- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- A-595-502/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00676-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybė, atstovaujama Jonavos rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybei, atstovaujamai Jonavos rajono savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1896 nuo 2016 m. sausio 1 d. nutraukė socialinės pašalpos pareiškėjai mokėjimą. Apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota tik 2016 m. kovo 3 d. Iki pašalpos nutraukimo pareiškėjai buvo mokami 156,06 Eur ir tai buvo vienintelis jos pajamų šaltinis. Pareiškėja atsakovo nurodymu dirbo įvairius viešuosius darbus, buvo ir yra registruota Darbo biržoje. Be to, Administracijos Skyrius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 6B-09-1355 kuriame nutarė, kad pagal pareiškėjos 2016 m. kovo 24 d. pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 4357 socialinė pašalpa ir 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1659 kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir geriamą vandenį nuo 2016 m. kovo 1 d. pareiškėjai neskiriamos.
3. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2812-423/2016 panaikino Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 1896, 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 4357, 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 1659 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą-paraišką piniginei socialinei pašalpai gauti. Teismas nustatė, jog atsakovo darbuotojai tinkamai neinformavo pareiškėjos apie vykdomus buities sąlygų patikrinimus, o tai negali būti pripažinta tinkamu jų pareigos vykdymu. Be to, priimti atsakovo sprendiniai neatitiko ir gero viešojo administravimo principo. Atsakovas ir jo kviesti liudytojai patvirtino, jog jie sąmoningai neinformuodavo pareiškėjos apie patikrinimus. Teismui pripažinus veiksmų ir priimtų individualių teisės aktų neteisėtumą pareiškėjai buvo išmokėta pašalpa, tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėja jokių išmokų negavo.
4. Taip pat pareiškėja nurodė, kad jos dukra mokosi Kauno kolegijos (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje ir pareiškėja turi pareigą ją išlaikyti. Dėl atsakovo neteisėtų sprendimų pareiškėja negalėjo prasimaitinti, įsigyti vaistų, sumokėti už būsto nuomą, negalėjo deramai vykdyti pareigos dukrai, buvo priversta skolintis pinigus. Dėl vis didėjančių skolų pareiškėjos dukra buvo priversta parduoti savo butą. Tada pareiškėja tapo skolinga savo dukrai. Pareiškėja patyrė nervinę įtampą, galimybių sumažėjimą, diskomfortą ir pažeminimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė, atstovaujama Jonavos rajono savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. spalio 12 d. sprendimu panaikinus Administracijos Skyriaus 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 1896, 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 4357, 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 1659 ir įpareigojus Administracijos Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą-paraišką piniginei socialinei pašalpai gauti, atsakovas įvykdė šį įpareigojimą 2016 m. gruodžio 8 d. – išnagrinėjo iš naujo pareiškėjos prašymą-paraišką bei išmokėjo visas jai priklausančias išmokas. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 2 d. sprendime nurodė, jog „nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėja, norėdama gauti socialinę paramą, privalo sudaryti tinkamas sąlygas socialiniams darbuotojams sudaryti patikrinimo aktą, tačiau faktas, kad socialiniams darbuotojams nepavyko susisiekti su pareiškėja ir ji nebuvo informuota apie socialinių darbuotojų planuojamo vizito detales (datą, laiką), negali būti pripažįstama tinkamu pareigos sudaryti sąlygas surašyti patikrinimo aktą vykdymu. Teisės aktuose nėra detalizuota, kaip turi būti atliekami patikrinimai, kuriu metu būtu tikrinamos asmenų gyvenimo sąlygos, turimas turtas ir užimtumas. Atsakovo manymu, pareiškėja nepagrindė žalos realumo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį, skundo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik subjektyvia pačios pareiškėjos nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai.
II.
7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė jai iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat pareiškėjai priteisė 204,77 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.
8. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2812-423/2016, kuris yra įsiteisėjęs, panaikino Administracijos Skyriaus 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 1896, 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 4357, 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 1659. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas darė išvadą, jog pareiškėja, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. negaudama jokių išmokų – iš esmės netekusi pragyvenimo šaltinio, pateko į neapibrėžtą padėtį, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, todėl yra pagrindas konstatuoti žalos padarymo faktą, bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo sprendimų (neteisėtų veiksmų) ir pareiškėjos patirtos žalos. Įvertinęs tai, jog pareiškėjai socialinė pašalpa nebuvo mokama pakankamai ilgą laiką, atsižvelgdamas į pareiškėjos socialinę padėtį ir į tai, jog Kauno apygardos administraciniam teismui atsakovo sprendimus pripažinus neteisėtais ir nepagrįstais, atsakovas pervedė visas pareiškėjai priklausančias sumas, pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertintino 250 Eur suma.
III.
9. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą. Pareiškėja taip pat prašo apklausti liudytojus J. B., A. G., L. Š., taip pat prašo valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
10. Pareiškėja, be skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, dėl kurių už jai padarytą žalą priteisė tokią menką sumą (250 Eur), taip pat nemotyvavo, kodėl neapklausė pareiškėjos prašytų apklausti liudytojų. Pareiškėjos manymu, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neteisingas. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Atsakovo padarytas pažeidimas turėjo ypatingai sunkias pasekmes (prarastas būstas, metus laiko teko gyventi be pajamų, skolos, pergyvenimai, nepatogumai ir kt.), svarbu ir tai, kad pasekmes panaikinti, pvz. įsigyti parduotą butą – neįmanoma.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą, papildomai nurodant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialinės teisės normas ir nėra kitų pagrindų, dėl kurių galėtų būti tenkinamas pareiškėjos apeliacinis skundas. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146- 1135/2010, kurioje buvo priteistas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, taip pat nurodo, jog teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, nepagrįstai nutraukiant socialinės pašalpos pareiškėjai mokėjimą ir kompensaciją už būsto šildymą, karštą ir geriamą vandenį, atlyginimo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu neturtinės žalos dydžiu nesutinka, o apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjai priteisė tik 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsakovo padarytas pažeidimas turėjo ypatingai sunkias pasekmes (prarastas būstas, metus laiko teko gyventi be pajamų, skolos, pergyvenimai, nepatogumai ir kt.), teismas nemotyvavo, kodėl neapklausė pareiškėjos prašytų apklausti liudytojų.
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, skundžiamame sprendime (5–6 lapuose) įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą ir pateikė motyvus, kuriais remdamasis nustatė pareiškėjai priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.
17. Vertindama pirmosios instancijos teismo parinkto neturtinės žalos kompensavimo dydžio pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėja savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad jai dėl negautos paramos teko gyventi be pajamų, ji negalėjo prasimaitinti, įsigyti vaistų, sumokėti už būsto nuomą, buvo priversta skolintis pinigų, pareiškėjos dukra buvo priversta parduoti butą, pareiškėja patyrė nervinę įtampą ir kitus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Pareiškėja nurodo, kad ji neturėjo jokių pajamų nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d., kai atsakovas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą, pervedė pareiškėjai priklausančias sumas.
18. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).
19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimų pobūdį (dėl neteisėtų atsakovo sprendimų pareiškėja nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. negavo socialinės pašalpos, jai taip pat nebuvo skirtos būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos, taigi pareiškėja iš esmės neteko pragyvenimo šaltinio, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas), taip pat atsižvelgusi į tai, jog Kauno apygardos administraciniam teismui atsakovo sprendimus pripažinus neteisėtais ir nepagrįstais, atsakovas pervedė pareiškėjai priklausančias sumas, sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
20. Nors pareiškėja prašė, kad jai būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjai turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kas nors pareiškėja teigia, kad dėl įsiskolinimų jos dukra turėjo parduoti būstą, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
21. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo atsisakymo iškviesti liudytojus, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog prašymo šaukti liudytoją tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018). Jei teismas atsisako apklausti liudytojus, jis turi pateikti pakankamai svarias atsisakymo priežastis, o toks atsisakymas negali atrodyti kaip savavališkas aktas, jis neturi būti neproporcingo proceso šalies teisių pagrįsti savo argumentus byloje apribojimas (žr., pvz., EŽTT 2002 m. birželio 18 d. sprendimą Wierzbicki prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 24541/94)).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas posėdžio metu aiškinosi, kokioms aplinkybėms patvirtinti pareiškėja prašo iškviesti kiekvieną iš liudytojų, ir atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos skundo pagrindą ir dalyką sprendė, kad pareiškėjos prašomų apklausti liudytojų parodymai nebus informatyvūs, aplinkybės, kurias jie galėtų patvirtinti, negalėtų pakeisti teismo vertinimo byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas motyvavo atsisakymą apklausti liudytojus.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodytos teismų praktikos kontekste įvertinusi šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo, pareiškėjos pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, dėl kurių reikia kviesti liudytojus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, praradusi vienintelį pajamų šaltinį, patyrė neigiamus išgyvenimus ir turėjo skolintis pinigų, tai, kad prašymas iškviesti liudytojus, nurodant teismo motyvus, buvo išspręstas 2017 m. rugsėjo 4 d. vykusiame teismo posėdyje, konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti šiuos reikalavimus. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos prašymas apklausti liudytojus apeliacinės instancijos teisme taip pat netenkintinas.
24. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. lapkričio 14 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16)NTP-7-10640 (b. l. 99), kurioje nurodoma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos A. G. pagal 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-4723-18796 išlaidas sudaro 260 Eur. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-4723-18796 (b. l. 78) pareiškėjai buvo paskirta teisinė pagalba pirmosios instancijos teismo sprendimui šioje administracinėje byloje apskųsti. Apeliacinis skundas teisme gautas 2017 m. spalio 9 d.
25. Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
26. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (atsižvelgus į prašomų atlyginti teisinių paslaugų suteikimo datą, aktuali redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 20 d.).
27. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija neturtinių reikalavimų atveju paprastai nustatoma pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-243-261/2017). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisės dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės apgintos, todėl ji turi teisę reikalauti atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Nagrinėjamu atveju prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (260 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,7*838,7=1 425,79 Eur), todėl priteistinas iš atsakovo.
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturinės žalos dydį. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjai priteisiant 500 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjai A. G. iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės, atstovaujamos Jonavos rajono savivaldybės administracijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės, atstovaujamos Jonavos rajono savivaldybės administracijos, 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.