Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Delmetra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Delmetra“ pareiškimą atsakovei UAB „Rinkis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Delmetra“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Rinkis“.Nurodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 10 842,81 Eur sumą pagal 2014 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pareiškėja perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą iš kreditoriaus Lenkijos įmonės Przedsiębiorstwo „GÓRNY“ spółka jawna Zakład Mięsny. Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20479-808/2014 pareiškėjai iš atsakovės priteista 10 842,81 Eur skola. Atsakovė yra nemoki, prastą įmonės finansinę padėtį parodo ilgalaikiai įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Delmetra“ pareiškimą atsakovei UAB „Rinkis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.Teismas nurodė, kad prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja pateikė duomenis, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto turinio pranešimą 2015 m. gegužės 3 d. išsiuntė atsakovei, ir nurodė, kad šis pranešimas grįžo neįteiktas 2015 m. birželio 10 d. Pareiškėja 2015 m. birželio 5 d. išsiuntė pakartotinį pranešimą atsakovei, kaip teigiama – registracijos adresu Žirmūnų g. 46-8, Vilniuje. Tačiau prie pareiškimo pridėtame dokumente, 2015 m. birželio 5 d. pakartotiname pranešime apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas kitas gavėjo UAB „Rinkis“ adresas: (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis šiuo adresu UAB „Rinkis“ niekada nebuvo registruota. Todėl teismas darė išvadą, kad įrodymų apie šio pranešimo pakartotinį išsiuntimą juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (kaip to reikalauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalis) teismui nepateikta. Pareiškėjos prie pareiškimo pridėti dokumentai apie ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto turinio pranešimo siuntimą atsakovei datuoti 2015-ais metais, iki 2016 m. lapkričio 14 d. pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo praėjo pusantrų metų. Teismo vertinimu pareiškėjo deklaruojama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį, todėl pareiškėja tinkamai nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos ir jos pareiškimą teismas atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „Delmetra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja sutinka, kad 2016 m. birželio 5 d. pakartotinis pareiškimas apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųstas tik UAB „Rinkis“ adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pažymi, jog remiantis viešai prieinamais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Rinkis“ buveinė nuo 2015 m. kovo 12 d. yra registruota Vilniaus m. sav., Vilniaus m. sav. teritorijoje. Dar prieš pareiškėjai siunčiant atsakovei 2015 m. birželio 5 d. pakartotinį pareiškimą atsakovės buveinė buvo registruota adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m. sav., teritorija, prieš tai buvęs UAB „Rinkis“ registruotas buveinės adresas - (duomenys neskelbtini).Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktose ir UAB „Rinkis“ atstovo pasirašytose sąskaitose faktūrose įrašytas adresas (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas kaip UAB „Rinkis“ ir prekių pristatymo adresas. UAB „Rinkis“ neatsiėmė jai siųstos korespondencijos dviem pareiškėjai žinomais atsakovės buveinės adresais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas, todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Todėl, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba bei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kooperacijos principus, CPK normos reglamentuoja asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimo tvarką. Teismas priima ieškininį pareiškimą, kuris paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus (kreditorių) pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu. Pranešime turi būti nurodyti neįvykdyti įmonės įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų laikotarpį.Pranešimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, kad ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstine sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti įstatyme numatyti privalomi alternatyvūs pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei –skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kreditoriaus pranešimo įteikimo skolininkui tvarką būtina aiškinti taip, kad būtų užtikrinta protinga kreditoriaus teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir skolininko intereso būti informuotam apie ketinimą jam iškelti bankroto bylą pusiausvyra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus pranešti įmonei apie tokį ketinimą registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti tokį pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu.Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, juridinio asmens buveine laikoma vieta, kuri apibūdinama nurodant patalpų, kuriose ji yra, adresą ir registruojama Juridinių asmenų registre, taip pat nurodoma juridinio asmens įstatuose bei visuose kituose juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) (CK 2.44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2.47 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu juridinio asmens buveinė ir nuolatinio juridinio asmens valdymo organo ar faktinės veiklos vieta nesutampa, CK 2.49 straipsnio 2 dalies prasme juridinio asmens buveine laikytina ta vieta, kur iš tikrųjų yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Įmonės buveinės adresas nurodomas steigimo bei registravimo dokumentuose ir yra registruojamas Juridinių asmenų registre kaip neabejotinai tikslus. Pasikeitus įmonės buveinės adresui turi būti keičiami ir Juridinių asmenų registre registruoti įmonės duomenys bei dokumentai (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto turinio pranešimą atsakovei išsiuntė 2015 m. gegužės 3 d., kuris 2015 m. birželio 10 d. grįžo neįteiktas gavėjai, pakartotinį pranešimą išsiuntė 2015 m. birželio 5 d. ne atsakovės registracijos buveinės, o kitu adresu, kuriuo pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovė niekada nebuvo registruota. Todėl teismas darė išvadą, jog įrodymų apie pranešimo pakartotinį išsiuntimą juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (kaip to reikalauja ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis) teismui nepateikta.Pareiškėja atskirajame skunde atkreipia dėmesį, kad pakartotinis pareiškimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo išsiųstas ne jos registruotos buveinės adresu dėl to, kad pagal viešai prieinamus Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės buveinė nuo 2015 m. kovo 12 d. yra registruota Vilniaus m. sav., Vilniaus m. sav. teritorijoje. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktose ir atsakovės atstovo pasirašytose 2013 m. sausio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. UE/2013/2, WZ 56/2013, 2013 m. sausio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. UE/2013/3, WZ 121/2013 nurodytas prekių pristatymo adresas, kuriuo ir buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas. Atsakovė neatsiėmė jai siųstos korespondencijos abiem pareiškėjai žinomais atsakovės buveinės adresais. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėja pranešimą įteikė tinkamai, vienu iš ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų - pranešimą registruotu paštu siuntė ne tik Juridinių asmenų registre išviešintu buvusiu atsakovės buveinės adresu, bet ir kitu pareiškėjai žinomu adresu, kurį pati atsakovė yra nurodžiusi savo veiklos dokumentuose (PVM sąskaitose - faktūrose). Iš viešojo registro tvarkytojo duomenų Juridinių asmenų registre matyti, jog oficialus atsakovės UAB „Rinkis“ buveinės adresas nuo 2015 m. kovo 5 d. iki šiol yra nustatytas kaip Vilniaus miesto savivaldybė, o kitų adresų nėra žinoma. Situacija, kai atsakovei net du kartus registruotais laiškais buvo siunčiami pranešimai jos pačios nurodytais adresais, tame tarpe ir buvusiu Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įstatyme nustatytos pranešimo apie ketinimą inicijuoti atsakovei bankroto bylą tvarkos buvo laikomasi. O teismo išvada, kad nuo pranešimo siuntimo atsakovei iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo praėjo pusantrų metų, todėl dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį, vertintina kritiškai, kadangi nurodomos aplinkybės ir atsakovės buveinės registracijos vieta nuo pranešimo išsiuntimo iki šiol nėra pasikeitusios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokioje kaip nagrinėjamos bylos situacijoje negalima suabsoliutinti skolininko intereso būti informuotam apie ketinimą jam iškelti bankroto bylą, o esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja šioje byloje nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Nutartis naikintina dėl joje padaryto esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčio proceso teisės normų pažeidimo ir perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo klausimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delmetra“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinkis“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.