2-133-460/2026) ir įsiteisės šiose bylose priimti galutiniai procesiniai teismo sprendimai.
20. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-618/2026 (buvęs Nr. e2-236-618/2025) atmetė ieškovų ieškinį dėl išlaidų (nuostolių), patirtų dėl nustatytos grunto taršos, atlyginimo. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes nėra pasibaigęs apskundimo terminas. Šioje byloje ieškovai įrodinėjo, kad, vykdant rangos sutartyje numatytus darbus, buvo nustatyta grunto tarša, o dėl jos priverstinai sustabdžius atliekamus rangos darbus, ieškovai patyrė išlaidas (dėl baržos prastovų, prarasto laiko darbų sustabdymo metu, papildomų statybvietės valdymo išlaidų, papildomų akmenų sandėliavimo išlaidų, papildomų techninės įrangos išlaidų). Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovai sąmoningai laikė savo įrangą ir personalą prastovoje, todėl ieškovai pagal sutarties nuostatas neturi teisės į patirtų išlaidų atlyginimą. Be to, rangos sutartis buvo pakeista šalių susitarimu, įtraukiant į ją ginčo grunto kasimo darbus ir susitariant dėl galutinės darbų kainos, todėl ieškovai taip pat neįgijo teisės į išlaidų, patirtų dėl nustatytos grunto taršos, atlyginimą.
21. Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-133-460/2026 (Nr. e2-426-460/2025) šiuo metu nėra išnagrinėta, teismo posėdžiai paskirti 2026 m. vasario mėn. Minėtoje byloje nagrinėjamas ieškovų ieškinys dėl išlaidų (nuostolių), patirtų dėl neatskleistų (nenumatytų) grunto savybių, atlyginimo. Ieškovų teigimu, atsakovė nepateikė jiems informacijos apie iškastino grunto savybes. Ieškovai, atlikdami grunto kasimo darbus, susidūrė su dideliu kiekiu akmenų, kurių pirkimo dokumentai nenumatė, ir su gruntu, kurio nedrenuoto grunto kerpamojo stiprio vertė buvo didesnė nei buvo nurodyta pirkimo dokumentuose. Ieškovų prašomas priteisti išlaidas sudaro techninės įrangos papildomos darbo sąnaudos, techninės įrangos remonto išlaidos, papildomos techninės įrangos, naudotos grunto kasimo darbams, nuomos ir su nuoma susijusios išlaidos, statybvietės valdymo išlaidos, grunto savybių tyrimo išlaidos ir kt.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų Nr. e2-64-459/2026 ir Nr. e2-129-796/2026 ginčų ribas ir įrodinėjimo dalyką, prieina išvadą, kad nagrinėjamas bylas sieja tiesioginis prejudicinis ryšys. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškinio pagrindą (akmenų sandėliavimo išlaidas) įrodinėja rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjusiomis kliūtimis atlikti atraminės sienutės darbus, dėl to nebuvo galima sudėti akmenų išilgai sienutės. Atsakovė tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-64-459/2026 laikosi iš esmės analogiškos pozicijos, kad ieškovai, susidūrę su atraminių sienučių įrengimo kliūtimis, privalėjo vykdyti akmenų darbus kitose vietose, kuriose nebuvo kliūčių juos vykdyti, be to, priėmus atliktus darbus, paaiškėjo, jog ieškovai nesudėjo akmenų tam tikrose vietose, nors tą galėjo padaryti, pasitelkiant didžiąją daugumą sandėliuojamų akmenų. Dėl to atsakovė minėtoje byloje prašo grąžinti permoką už faktiškai neatliktus darbus (nesudėtus akmenis) ir atlyginti neatliktų akmenų darbų pabrangimą.
23. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-64-459/2026 bus nustatinėjamos aplinkybės, ar ieškovai (ne)atliko dalies akmenų darbų, ar turėjo galimybę sudėti akmenis, įskaitant iš sandėliuojamų akmenų atsargų. Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas nagrinėjamai bylai, nes jei būtų nustatyta, kad ieškovai neatliko darbų (nesudėjo akmenų, įskaitant sandėliuojamų), nors galėjo ir turėjo tai padaryti, tai turėtų tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, sprendžiant klausimą dėl akmenų sandėliavimo išlaidų priteisimo. Vien aplinkybės, kad šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovai nebeturėjo vykdyti akmenų įrengimo darbų, ir vėliau atsakovė nusipirko ieškovų sandėliuotus akmenis, savaime nepaneigia tiesioginio prejudicinio ryšio tarp šių bylų egzistavimo, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė įrodinėja, jog ieškovų atliktų darbų trūkumai (nesudėti akmenys) buvo nustatyti po taikos sutarties sudarymo.
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovai taip pat teigia, kad akmenų sandėliavimo išlaidos susidarė ir dėl dugno altitudžių skirtumų problemos, dėl kurios bangolaužių rekonstravimui reikėjo įsigyti daugiau akmenų nei buvo numatyta techniniame projekte. Atsakovė tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-129-796/2026 laikosi iš esmės analogiškos pozicijos, t. y. kad papildomas akmenų kiekis buvo įsigytas ir sunaudotas dėl ieškovų kaltės, nes ieškovai iškasė per didelę duobę.
25. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-129-796/2026 bus nustatinėjamos aplinkybės, ar ieškovai darbus atliko pagal techninio projekto sprendinius, ar egzistavo ieškovų nurodoma dugno altitudžių skirtumų problema, dėl to ieškovams kilo objektyvus poreikis įsigyti daugiau akmenų nei buvo numatyta techninio projekto sprendiniuose. Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas nagrinėjamai bylai, nes jei būtų nustatyta, kad ieškovų nurodoma dugno altitudžių problemos nėra, t. y. ieškovai papildomą akmenų kiekį nusipirko ir sunaudojo (t. y. nebuvo poreikio juos sandėliuoti) dėl savo kaltės (per daug iškasto grunto), tai turėtų tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, sprendžiant klausimą dėl akmenų sandėliavimo išlaidų priteisimo.
26. Taigi, aptartų Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų Nr. e2-64-459/2026 ir Nr. e2-129-796/2026 išnagrinėjimo rezultatas turės tiesioginę įtaką tam, kaip turi būti išspręsta nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesulaukus teisinio rezultato minėtose bylose, teisėtumo ir pagrįstumo, ekonomiškumo principas būtų pažeistas labiau negu šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki sprendimų minėtose bylose įsiteisėjimo. Tokio procesinio sprendimo tikslas – išvengti prieštaringų sprendimų dėl tų pačių faktinių aplinkybių vertinimo, sutrumpinant proceso trukmę ir sumažinant šalių bylinėjimosi išlaidas.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, nes teismas atskleidė klausimo dėl bylos privalomojo sustabdymo esmę, tinkamai motyvavo bylos sustabdymo priežastis. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių bylos (ne)sustabdymo argumentų, pakankamai motyvuodamas išvadas. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, tačiau kitokia apeliantų nuomonė dėl bylų sąsajumo ir tiesioginio prejudicinio ryšio egzistavimo nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą. Atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.